Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Besivystančios nebesivysto

     Ne pirmą kartą atkreipiame dėmesį į neraminančius „emerging markets“ (besivystančios rinkos) šalių ekonomikų simptomus. Vietinio kataklizmo pasikartojimo rizika pasirodė šią vasarą.

       Jau antrą kartą per vasaros mėnesius didelių ekonomikos sukrėtimų epicentre atsirado valstybės su besivystančiomis rinkomis. Pirmiausia, paliestos jų finansinės ir vertybinių popierių rinkos, o taip pat nacionalinės valiutos. Taip rugpjūčio III dekadoje iki istorinio minimumo nukrito Indijos valiutos – rupijos keitimo kursas, kai už vieną JAV dolerį Naujojo Delio tarpbankinėje rinkoje davė 64,12 rupijas. Taigi, per paskutinius šešis mėnesius Indijos piniginis vienetas dolerio atžvilgiu nuvertėjo 14%.

      Tuo pačiu metu iki 4 metų minimumo JAV dolerio atžvilgiu nukrito Indonezijos ir Brazilijos valiutos. „Emerging markets“ valstybių valiutų nuvertėjimą lydi stiprus jų vertybinių popierių rinkų kritimas ir, Kinijos atveju, ekonomikos augimo lėtėjimas.

       Kaip ir birželyje, investuotojai po nedidelio atokvėpio vėl stambiais kiekiais išveda kapitalą iš besivystančių šalių. Didžiausius nuostolius dabartinėje pasaulinių sukrėtimų fazėje patirs BRICS grupės šalys (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, PAR).

       Akcijų indeksų ir valiutų kursų mažėjimas per pastaruosius mėnesius daugeliui besivystančių šalių jau tapo įprastu dalyku. Tačiau ne visos „emerging markets“ yra vienodos.

       Tokios valstybės, kaip Indija, Filipinai, Malaizija, Indonezija, Brazilija ir daugelis kitų kenčia nuo užsienio kapitalo išėjimo pasekmių, bet, pavyzdžiui, Meksikos ir Pietų Korėjos valiutų ir akcijų rinkos jaučiasi neblogai.
       Jeigu nuo metų pradžios pirmos grupės valstybių valiutos krito vidutiniškai 15%, tai Meksikos pesas ir Pietų Korėjos vonas yra teigiamoje zonoje. Esant bendram besivystančių rinkų akcijų indeksų kritimui 7-8% per pastaruosius tris mėnesius, Lenkijos ir Vengrijos rinkos išaugo 1-1,5%. Kaip mano ekspertai, priežastis yra skirtingos ekonominės politikos.

       Vienos šalys, pirmiausia žaliavos eksportuotojos, pasinaudojo begaliniais, kaip joms atrodė, Kinijos ekonomikos apetitais ir didino žaliavų prekių gamybą, dažnai už užsienio paskolas ir užsienio portfelines investicijas. Dabar, kai Kinijos ekonomika lėtėja, o daugelio žaliavų rūšių kainos krenta, užsienio portfeliniai investuotojai iš šių šalių atšaukia savo lėšas.
       Kitos, kaip Pietų Korėja, aukštą Kinijos paklausą panaudojo vidaus skolos sumažinimui ir valstybės biudžeto subalansavimui. Kaip rezultatas, šiandien šios valstybės turi labiau stabilią ekonomiką, negu 2008 m., ji mažiau priklauso nuo užsienio kapitalo pritekėjimų ir ištekėjimų.  

       Dabar investuotojai labai atidžiai žiūri į kiekvienos atskiros valstybės pagrindinius rodiklius ir daro išvadas. Ir jeigu jie mato, kad per penkerius metus Pietų Korėjos trumpalaikė skola sumažėjo trečdaliu, o Indijos ir Indonezijos per tą laiką ji beveik padvigubėjo, jų sprendimą lengva suprasti.

       Investicijų srautai palieka besivystančias rinkas, be to, tarp labiausiai nukentėjusių yra Meksikos, Brazilijos, Indijos ir Indonezijos valiutos. Per paskutines penkias sesijas besivystančių rinkų indeksas MSCI krito 4,5%.

        Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Indijoje, Indonezijoje, Brazilijoje ir Turkijoje, bręsta vidinės problemos, o žemų palūkanų normų pinigai išsivysčiusiame pasaulyje baigiasi, keisdami investuotojų požiūrį į besivystančias rinkas, kaip aktyvų klasę, į blogesnę pusę. Valstybės, kuriose yra einamosios sąskaitos deficitas, šio permainų vėjo yra ypač pažeidžiamos.  

       Pagal paskutines ataskaitas, pinigai, paliekantys besivystančias rinkas, neina į JAV, kur FED ketina pradėti aktyvų pirkimo programos mažinimą jau kitame mėnesyje, o 10 metų valstybės obligacijų pelningumas išaugo iki 2,9%. Kaip ne keista, paskutines vieną - dvi savaites šie investicijų srautai teka daugiausiai į Europą.
                                           

                                                                                       ***

       Faktiškai į Senąjį pasaulį pinigai metėsi ne tik iš besivystančių rinkų, bet ir iš JAV akcijų ir vertybinių popierių su fiksuotu pelningumu rinkų.

       Ši dinamika atspindi dvi tarpusavyje susijusias jėgas.

       Pirmiausia, rinkos pozicionavimas. Sprendžiant pagal viską, pirmame metų pusmetyje ir III ketvirčio pradžioje daugelis pasaulinio lygio investuotojų ilgą laiką vengė Europos, pirmenybę suteikė Japonijos ir JAV akcijoms.

       Antra, dėl šios priežasties niekas nebuvo pasirengęs infliacijai Europoje, kuri netikėtai įgavo pagreitį pastarųjų dviejų savaičių bėgyje. 

       Šiek tiek nukrypstant nuo siužeto, pastebėsime, kad „Bundesbank“ mėnesinėje ataskaitoje pažymimas pareiškimo apie ECB ketinimus „sąlygiškumas“- labai tipiška vokiečiams, ir galėjo likti nepastebėta, jeigu ne rinkos sąlygos ir pozicionavimas. Visų pirma, „Bundesbank“ dar kartą padarė viską ką galėjo, kad ECB nustumtų į užpakalinį planą, kad būtų suabejota jo žodžiais. Kokių priemonių nesiimtų ECB kovai su krize, nuo SMP iki OMT, įskaitant pagalbos Graikijai programą, bankų priežiūrą, o dabar štai pareiškimas apie ketinimus, „Bundesbank“ iš kailio neriasi, kad nuginčytų ir paneigtų juos. Jis negali taip to palikti, nemano, kad kompromisas yra neatskiriama valiutų sąjungos dalis. Iš tikrųjų, begalinė „Bundesbank“ kritika ECB adresu kalba apie pačios valiutų sąjungos nebrandumą.

       Grįžtant prie mūsų siužeto, nurodysime, kad impulsas keistis verslo konjunktūrai „emerging markets“ valstybėse buvo JAV ekonomikos perspektyvų pagerėjimas ir Federalinės rezervų sistemos pasirengimas pradėti monetarinės stimuliavimo programos, „kiekybinio palengvinimo“ QE3 apimties mažinimą. Priminsime, kad FED kiekvieną mėnesį į šalies finansų sistemą nukreipia 85mlrd. USD, kurie nepadengti turtu. Kaip rezultatas, dėl rengiamo kurso keitimo galingas pigių pinigų srautas, kuris dabar ateina į JAV ir pasaulio ekonomiką, rizikuoja greitai pasibaigti.  
       Iki šio mėnesio pradžios verslo pasaulis manė, kad FED „kiekybinio palengvinimo“ programą pradės mažinti ateinančią vasarą. Tačiau dabar auga įsitikinimas, kad tai gali įvykti daug anksčiau, galbūt, jau šių metų rugsėjo mėnesį.
      Dabar verslas skaičiuoja visas pasaulio ekonomikos vystymosi naujos fazės pasekmes ir prieina prie išvados, kad reikia sugrįžti į tradicinių Vakarų industrinių, didelių valstybių – į Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos rinkas.

       Be to, verslas bando atspėti banko diskonto normą doleriui artimiausiais metais. Aišku, kad ji didės, nes FED pradeda atjungti dirbtinio kvėpavimo aparatą, prie kurio buvo prijungta pasaulio ekonomika pastaruosius penkerius metus.

       Naujų laikų atėjimas tapo realybe. „Emerging markets“ valstybių ekonomika 2010-2011metais buvo „perkaitusi“ dėl to, kad jų augimo tempai viršijo realų potencialą. Dauguma iš jų 2011metais sugriežtino monetarinę politiką, tai atsiliepė ekonomikos augimui 2012metais ir šiais metais.

       Visų pirma, tuo išsiskyrė Brazilija, sporadiškais mokesčiais ir palūkanų normomis bandydama apriboti „karštų“ pinigų pritekėjimą į šalį. Paskutiniu valstybės, kurioje yra „daug laukinių beždžionių“, Centrinio banko akordu buvo paskutinis, tik vakar, bazinės palūkanų normos padidinimas 0,5% iki 9,0% metinių.

       Tai kas įvyko kalba apie reguliatoriaus siekimą sulaikyti infliaciją, nepaisant nerimą keliančius signalus dėl sąlyginai lėtų ekonomikos augimo tempų. Tai ketvirtas padidinimas nuo šių metų balandžio mėnesio. Be to, sprendimas dėl palūkanų normos padidinimo priimtas esant gana sunkiai Brazilijos ekonomikos situacijai, nes augimas šalyje ir užsienyje išlieka silpnas, kai tuo tarpu infliacija vis dar aukšta.

                                                                                            ***

       Esant monetarinės politikos sugriežtinimui Brazilijos CB beveik nepakeitė savo pareiškimo, kad artimiausiais mėnesiais padidins palūkanų normas.

       Per paskutinius 12 mėnesių infliacija buvo 6,15%, kai vyriausybės aukščiausia tikslinė riba yra 6,5% lygyje. Bet ekonomikos augimo perspektyvos labai silpnos, analitikai šiais metais laukia augimo ne daugiau kaip 2,5%. Tikėtina, kad metų pabaigoje palūkanų norma gali būti padidinta iki 9,75%, o sugriežtinimo kursas gali būti pratęstas ir 2014 m., bet tai priklauso nuo infliacijos situacijos ir ekonomikos augimo tempų.

       Kaip nurodėme aukščiau, reikalą sunkina “kiekybinio palengvinimo” programos nutraukimas Jungtinėse Valstijose, netikrumo išaugimas Brazilijos valiutų rinkoje. Šiais metais realas dolerio atžvilgiu nukrito 15%.

       Brazilijos CB aktyviai veikia valiutų rinkoje, tai leido sustabdyti realo kritimą. Tačiau silpna nacionalinė valiuta reiškia daug aukštesnes importo kainas, ir kai kurie ekonomistai tikisi, kad dėl valiutos problemos CB gali pasirinkti daug agresyvesnį palūkanų normų didinimą.

       Esant tokiai padėčiai tinka nurodyti, kad be to, matyt, pasibaigė 12 metų žaliavos super ciklas, kuris padėjo Brazilijai, PAR, daugeliui valstybių, kurios yra gamtinių išteklių eksportuotojos. Akivaizdu, kad išplėstinę paklausą gamtiniams ištekliams bus sunku ir toliau palaikyti, įvertinus Kinijos ekonomikos sulėtėjimą, dideles investicijas į energiją taupančias technologijas, mažesnį dėmesį vystymosi modeliui paremtam žaliavomis. Dėl šios priežasties greitai auga grupė šalių, kuri jau apima Turkiją, PAR, Braziliją ir Indiją, kurios nariai fiksuoja prekybos balanso neigiamą saldo. Dabar šie deficitai finansuojami gana rizikingais metodais, pirmiausia, didelėmis trumpalaikėmis paskolomis tvirta valiuta.
      Visos šios valstybės taip pat turi bendrą silpnumą: didelį biudžeto deficitą, aukštą infliaciją ir grėsmę socialiniam bei politiniam stabilumui. Būtinybė padengti deficitą ir vengti nacionalinės valiutos nuvertėjimo reikalauja didinti diskonto normą arba ją palaikyti labai aukštame lygyje.

       Tai sustiprina spaudimą jų finansų rinkoms ir ekonomikos augimo tempams. 

       Visi šie veiksniai paaiškina, kodėl daugumoje BRICS valstybių ir kitose „emerging markets“ (besivystančios rinkos) valstybėse vyksta ekonomikos augimo sulėtėjimas, kodėl jose augo ekonominės problemos. Kai kurie veiksniai turi ciklinį pobūdį, kiti, kaip valstybinis kapitalizmas, o taip pat žaliavos super ciklo pasibaigimas, yra struktūriniai. 

      Dabar ekonominės audros epicentras persikėlė į besivystančias šalis. Tai bus rimtas jų išbandymas. Dėl artėjančių nemalonumų nėra ko kaltinti, išskyrus save.

       2000–2008  metai pasauliui buvo gausos prekių ir kreditų sferoje laikai, kuriuos pratęsė keletui metų „kiekybinio palengvinimo“ metodais. Visą tą laiką BRICS valstybės mėgavosi gerove ir nesivargino jos išnaudoti, kad pagerintų savo ekonomikų pagrindus.
       Kaip rezultatas, Brazilijai ir Rusijai gresia vidutinių pajamų spąstai, Kinijos bankai perpildyti, o Indija serga iškart visomis ekonomikos ligomis.

       Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge BRICS šalys trypčioja antrame šimte (geriausias rezultatas – 91 eilutė – yra Kinijos, o Rusija, Brazilija ir Indija, atitinkamai, 112, 130, ir 132 vietose). Jos išleidžia didžiules sumas Olimpinių žaidynių organizavimui ir tuo pačiu metu lenda į butelį, nevystydamos reikalingos infrastruktūros.

       Visa tai dar labiau apsunkina tai, kad BRICS vystymasis iš principo eina ne į tą pusę. Dėl neseniai buvusio ekonomikų pakilimo ir finansų krizės Vakaruose jos nusprendė, kad valstybinis kapitalizmas – tai visų problemų išsprendimas, o privatų verslą ir laisvą rinką reikia vertinti, kaip kliūtį. Ypač čia pasiekimų turi Rusija ir Brazilija.

      Bet renesanso epocha BRICS šalims baigėsi. Dabar joms teks padaryti pasirinkimą, kurį jos pamiršo padaryti, kol jų ekonomikos aktyviai augo, - vykdyti sunkias reformas, mažinant valstybės vaidmenį arba kristi į niūrius stagnacijos laikus.

Dėdė Saša, 2013-08-30

Šaltinis: Finance

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas