Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


„Finansiniai maitvanagiai“ prieš Argentiną

       Finansiniai maitvanagiai – tai ypatinga pasaulinio kapitalizmo periferijos valstybių skolų turėtojų kategorija. Pirmiausia, tai yra smulkūs skolos turėtojai, kaip taisyklė, jiems tenka tik keletas valstybės suverenios skolos procentų. Antra, jie dažniausiai yra antriniai skolos turėtojai, t.y. vertybinius popierius įgyja iš pirminių kreditorių. Trečia, jie turi neoficialią  paramą Vakarų teismuose. Ketvirta, „maitvanagių“ vaidmenyje yra apribotos rizikos fondai. Kitos institutų rūšys susilaiko nuo atviro finansinio marodieriavimo, bijodamos prarasti savo reputaciją.

       „Maitvanagių fondų“, kurie specializuojasi suvereniose skolose, įkūrėju laikomas JAV milijardierius iš Niujorko Polas Singeris: 1977 metais jis sukūrė investicinį fondą “Elliott Associates”, kuris sugebėjo apiplėšti keletą neturtingų valstybių. Dabartiniu metu teismuose yra, mažiausiai 40 „maitvanagių fondų“ ieškinių pasaulinio kapitalizmo periferijos (PKP) valstybėms. Daugelį valstybių jiems jau pavyko „pribaigti“ ir iš to gerai uždirbti. Pagal TVF ir Pasaulio banko ataskaitą, „finansinių maitvanagių“, kurie dirba su suvereniomis skolomis, aukomis tapo mažiausiai 11 besivystančių valstybių.

                                            „Maitvanagiai“ Lotynų Amerikoje

        Manoma, kad finansinio marodieriavimo technologijos, pasinaudojant suvereniu defoltu, taikymas prasidėjo Lotynų Amerikoje. Praėjusio amžiaus 10 -ame dešimtmetyje „finansinių maitvanagių“ objektais tapo Brazilija ir Peru. Brazilijos plėšimą organizavo žinomas spekuliantas – maitvanagis Kenetas Dartas. 1992 metais Dartas pradėjo supirkinėti Brazilijos užsienio skolą už 25-40% nuo nominalo. Supirkęs maždaug 4% 35 milijardų vertės valstybės skolos už 375 mln. dolerių, jis tapo stambiausiu Brazilijos privačiu kreditoriumi. Iš pradžių valstybės vyriausybė nesusigaudė su kuo turi reikalą, ir į tą finansininką žiūrėjo vos ne kaip į geradarį. Tačiau po metų Dartas parodė savo žvėries iltis, kada prasidėjo derybos su investuotojais dėl užsienio skolos restruktūrizavimo. Restruktūrizavimui pritarė visi investuotojai, išskyrus Dartą. Kenetas Dartas buvo žmogus, kuriam pavyko šantažuoti visą valstybę – juk be jo sutikimo restruktūrizavimas negalėjo vykti. Jį įkalbinėjo „Citicorp“, „Citibank“, „Banco di Brasil“ ir kiti investuotojai, bet nesėkmingai. Viljamas Rodsas, „Citicorp“ valdybos pirmininko pavaduotojas, slaptai su Dartu susitiko viename privačiame oro uoste Niujorke, kad įtikintų jį Braziliją palikti ramybėje. Ir vis tiek nieko neišėjo. Pagaliau Brazilijos vyriausybė buvo priversta su Dartu sudaryti slaptą sandėrį ir jam pasiūlė ypač naudingas sąlygas. Bet tas jau pajuto, kad valstybę įvarė į kampą, ir pareikalavo dar daugiau. Pasibaigė tuo, kad Brazilija nuėjo va-bank ir užsienio skolą restruktūrizavo be Darto dalyvavimo. Iš esmės, jis ir taip neblogai uždirbo vykstant restruktūrizavimui, gavęs daug daugiau negu išleido vertybinius popierius pirkdamas antrinėje rinkoje. Bet Dartas vis tiek teismui pateikė ieškininį prašymą su reikalavimu Brazilijos vyriausybei, kad išmokėtų 1,4 mlrd. dolerių kompensaciją. Dartas su Brazilija teisėsi daugiau kaip dvejus metus, ir 1996 metais jis gavo kompensaciją, nors ir gana mažesnę nei ta, kurios reikalavo. Kalbama, kad dabar Dartas nusitaikė į Ekvadorą.

       Maždaug tuo pačiu metu, kai Braziliją medžiojo Dartas, prieš Peru veikė mūsų paminėtas Polas Singeris, per savo investicinį fondą „Elliott Associates“. 1996 metais jis išpirko Peru skolos vertybinius popierius, kurių pradinis nominalas 20 mln. dolerių, už  11  mln. dolerių. Po to, valstybei pagrasino padaryti bankrotą, jeigu Lima nesugrąžins pinigų su procentais. Į kampą įvaryta Peru vyriausybė 2000 metais Singeriui sumokėjo 58 mln. sumą, t.y. penkis su trupučiu kartų daugiau negu spekuliantas šiems vertybiniams popieriams išleido pinigų.

                                               Argentinos įvykių chronologija

       Iki šios dienos dienos garsiausia „finansinių maitvanagių“ operacija yra prieš Argentiną. ХХ amžiaus 10 –ame dešimtmetyje TVF ir pasaulio žiniasklaida Argentiną pristatė, kaip pavyzdį, kuriuo verta sekti. Liberalios ekonomikos modelio pavyzdys, kuris buvo sukurtas TVF ir aktyviai diegiamas Argentinos ekonomikos ministro Domingo Kavaljo. 1998 metų pabaigoje Argentinos ekonomika įėjo į nuosmukio fazę. TVF, Pasaulio bankas ir JAV Iždas mainais į įvairias nepopuliarias priemones, įskaitant biudžeto išlaidų mažinimą ir mokesčių didinimą, šaliai skyrė keletą porcijų paskolų. Tačiau ekonomikos krizė gilėjo, kilo plataus masto finansinė panika, atėjo socialinis sprogimas ir 2001-2002 metų politinė krizė. Šalies ekonomika atsidūrė aklavietėje, užsienio skola pasiekė rekordinį lygį, 132mlrd. dolerių (166% BVP), vyriausybė skolą tvarkė (mokėjo palūkanas) tik naujų užsienio paskolų dėka.

       2001 metų pabaigoje TVF užblokavo dar vienos paskolos teikimą, ir Argentinos vyriausybei liko vienintelis variantas: paskelbti suverenų defoltą obligacijoms, kurių bendra nominali vertė 95 mlrd. dolerių (už taip vadinamus privilegijuotus kreditus, pirmiausiai, tarptautinių finansinių organizacijų kreditus, valstybė toliau vykdė savo įsipareigojimus, defolto neskelbė). 2005 ir 2010 metais buvo įvykdytas Argentinos skolos vertybinių popierių restruktūrizavimas. Ji senus vertybinius popierius išmainė į naujus su 70 procentų diskontu (po 30 centų už dolerį). Skolos turėtojai gavo indeksuotas pagal BVP obligacijas: kuo greičiau augo valstybės ekonomika, tuo daugiau kreditoriai gavo. Pažymėtina, kad dėl senų vertybinių popierių keitimo į naujus sutiko dauguma Argentinos skolos turėtojų, bet ne visi. Dalis vertybinių popierių turėtojų obligacijas pusdykiai pardavė „maitvanagių fondams“. Keletas patyrusių spekuliantų, pirmiausiai, apribotos rizikos fondas „Elliott Management“, kurį valdo milijardierius Polas Singeris, pamatė galimybę labai gerai pasipelnyti iš problemas turinčių Lotynų Amerikos valstybių. Jie pusvelčiui supirko senas obligacijas ir iš Argentinos pradėjo reikalauti, kad išmokėtų visą skolą – po 100 centų už kiekvieną dolerį. Kaip šmaikščiai pastebėjo vienas iš tinklaraštininkų, „apribotos rizikos fondai elgėsi, kaip kaprizinga mergina, išpardavime nusipirkusi megztinį su 70% nuolaida ir iš parduotuvės reikalaujanti grąžinti jo visą kainą“. Argentina susidūrė su ta pačia situacija, į kurią neseniai pateko Brazilija, Peru, kai kurios Afrikos valstybės. Argentinos valdžia parodė tvirtumą, nepasidavė „maitvanagių“ šantažui, atsisakė vykdyti jų pretenzijas. Dar 2005 metais, kai buvo vykdomas skolos restruktūrizavimas, prieš Argentiną buvo pateikti šimtai ieškinių, bet šalis buvo įsitikinusi, kad ji apsaugota: nedideli kreditoriai retai laimi bylas teisme ir tuo labiau negali areštuoti valstybės nuosavybės.

       Nepasiekę, kad Argentina sutiktų sumokėti 100% skolos, JAV “maitvanagių fondai” (“NML Capital” ir “Elliott Management”) nusprendė kreiptis į Niujorko teismą. „Pats teisingiausias“ pasaulyje JAV teismas 2012 m. lapkrityje nusprendė, kad Buenos Airės skolos perpirkėjams turi sumokėti 1,33 mlrd. dolerių. Be to, iki pinigų pervedimo „maitvanagiams“ visi likusieji mokėjimai už skolas turi būti sustabdyti. Teismo sprendimo priėmimo metu Argentinos suvereni skola už restruktūrizuotas obligacijas buvo apie 24 mlrd. dolerių (45% BVP). Iki 2012metų gruodžio 15d. Argentina už savo skolos įsipareigojimus turėjo išmokėti apie 3 mlrd. dolerių. Buvo nuskriausti restruktūrizuotų vertybinių popierių turėtojai. Ekspertai sako, kad sumokėjimui priteista 1,33mlrd. dolerių suma – tik aisbergo viršūnė. Visa vertybinių popierių suma (pagal pirminį nominalą), kurie yra „atsisakiusių“ (tų, kurie nepripažino restruktūrizavimo) rankose, pagal vertinimus yra apie 10 mlrd. dolerių.

                                                  „Teisminis kolonializmas“

       Niujorko teismo sprendimas labai skaudžiai smogė Argentinai. Visi Argentinos investicijų ir kredito reitingai po teismo sprendimo paskelbimo smarkiai krito. 2012 metų pabaigoje visiems tapo aišku, kad JAV pasaulinės hegemonijos ginklas yra ne tik raketos ir lėktuvnešiai, bet ir Amerikos teismai, kurie savo jurisdikciją išplėtė visame žemės rutulyje. Argentinoje tokie JAV Temidės sprendimai buvo pavadinti „teisminiu kolonializmu“ (judicial colonialism). Buenos Airės atsisakė paklusti tam sprendimui, į JAV teismo instancijas pateikė apeliaciją.

       „Finansų maitvanagiai“ didelę įtaką turi ne tik teisminei valdžiai. O ko čia stebėtis, jeigu, pavyzdžiui, Polas Singeris yra pagrindinis JAV Respublikonų partijos sponsorius. Naudodamiesi ta įtaka, jie siekia organizuoti Argentinos ekonominę blokadą, net nesinaudojant įstatyminiu sprendimu dėl sankcijų įvedimo, remiantis tik teisminiu sprendimu. Jau ne kartą buvo bandoma areštuoti Argentinos turtą esantį užsienyje. Pirmiausia, kalbama ir apie valstybės oro, ir jūrų transporto priemones. Pavyzdžiu, prezidentė Kristina Kiršner negali skristi savo prezidentiniu lėktuvu į Vakarus, kadangi ją ten pagal Vašingtono nurodymą iš karto suims.

       Šiais metais JAV antros apygardos Apeliacinis teismas priėmė nagrinėti Argentinos skundą. O2013 metų rugpjūčio pabaigoje tas teismas paskelbė savo, galbūt istorinį sprendimą, panaikinantį suverenios valstybės teisę savarankiškai valdyti savo skolą. Argentina savo skolas restruktūrizavo prieš keletą metų, bet dabar, nepaisant to, kad defoltas paskelbtas pagal visas taisykles ir su investuotojais pasirašyta sutartis, dėl teismo sprendimo JAV spekuliantams, kurie labai pigiai supirko dalį šalies skolos, privalės išmokėti visą sumą, kuri priklauso jiems pagal obligacijas, tarytum jokio defolto ir nebuvo.  

       Ginčas dar nepabaigtas, Argentinai lieka dar viena teismo instancija – JAV Aukščiausiasis teismas.  

                   JAV teismas visas valstybes gali paversti į „skolų kolonijas“

       Jeigu Argentina sumokės pagal teismo sprendimą, tai bus sukurtas pavojingas precedentas. Tada ir tie Argentinos skolos turėtojai, kurie sutiko dėl skolos restruktūrizavimo (jiems tenka 97% pradinės skolos sumos), pareikalaus viską sugrąžinti į pradinę padėtį. Tai yra Argentiną vėl įvarys į tą padėtį, kokioje ji buvo 2001 metais defolto išvakarėse.

       Kaip pasakė Nobelio laureatas JAV ekonomistas Džozefas Stiglicas, teismo precedentas, susijęs su Argentinos skola, kardinaliai keičia šiuolaikinį supratimą apie valstybės skolos rinką ir JAV investuotojus paverčia į pasaulio finansų sistemos „dievų“ privilegijuotą kastą, kurių atžvilgiu skolos turi besąlyginį ir nepakeičiamą pobūdį. Savo abejones dėl teismo precedento, susijusio su Argentinos skola, taip pat išsakė Tarptautinis valiutos fondas. Šis sprendimas iš TVF atima galimybę valstybėms rekomenduoti, kad įvykdytų skolos restruktūrizavimą, „trečiojo pasaulio“ šalis įveja į  skolos duobę, nepaliekant joms jokio šanso.  

       2012 metų lapkrityje (iškart po skandalingo Niujorko teismo sprendimo) „The Guardian” laikraštyje pasirodė straipsnis „Kaip išlaisvinti Graikiją ir Argentiną, naujas skolų kolonijas?“. Jis skirta nacijų teisės į bankrotą analizei, turi pasiūlymą dėl suverenios skolos tarptautinio reglamentavimo. Ją parašė Korėjos ekonomistas Ha-Džunas Čangas (Ha-Joon Chang), vienas iš pagrindinių besivystančių ekonomikų pasaulio specialistų, dabartiniu metu Kembridžo dėstytojas. Ekspertas kelia šį klausimą: ar gali mažas apribotos rizikos fondas prie bankroto privesti vieną, o tuo labiau dvi šalis? Tai didžiulė ekonominė ir etninė problema, kuri dabar stovi prieš pasaulio visuomenę. Galų gale, mokestis už šiuos bankrotus gali būti labai didelis – naujos pasaulio finansų krizės kilimas. Problemą sudaro dar ir tai, kad derybos su kreditoriais gali tęstis ištisais metais, vis stipriau valstybės skolininkės ekonomiką įtraukdamos į krizės spiralę. 

       Argentinos įvykius atidžiai seka Europa. Jeigu Argentina sumokės pagal teismo sprendimą, tai ES valstybėms bus sukurtas pavojingas precedentas. Priminsime, kad 2012metais buvo įvykdytas didžiausias Europoje (o ko gero ir pasaulyje) suverenios skolos restruktūrizavimas. Kalbame apie Graikijos valstybės skolą. Dauguma Graikijos skolos vertybinių popierių turėtojų sutiko su restruktūrizavimo sąlygomis. Pirmiausia, 53% buvo mažinamas skolos vertybinių popierių nominalas. Antra, buvo peržiūrimi grąžinimo terminai ir palūkanų normos. Iš viso visi Graikijos suverenios skolos įsipareigojimai sumažėjo 70-75%. Graikijos skola tik dėl vertybinių popierių nominalo peržiūrėjimo buvo sumažinta 107 mlrd. eurų. Viskas buvo gerai, bet štai nesėkmė: nedidelė skolos turėtojų grupė (ne daugiau 3-4%) nesutiko dėl restruktūrizavimo. Praėjusiais metais dalis jų teismui pateikė ieškinius. Argentinos precedentas gali padidinti jų laimėjimo šansus. Ir jeigu jie laimės savo teisminius ieškinius Europoje, gali būti atlikta visos Graikijos skolos (tada buvo nurašyta apie 107 mlrd. eurų) restruktūrizavimo revizija.

       Prasidės pasaulinis finansų chaosas, kurio padarinius sunku prognozuoti. 2013 m. vasaryje Argentinos ekonomikos ministras Ernanas Lorensinas pažymėjo, kad sprendimas 7 procentų defoltinių obligacijų savininkų naudai, kurie reikalauja visos skolos sumokėjimo, yra neteisingas likusių 93 procentų atžvilgiu, kurie sutiko su restruktūrizavimu. Pasak jo, „ant kortos pastatytas klausimas, ar suverenios skolos restruktūrizavimas turi ateitį, su kurios poreikiu gali susidurti ir kitos pasaulio valstybės“.

            Reikalingi skolinių ginčių tarptautiniai sureguliavimo mechanizmai

       Iki šiol artėjančio defolto arba jo paskelbimo atvejais buvo taikomos Kolektyvinio veikimo taisyklės (Collective action clauses, САС). Paskolos gavėjas siūlo skolos restruktūrizavimo sąlygas. Klausimas pateikiamas balsavimui. Jeigu obligacijų turėtojų dauguma (paprastai nuo dviejų trečdalių iki trijų ketvirtadalių) sutinka dėl skolos restruktūrizavimo, tai įsipareigojimai vykdyti pasiektus susitarimus ir laikytis mokėjimų gavimo suderinto grafiko taikomi visiems kreditoriams. Paskutinius 10metų praktiškai visos valstybės leido obligacijas, numatančias CAC. Tai tapo norma. Tačiau CAC taisykles „finansų maitvanagiai“ pradėjo torpeduoti (ginčyti teismine tvarka).

       Dar 10-ame dešimtmetyje ore sklandė tarptautinės institucijos, kuri leistų “išspręsti” sudėtingus ginčus dėl suverenių skolų, sukūrimo idėja. Po krizės Argentinoje buvo bandoma sukurti bendrą valstybių skolų teisingo restruktūrizavimo tarptautinį mechanizmą, bet  Džordžo Bušo administracija šiam projektui uždėjo veto.

      Ha-Džunas Čangas mano, kad į suverenių bankrotų valdymo mechanizmą reikia įdiegti papročius iš korporacijų teisės. Reikia  sugrįžti prie jau aukščiau minėtų Kolektyvinio veikimo taisyklių, sudarant atitinkamas tarptautines sutartis (konvencijas). Korėjos ekonomistas ne vienas taip mano: analitikai vis labiau linksta prie to, kad skolos  kolonializmo rizikos pernelyg didelės, be to, pasaulio ekonomikai, kaip visumai. 

       Amerikos teismo sprendimą pakomentavo taip pat žinomas JAV ekonomistas Nurielis Rubinis, kurį spauda praminė „ekonomikos pranašu“. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nuo XX amžiaus 10 –ojo dešimtmečio pabaigos pasaulyje pamažu formavosi kontroliuojamų suverenių defoltų vykdymo sistema. Vieną iš jų išgyveno Graikija praėjusių metų kovo mėnesį, kai buvo nurašyta dalis valstybės įsiskolinimo privatiems kreditoriams. Niujorko teismo sprendimas gali sugriauti visą tą sistemą, pastebėjo Rubinis, nors ją reikėjo tiesiog tobulinti. Rubinis įsitikinęs, kad Niujorko teismo sprendimas sukuria labai pavojingą precedentą visoms pasaulio valstybėms, pirmiausiai Graikijai. Atėnams bus suduotas smūgis: jai reikalingas antras privataus įsiskolinimo restruktūrizavimas tiesiog neįvyks. Rubinis pastebėjo, kad jos oficialūs kreditoriai iš „trejeto“ (ES, ECB ir TVF) niekuo negeresni už „maitvanagių fondus“. Juk kontroliuojami suverenūs defoltai nurodytoms struktūroms palieka „privilegijuotų“ kreditorių statusą, kuriems reikia mokėti 100%. Rubinis mano, kad TVF gali ir turi užsiimti ginčytinų klausimų, atsirandant defoltų grėsmei ir juos paskelbus, sureguliavimu. Tačiau fondas tuo neužsiima – jis tik tyliai žiūri į JAV teismų neteisėtus sprendimus.

                                 Argentina prieš finansinius maitvanagius”

       Ir taip, Buenos Airės bandys ginčyti ankstesnio teismo sprendimus JAV Aukščiausiame teisme. Ekspertų nuomone, tuo atveju istorija gali testis iki 2015metų vidurio. Argentinos gynybos pusė atvirai pareiškė, kad jeigu teismas priims sprendimą ne jų naudai, tai Buenos Airės paprasčiausiai atsisakys mokėti. „Mes atstovaujame vyriausybę, - pabrėžė advokatas Džonatanas Blekmanas. – O vyriausybėms negalima įsakyti daryti tai, kas prieštarauja jų pagrindiniams principams“. Jeigu anksčiau į valstybės vidaus reikalus kišosi TVF, tai dabar tai bando daryti JAV teismas.

       Jeigu defoltas vis tik bus paskelbtas, tai gali sukelti Argentinos valstybės obligacijų kainos kritimą ir suduos smūgį vietiniams bankams, kurie yra sukaupę daug skolų. Tačiau dauguma ekspertų mano, kad techninis defoltas valstybės neįstums į krizę, nes Argentinos eksportuotojai taip stipriai nepriklauso nuo kreditų užsienio prekybos finansavimui, kaip tai buvo 2001 metais. Po Venesuelos prezidento Hugo Čaveso mirties Kristina Kiršner turbūt yra nuosekliausia kovotoja su JAV imperializmu Lotynų Amerikoje. Ji kartu su Fideliu Kastru figūruoja Finansinio internacionalo „juoduosiuose sąrašuose“.

       Beje, Finansų internacionalo ypatingame dėmesyje yra ne tik Argentinos prezidentė, bet ir visa šalis. Ji negali naudotis tarptautinės finansų rinkos galimybėmis piniginių lėšų pritraukimui, bet užtat ji išmoko gyventi be užsienio skolos finansavimo, išlaikant teigiamą užsienio prekybos saldo.Tai yra Argentina šiandien nesiskolina, o uždirba pinigus. 2011metais ji turėjo 13,3 mlrd. dolerių teigiamą saldo, 2012 metais - 12,6 mlrd. dolerių. Valstybė susiduria su daugybe socialinių ir ekonominių problemų, bet jos ekonominio augimo tempai aukštesni nei valstybėse, kurios klusniai vykdo TVF rekomendacijas ir JAV teismų sprendimus.

Valentin‘as Katasonov‘as, 2013-10-04

Šaltinis: Fondsk

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas