Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


„J.P.Morgan Chase“, kaip artėjančios krizės pranašas

       Įvykiai finansų pasaulyje vystosi vis dinamiškiau. Vieną skandalą keičia kitas. Finansinių skandalų koncentracija ypač didelė yra Amerikoje. Nespėjo pasibaigti dar vienas nesibaigiančio spektaklio, kurio pavadinimas „JAV valstybės skolos lubų padidinimas“, veiksmas, kaip žiniasklaida persijungė į skandalingą informaciją apie Volstrito didžiausią banką – „J.P.Morgan Chase“. Pagal aktyvų dydį (2,3 trln. dolerių) šis bankas užima antrą vietą pasaulyje (po Didžiosios Britanijos HSBC banko), turėdamas savo filialus ir dukterines struktūras 60 valstybių. Kaip skelbiama banko tinklalapyje, jis aptarnauja kas šeštą amerikietį.

       2013 metų rugsėjyje pasibaigė „J.P.Morgan Chase“ teisminiai ir neteisminiai aiškinimaisi su JAV ir Didžiosios Britanijos finansiniais reguliatoriais. Paaiškėjo, kad 2012 metais „J.P.Morgan Chase“ bankas darė tą patį, ką praėjusiame dešimtmetyje darė skandalingai pagarsėjęs „Lehman Brothers" bankas. O tas, kaip žinoma, užsiėmė savo nuostolių slėpimu, dirbtiniu pelno didinimu, galiausiai klientų, partnerių ir finansinių reguliatorių apgaudinėjimu. Iš viso „Lehman Brothers" treideriai sugebėjo paslėpti 50mlrd. dolerių dydžio nuostolius. Prieš penkerius metus bankas žlugo, išprovokavęs galingą finansų krizės Amerikoje bangą, kuri išplito po visą pasaulį.

       Amerikos ir Anglijos finansiniai reguliatoriai apkaltino „J.P.Morgan Chase“ dėl savo darbuotojų nekokybiškos priežiūros ir melagingų duomenų apie sandorius 2012 m. paskelbimą. Teismo procesas prieš „J.P.Morgan Chase“ banką gavo pavadinimą - „Londono banginio byla“. Banko Londono padalinio treideriai padarė 6,2 mlrd. dolerių nuostolių,  be to, jie sugebėjo juos užmaskuoti, padidinę kredito išvestinių finansinių priemonių portfelio vertę. Sukčiavimai vyko padalinyje, kuris kaip tik skirtas banko rizikų sumažinimui ir depozitų kontrolės pagerinimui. Londono padalinio operacijos su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios atnešė milijardinius nuostolius, buvo sudaromos neva siekiant „hedžuoti“kompaniją nuo rizikų. „J.P.Morgan Chase“ Didžiosios Britanijos padalinys nupirko tokį didelį nelikvidžių išvestinių finansinių priemonių paketą, kad pagrindinis jo treideris – Brunas Iksilas – gavo pravardę Londono Banginis, kuris rinkoje drumsčia vandenį. Vėliau bankas pripažino, kad Londono treideriai žaidė siekdami gauti naudą, savo operacijose naudojo valstybės apdraustus banko depozitus. Iš viso „J.P.Morgan Chase“ sutiko sumokėti daugiau kaip 1 mlrd. dolerių kompensacijas ir baudas penkiems finansiniams reguliatoriams, įskaitant (mln.dolerių):

JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai - 200;

Didžiosios Britanijos Finansinių organizacijų kontrolės komisijai - 220;

JAV Pinigų apyvartos kontrolieriaus biurui - 300;

JAV Federalinei rezervų sistemai (FED) - 200;

JAV Ateities sandorių prekybos federalinei komisijai - 100.

       Žinoma, banko kompensacijos, baudos ir teismo išlaidos neatrodo labai didelės lyginant su jo astronominiais finansiniais rodikliais (apyvartos, veiklos ir grynojo pelno), bet patys teisminiai ir neteisminiai ginčiai atsispindi banko reitinguose, sukeldami jam sunkiai apskaičiuojamus nuostolius. O ir banko oficialūs pelnai įvertinus atskleistas machinacijas pasirodo, kad yra „išpūsti“. Kur garantija, kad banko machinacijos apsiriboja tik Londono Banginio istorija? Galbūt realiai bankas turi ne pelną, bet nuostolius? „J.P.Morgan Chase“ tipiškas Volstrito bankų bendrijos atstovas. Bankų ir finansų krizės detonatoriumi gali tapti bet kuris Volstrito gyventojas, net jeigu jis turi 1numerį.

       Spalio17 d. žiniasklaida pranešė, kad „J.P.Morgan Chase“ savo verslo klientams įveda grynųjų pinigų paėmimo iš sąskaitų apribojimus ir lėšų pervedimo iš šalies uždraudimą. Banko vadovai buvo priversti patvirtinti šią naujieną... Pagal pranešimus, kuriuos maždaug prieš savaitę bankas pradėjo siuntinėti klientams, nustatoma 50 tūkst. dolerių dydžio riba grynųjų pinigų operacijoms kiekvienoje sąskaitoje už ataskaitinį laikotarpį., tai yra už mėnesį. Turima galvoje indėlių grynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų išėmimą iš bankų skyrių sąskaitų ar iš jo bankomatų „bendrą sumą“.

       Banko paskelbtos priemonės suduos smūgį, pirmiausiai, JAV smulkiam ir vidutiniam verslui. Dabar daugeliui kompanijų bus neįmanomas nors kiek didesnis akcijų užsienyje pirkimas. Galvos skausmu taps ir atlyginimų darbuotojams išmokėjimas. Kai kurie komentatoriai jau paskubėjo pareikšti spėjimą, kad smulkus ir vidutinis verslas – tai tik pradžia. Neva, „J.P.Morgan Chase“ ir kiti Volstrito bankai netrukus palies ir stambias korporacijas.

       Naujų apribojimų įvedimų priežastys pranešime neaiškinamos. Pačiame banke nurodo „naujus įstatymo reikalavimus“ Jungtinėse Valstijose ir sako, kad „pirmieji šalyje“ pradeda jų laikytis. Kyla klausimas: apie kokius „naujus įstatymo reikalavimus“ kalba „J.P.Morgan Chase“ banko vadovybė. Kiek yra žinoma, jokių „naujų įstatymo reikalavimų“ dėl to Amerikoje nėra. Kai kurie komentatoriai spėja, kad „J.P.Morgan Chase“ tariamai pradėjo įgyvendinti tam tikrus naujus įstatymų reikalavimus dėl kapitalo išvežimo iš šalies apribojimo. Tuo taip pat sunku patikėti. Siekdamos apriboti kapitalo eksportą į užsienį, JAV iki šiol vengė taikyti administracinius metodus, taikomi netiesioginio pobūdžio metodai. Taip 2010 metais FATCA įstatymo priėmimą (įstatymas dėl užsienio sąskaitų apmokestinimo) galima laikyti kapitalo išvežimo apribojimo priemone, kadangi šis įstatymas JAV verslui sumažina susidomėjimą užsienio investicijomis. JAV keletą dešimtmečių bandė nors kažkaip apriboti kapitalo išvežimą, bet visada buvo svarstomi švelnūs apribojimo metodai – visų pirma, grindžiami papildomu užsienio investicijų apmokestinimu.  

       Aš turiu dvi įvykusių įvykių versijas. Pirma versija grindžiama tuo faktu, kad „J.P.Morgan Chase“ banko atžvilgiu įvyko rimta „egzekucija“ iškart iš penkių finansinių reguliatorių pusės. „Nusiplikęs pienu“, bankas pradėjo „pūsti vandenį“. Pradėjo visaip demonstruoti savo sugebėjimą ir norą įvykdyti visas finansinių reguliatorių instrukcijas. Visi tie dokumentai labai dideli ir labai painūs, jie siekia įvairiausių tikslų – kovoti prieš nešvarių pinigų plovimą, užkirsti kelią finansiniam terorizmui, kontroliuoti korupciją, užkirsti kelią mokesčių vengimui ir t.t., ir t.t. Kad finansinių reguliatorių akyse būtų nepriekaištingas, bankas apskritai neturi atlikti grynųjų pinigų operacijų ir vykdyti tarpvalstybiniu pinigų pervedimų. Neatmetu, kad būtent tokį „atkaklumą“ instrukcijų vykdyme bankas ir nusprendė parodyti. Galbūt, tam, kad būtų užkirstas kelias finansinių reguliatorių naujiems tyrimams ir pastarųjų energiją nukreipti į kitus bankus. 

       Tačiau man labiau yra įtikinanti kita versija: bankas rengiasi krizei. O bankų krizė – tai klientų antpuoliai, kurie nori atsiimti savo pinigus grynaisiais. Nors Volstrite „J.P.Morgan Chase“ ir yra Nr.1, tačiau nesu tikras, kad jam viskas gerai baigsis. „Lehman Brothers" istorija parodė, kad bankų pasaulio formulė „Too Big to Fail” (“Pernelyg didelis, kad bankrutuotų”) gali turėti išimtis. „J.P.Morgan Chase“ įvertino Kipro patirtį. Priminsiu, kad bankų gelbėjimui šioje saloje Kipro CB įpareigojo bankus įvesti griežtus ribojimus grynųjų pinigų išėmimui per kasas ir bankomatus, o taip pat įvedė draudimą lėšų iš bankų išvedimui į užsienio sąskaitas. „J.P.Morgan Chase“ gali nelaukti kokių nors nurodymų iš viršaus, savarankiškai pradėti imtis apsaugos priemonių. O jeigu bankų krizė prasidės, tai tikriausiai bus panaudota Kipre išbandyta bankų depozitų konfiskavimo schema. Todėl ir „J.P.Morgan Chase“ bando išlaikyti tai, ko vėliau reikės konfiskavimui.

       „J.P.Morgan Chase“ čia yra artėjančios Amerikos bankų krizės pranašas.

Valentin‘as Katasonov‘as, 2013-10-18

Šaltinis: Fondsk

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas