Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Europos Sąjunga: žmonių sielų krematoriumas

       2005 metais Europos PSO konferencijoje buvo paskelbti šokiruojantys duomenys apie vieningos Europos piliečių psichologinę būseną. Trečdalis ES gyventojų, eidami į darbą, patiria nuolatinį stresą. Pagal psichiatrų vertinimus, reabilitacijai ir psichikos sveikatos problemų sprendimui dar prieš 8 metus reikėjo išleisti 3-4% Europos Sąjungos BVP. Ir tai laikotarpyje prieš krizę.

Toje pačioje konferencijoje buvo pateikti Anglijos gydytojų tyrimų duomenys. Paaiškėjo, kad bendrosios praktikos gydytojai užfiksavo labai didelį nerimo lygį - 41%, simptominę depresiją - 26%! Kas trečias gyventojas vartoja antidepresantus. Dar daugiau gyventojų psichikos korekcijai naudoja didelius kiekius alkoholio. Esant tokiai reikalų padėčiai, klausimas apie gydytojo ir paciento santykių kokybę vargu ar yra tinkamas. Visiškai akivaizdu, kad jie toli gražu skiriasi nuo vietos žiniasklaidoje reklamuojamų aukštų standartų.

       Europos Sąjungos 15 valstybių pramonės įmonėse atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 56% darbininkų pažymėjo didelius darbo tempus, 60% - griežtus jo įvykdymo terminus, 40% - jo monotoniškumą. Vienas iš dešimties prisipažino, kad jo darbo vietoje „stimuliuojama“ gąsdinimu. Tokia psichinė ir fiziologinė apkrova yra tiesus kelias į depresiją.

       2012metais Europos depresijos asociacijai (EDA) „Mori“ kompanija atliko apklausą. Pagal jos duomenis, kas dešimtą europietį kankina nuolatinė depresija. Lydere tapo Anglija. Kas ketvirtas šios šalies gyventojas gyvena depresinėje būklėje.

       Kaip praneša BBC, nuo šios ligos kenčia pirmiausiai „baltosios apykaklės“ ir tie, kurie dirba žemos kvalifikacijos darbą. Vokietijoje šiose grupėse nuo depresijos kenčia apie 61procentas, Danijoje – 60 procentų, o Didžiojoje Britanijoje – 58 procentai.

       Pagal EDA prezidento Vinčenco Kostiljolo vertinimus, “Mori” rezultatai – tai aisbergo viršūnė. Tyrimo metu diagnozuotas depresija sergančių ES gyventojų skaičius yra gerokai mažesnis negu tikras jos skaičius.

       Tai, kad EDA prezidento nuomonė yra pagrįsta, rodo šie faktai. Kasmet Europos Sąjungos gyventojai išleidžia daugiau kaip 80 milijardų eurų depresijos, nemigos ir psichozės gydymui. Tris kartus jų išlaidos mažesnės vėžio ir širdies kraujagyslių ligų gydymui. Duomenis apie tai paskelbė „New Scientist“ žurnalas.

       Specialistai mano, kad problemos priežastis yra darbo, socialinio statuso praradimo baimė, laiko trūkumas sveikam miegui. Stresai, nusivylimai ir vilčių žlugimas dėl vis didėjančių poreikių patenkinimo papildo vaizdą.

       Pagal Medicinos psichologijos instituto prie Miuncheno universiteto vertinimus, 70 % Centrinės Europos gyventojų kenčia nuo chroniško miego trūkumo. Priežastis: darbas ir keliavimo laikas atima 16-17 valandų. Miegui lieka nedaug. Toks gyvenimo ritmas sukelia biologinio laikrodžio išbalansavimą. Ir laikui bėgant, visišką fizinį ir nervinį išsekimą. Dažnai gyvenimo prasmės praradimą. Ir tokiu atveju medicina yra bejėgė.

       Ilgą laiką buvo manoma, kad technologiškai aukštas medicinos lygis yra ilgo ir sveiko gyvenimo garantija. Būtent, su medicinos priežiūros kokybe siejo gyvenimo trukmės augimą, kuris šiandien JAV ir turtingose ES valstybėse yra 79 metai. Bet Kuboje ji tik šiek tiek trumpesnė – 76 metai. Nepaisant to, kad Laisvės saloje medicinos priežiūros paslaugos daugeliui yra neleistina prabanga. Įtikinamai paaiškinti šio fakto Vakarų specialistai negali. Nors ir mano, kad gydomuoju yra gyvenimo būdas, tradicinėms išsivysčiusioms šalims stresų ir gamybos darbo krūvių nebuvimas.

       Kas ir kodėl nusižudo Europoje.

       Švedijoje, Austrijoje, Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad atleidimo iš darbo faktas per kitus po darbo praradimo metus du kartus padidina atleistojo mirties tikimybę. Tarp priežasčių pirmoje vietoje yra infarktai. Antroje savižudybės.

       Pagal PSO duomenis, kasmet pasaulyje nusižudo daugiau kaip milijonas žmonių. Trečdalis iš jų yra ES gyventojai. Kodėl taip yra? Kodėl dažniausiai europiečiai priima sprendimą savanoriškai pasitraukti iš gyvenimo? Ar dėl to, kad jų gyvenimas taip aprūpintas? Džiaugsmingas ir palaimingas? Kodėl badaujanti Afrika neturi tokios statistikos?

       Be to, omenyje reikėtų turėti tai, kad kiekvienam savo noru iš gyvenimo pasitraukusiam, tenka keturiasdešimt tų, kurie nesėkmingai bandė. O reiškia, kad gali vėl pakartoti. Ir, deja, sėkmingai.

       2009metais, kai Prancūzijos „Telecom“ pasklido gandai apie atleidimus, per pusmetį nusižudė 24 kompanijos darbuotojai.

       Per pastaruosius ketverius metus savižudybių skaičius Italijoje išaugo 12%. Beveik visas “padidėjimas” tenka bankrutavusiems verslininkams.

       Populiarus Vengrijos dramaturgas Peteris Miuleris liudija, kad jo tėvynėje “sunku sutikti žmogų, kurio nė vienas iš giminių arba pažįstamų nebūtų nusižudęs”.

       Vengrija kartu su Baltijos valstybėmis paskutinį dešimtmetį liūdname reitinge dalijasi viršutinėmis eilutėmis.

       Mažoje Latvijoje kasdien nusižudo 1-2žmonės.

       Deja, paskui suaugusius savanoriškai iš gyvenimo išeina vaikai. Ir dėl nelaimingos meilės. Tai anksčiau buvo dažnas paauglių motyvas. Psichologės Inesos Rukos nuomone, vis dažniau tai vyksta, pavyzdžiui, dėl to, kad tėvai iš šalies išvyko uždarbiauti. Ir „pamiršo“ apie savo vaikus. Vaikų namai ir internatai perpildyti vaikais, kurių atsisakė. Ne de jure. De facto.

       Dėl masinės darbo jėgos migracijos iš Baltijos šalių, pastarosiose smarkiai išaugo skyrybų skaičius. Išyra kas antra santuoka. Ir tai, vietinių psichologų nuomone, padidino savižudžių skaičių. Tiek tarp suaugusių, tiek ir tarp paauglių.

       Dažnai vaikus priimti pražūtingą sprendimą paskatina tėvų žiaurumas, kurie paprasčiausiai ant jų išlieja savo pyktį. Už apgailėtiną ir žeminantį egzistavimą.

       Taip Lietuvoje, bedarbis tėvas už blogus pažymius mokykloje vonioje skandino devynerių metų sūnų. Galiausiai berniukas nusprendė išeiti iš gyvenimo. Pats.

       Vokietijoje vaikas raštelyje prašo, kad išleistų namo. Jį atėmė iš motinos. Dėl nepilnamečių justicijos. Motinai prireikė trejų metų, kad teismuose įrodytų, kad pareigūnai suklydo. Nusivylęs berniukas bandė nusižudyti. Laimei, nesėkmingai. Ir tada jis paprašė mamos pagalbos. Pagalbos nusižudyti! Šią istoriją, kaip ir kitas, parodė Vokietijos televizijos kanalai.

       77metų Dimitris Kristulas nusišovė prieš Graikijos parlamentą. Priešmirtiniame laiške perskaitė tai: „Graikijos vyriausybė sunaikino visas galimybes mano išgyvenimui, kuris kažkada rėmėsi labai gera pensija. 35 metus šiai pensijai kaupiau pats, be valstybės pagalbos. Todėl aš neturiu kitos išeities, nes nenoriu elgetauti gatvėse, prašydamas duonos“.

       Iki krizės Graikijoje buvo pats žemiausias savižudybių lygis Europoje. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis, 2011 metų pirmame pusmetyje savižudybių skaičius išaugo 40% lyginant su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu.

       Savižudybių lygis Portugalijoje 2009 metais du kartus viršijo amžiaus pradžios rodiklius. Ir toliau užtikrintai auga.

       Šių metų pavasaryje Bulgarijoje penki žmonės iš gyvenimo pasitraukė degančiais fakelais. Vis jie protestavo prieš mažas pensijas ir atlyginimus, aukštas kainas už būstą, nedarbą. Tarp jų penkių vaikų tėvas – 53 metų Vencislavas Vasilevas. Praradęs darbą, jis negalėjo laiku apmokėti sąskaitą už vandenį. Iš viso 219 eurų! Teismo antstoliai areštavo jo šeimos visą turtą ir išmetė į gatvę. Norėdamas atkreipti valdžios institucijų dėmesį, Vencislavas priėmė desperatišką sprendimą,– susideginimo aktą. Žmogaus fakelas užsiliepsnojo prie Radnevo miesto administracijos pastato.

       Vienam iš straipsnio autorių prieš aštuonerius metus teko bendrauti su vienuoliu dominikiečiu iš Italijos. Žinoma, su vertėjo pagalba. Pokalbio vienu momentu pastarasis užsikirto, akys suapvalėjo ir sumišęs vienuolio perklausė. Dominikietis pakartojo frazę. Italas vienuolis pasakė: „Europos Sąjunga – žmonių sielų krematoriumas“. Jam tai buvo aišku jau tada...

Nikolaj‘us Pesecki‘s, socialinis psichologas; Valerij‘us Pesecki‘s, Ukrainos socialinės analitikos centro direktorius, šaltinis „Hvylya“.

2013-11-15

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas