Lenkų pasirodymas Kijeve

       Su vizitu į Kijevą atvyko Lenkijos konservatyvios, klerikalinės partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Jaroslavas Kačinskis. Atvyko, norėdamas paremti mitinguojančius eurointegracijos šalininkus. Situacijos ironija yra ta, kad savo tėvynėje J.Kačinskis žinomas, kaip euroskeptikas, Lenkijos prisijungimo prie euro zonos priešininkas ir religinių bei šeimos vertybių gynėjas. Partija „Teisė ir teisingumas“ turi katalikų bažnyčios, konservatyvių visuomenės sluoksnių paramą. Tokios pažiūros akivaizdžiai prieštarauja ideologijai, kurią yra priėmusi šiuolaikinė Europa, kurioje visuotine praktika tapo seksualinių mažumų rėmimas, o bažnyčios įtaką visuomenei stengiamasi išvis sunaikinti. Beje, kai kuriose Europos valstybėse tai jau yra įvykdyta. Pagal socialines apklausas, viena iš labiausiai ateistinių ES valstybių yra Čekija. Europos teologai išreiškė nuogąstavimus, kad ši šalis gali būti viena iš pirmųjų Europos Sąjungos narių, kurioje religinės vertybės bus visiškai sunaikintos. Lenkai, lyginant su čekais, pasižymi dideliu religingumu, ir kai kalbama apie Europą ne apie kaip darinį „prieš Rusiją“, o kaip apie ekonominį ir civilizacinį Europos valstybių susijungimo projektą, anti religinės Briuselio iniciatyvos Lenkijos visuomenėje neranda supratimo. Šis Lenkijos elektorato segmentas kaip tik ir balsuoja už „Teisės ir teisingumo“ partiją.

       „Kačinskis į Ukrainos situaciją žiūri per geopolitikos prizmę“, - pažymėjo Lenkijos Demokratinių kairiųjų jėgų sąjungos pirmininkas, buvęs europarlamentaras Voicechas Oleiničakas, suabejojęs dėl J.Kačinskio teisės ukrainiečius stumti į Europos Sąjungos glėbį. Galima prisiminti, kad 2012 metais Kačinskis prieštaravo, kad Ukrainoje vyktų Euro-2012 dėl neobanderinių Ukrainos politikų išsišokimų, o jo politiniame žodyne visada buvo nemažai griežtų pasisakymų Briuselio adresu („tai piktadariai, kurie apiplėšia Lenkiją“). Tačiau dabar, pasisakydamas „euromaidane“, J.Kačinskis bandė publiką užvesti, mitinguojančius ragindamas nepasiduoti ir sušuko banderininkų šūkį: „Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!“, tuo daugelį Lenkijoje atvirai papiktino...

       Lenkijos filosofas ir teisininkas Voicechas Sadurskis ironiškai apibūdino J.Kačinskį, kaip „euroskeptiką Varšuvoje, euroentuziastą Kijeve“, o jo frazę „Ukrainai reikia Europos, o Europai Ukrainos“ pavadino pusiau tiesa (kaip Lenkijos patriotas, V.Sadurskis įsitikinęs, kad ukrainiečiams Europos Sąjunga reikalinga, o Europos Sąjungai ukrainiečiai nereikalingi).

       Žinomas Lenkijos rašytojas ir žurnalistas Petras Zaremba pasisakė dar atviriau, atskleidęs lenkų politikų reguliarių vizitų į Kijevą priežastis: „Kodėl reikia remti ukrainiečius Maidane? Todėl, kad tai prieš Rusiją ir todėl, kad su Ukraina Europos Sąjunga niekada netaps supervalstybe“. Tai gerai supranta Vokietijoje ir Prancūzijoje – ES valstybėse lyderėse. Pasak publicisto Emilio Zino, „kol Vokietija ir Prancūzija ES-je formuoja darbotvarkę, tokios valstybės, kaip Turkija ir Ukraina neturi šansų tapti ES narėmis. Vokietija ir Prancūzija baiminasi islamizacijos... ir grėsmių darbo rinkai (pigios darbo jėgos antplūdžio). Be to, Prancūzija ir ypač Vokietija baiminasi, kad Ukrainos priėmimas į ES, spaudžiant JAV ir jų geriausiai sąjungininkei, kuri vadinama JAV Trojos arkliu Europoje [Lenkija. –V.G.], paskatins įklimpimą į dar didesnę krizę. „Trojos arklio“ parama Ukrainos norams prisijungti prie ES sukels regiono destabilizavimą, kuris naudingas JAV geopolitiniams projektams“.

       Kadangi Europos ekonomika konkuruoja su JAV, o pačioje Europos Sąjungoje vis dažniau pasigirsta balsai, raginantys siekti vieningos Europos užsienio politikos nepriklausomybės nuo Vašingtono, ES, kaip alternatyvaus galios centro, susilpnėjimas iki tam tikro laipsnio yra naudingas Jungtinėms Valstijoms. Be to, J.Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija, demonstruojanti savo euroskepticizmą, visada garsėjo, kaip proamerikietiška, o J.Kačinskio mirusį brolį Lechą atvirai vadino „Vašingtono žmogumi“.

       Ukraina, pririšta prie Europos Sąjungos, Lenkijai reikalinga ir kaip buferis tarp jos ir Rusijos. Net jeigu tai sužlugdytų ES iš vidaus, Varšuva visada sugebės atlikti įprastą manevrą ir persiintegruoti nuo Briuselio prie Vašingtono. Tuo pačiu metu Europos Sąjungos lygmeniu Ukraina, kaip pilnateisė ES narė, Briuseliui visai nereikalinga – jam reikalinga Ukraina, kuri atsisako integracinių projektų Eurazijos erdvėje ir pasirengusi neribotai ilgai laukti bilieto įėjimui į ES gavimo.

       Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis pareiškė apie ketinimą artimiausiu metu sukviesti Nacionalinio saugumo tarybą situacijos Ukrainoje apsvarstymui ir išreiškė viltį, kad joje dalyvaus Jaroslavas Kačinskis. Atkreipdamas dėmesį, kad Lenkijai aktualus Ukrainos prisijungimo prie ES klausimas, B.Komorovskis pažymėjo, kad reikia iš anksto nuspręsti, ar Lenkija pajėgi paremti Ukrainą, kuri yra sunkioje ekonominėje padėtyje. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis J.Kačinskiui adresavo retorinį klausimą, kiek milijardų Lenkijos pinigų „Teisės ir teisingumo“ partija nori „įdėti į Ukrainos žlungančią ekonomiką“. Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad Varšuva dabar rengia Ukrainai strategiją, bet šio darbo detalės neviešinamos.

        Kol Ukrainos ambasadorius Lenkijoje atsiprašinėjo už „Berkuto“ pareigūnų įvykdytą Lenkijos piliečių, kurie atvyko paremti mitinguojančius eurointegracijos šalininkus,  sumušimą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, Lenkijos visuomenės veikėjai iškėlė šūkį: „Neįleisime Ukrainos į Europos Sąjungą!“ Lenkai baiminasi, kad Kijevas vėl su Lenkija pasielgs taip pat, kaip po „oranžinės revoliucijos“, kai vietoje dėkingumo už pagalbą padedant įvykdyti perversmą nauja Ukrainos valdžia užsuko anti lenkiškos neobanderinės agitacijos smagratį. Šio šūkio šalininkai nurodo, kad Lenkijos interesas yra kaimynystėje turėti silpną Ukrainą ir stengtis išsaugoti status quo, kuriam esant Kijevas nesuartėtų nei su ES, nei su MS (Muitų sąjunga). Čia pastebėsime, kad didesnę lenkų paramą eurointegracijos kelyje Ukraina gali gauti tik tada, kada UNO - USA (Ukrainos nacionalistų organizacija (banderininkų judėjimas) - Ukrainos sukilėlių armija) kultą nusikalstamu pripažins ir Ukrainos valstybės vadovybė, ir Vakarų Ukrainos visuomenė. O iki to, panašu, kad dar toli.

Bet kokiu atveju Ukrainos suartėjimo su ES klausimu vieningumo Lenkijos visuomenėje nėra. Jo nėra ir valdžios struktūrose, nes opozicijos, kurios stuburą sudaro „Teisė ir teisingumas“, ir valdančiosios „Pilietinės platformos“ interesai ir prieštaravimai susipynė į kietą kamuolį. Kartu su Jaroslavu Kačinskiu į Kijevą atvyko europarlamentaras ir „Pilietinės platformos“ narys Jacekas Protasevičius, kuris pareiškė, kad duris į Europos Sąjungą Lenkija Ukrainai visada laikys atidarytas. Lenkijos valdžiai svarbu perimti iniciatyvą iš opozicijos, neleidžiant jai „euromaidaną“ naudoti savo tikslams.

Vladislav‘as Gulevič‘ius, 2013-11-03

Šaltinis: Fondsk

 

 

 

Susiję:

Baltarusijos opozicija: kartu su Vakarais prieš savo valstybę

Lenkijos „pagalba“ Baltarusijai

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.