Omidjaro tinklas, arba maidano Silicio sponsorius

       Kaip dabar jau visi supranta, Kijevo maidanas buvo visai ne spontaninė reakcija į V.Janukovičiaus sprendimą sustabdyti pasirengimą asociacijos sutarties su ES pasirašymui. Maidanas buvo suplanuotas iš anksto ir toli už Ukrainos ribų. Jeigu XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pirmoje pusėje panašiuose atvejuose dažnai išplaukdavo Džordžo Soroso vardas, tai dabar atsirado nauji asmenys, kurie apmoka „revoliucinį entuziazmą“ vienose arba kitose valstybėse, kartu su JAV valdžios institucijomis dalyvaudami bendrame finansavime.

       Vienas iš tokių asmenų – multimilijardierius Pjeras Omidjaras(Pierre Omidyar)... Praktiškai kiekvienas, kuris naudojasi internetu, žino apie kompanijos еBay egzistavimą. Šią kompaniją sukūrė, o paskui ir iš jos savo turtą užsidirbo Pjeras Omidjaras, iraniečių kilmės emigrantas iš Prancūzijos. Yra įtarimų, kad tame versle dalyvauja ir JAV specialiosios tarnybos, kaip istorijoje su Marku Zuckerbergu iš Google, kuris iki šiol neigia apie tariamus jo ryšius su CŽV ir NSA.  

       Omidjaras, kaip ir Sorosas, 1996 m. lengvus pinigus uždirbęs iš lėktuvų bilietų pardavimo internetu, po to išplėtė teikiamų paslaugų spektrą ir smarkiai padidino savo pajamas, pereidamas į investuotojo poziciją. 2004 m. kartu su žmona Pamela jis pareiškė apie savo filantropinius polinkius ir įkūrė „Omidyar Network“ kompaniją. Omidjaro labdaringa veikla buvo skirta kitoms valstybėms, o ne Amerikai. Viena iš tokių valstybių tapo Ukraina.

       2013 m. Pjeras Omidjaras investavo 25 milijonus dolerių į žurnalistinį projektą „First Look Media”, į kurį įtraukė iškart keletą kultinių figūrų iš žurnalistikos pasaulio – Gleną Grinvaldą iš Didžiosios Britanijos „Guardian“, kuris tapo žinomu dėl Edvardo Snoudeno medžiagos publikavimo, Džeremį Skehilą (Jeremy Scahill), kuris žinomas reportažais iš karštųjų taškų, ir Lorą Poitras iš „MacArthur Foundation“, kuri susijusi su „Freedom of the Press Foundation“.

       Tačiau Odmidjaro anti vyriausybinių grupių Ukrainoje finansavimas, prisidengiant demokratinių permainų įvaizdžiu, prasidėjo anksčiau, dar tada, kai „Omidyar Network“ 2011 m. pradėjo žiniasklaidos projektą „Centr UA“. Oficialiai pinigai buvo skiriami mechanizmo sukūrimui, kuris garantuotų vyriausybės darbo skaidrumą ir atskaitomybę. Tos karštligės virusas, kuris apėmė maidano aktyvistus, šaukiančius „Bandu get!” ir visą laiką tvirtinusius apie Janukovičius ir „Šeimos“ korumpuotumą, buvo paleistas tokių organizacijų, kaip „Centr UA“, „Naujas pilietis“, „Sąžiningai“ (1), „Stop cenzūrai“. Visus juos finansavo Omidjaro tinklas, o tiesiogiai kontroliavo Anatolijus Rybačiukas, kuris prie Juščenkos buvo atsakingas už Ukrainos integravimą į ES ir NATO. Pats Omidjaras pasigyrė, kad per šias organizacijas jis formuos visuomenės nuomonę Ukrainoje.

       Pagrindinės pinigų masės įliejimas į tą Ukrainos NVO tinklą buvo vykdomas per JAV vyriausybės struktūrą USAID. Žiniasklaidoje buvo rašoma, kad „Omidjaras veikia ranka rankon su JAV užsienio politikos institucijomis, siekdamas kištis į užsienio vyriausybių darbą, dalyvauti režimų pakeitimo finansavime...“

        Pjeras Omidjaras yra ne vienintelis „verslininkų – filantropų“ kohortoje, kuriuos JAV valdžios institucijos įtraukia į savo užsienio projektų bendrą finansavimą. JAV dažnai juos  vadina Silicio milijonieriais, nes jų pagrindiniai biurai paprastai yra garsiame Silicio slėnyje Kalifornijoje. Į Odmidjaro kompanijos tarybą įeina, pavyzdžiui, toks silicininkas, kaip Markas Andresenas, vienas iš „Netscape Communications Corporation” įkūrėjų ir žinomas inžinierius, dirbęs su stambiomis firmomis, užsiimančiomis informacinėmis technologijomis. Vėliau jis įsteigė rizikos fondą „Andressen Horowitz“ ir pradėjo pirmąjį komercinį interneto resursą, palaikantį virtualią valiutą Bitcoin, kuri, beje, netrukus JAV buvo uždrausta. Markas Andresenas, kuriam nesvetimas epatažas, mėgsta kalbėti, kad šiandien humanitarinio mokslo vertė artėja prie nulio ir mokyti reikia tik matematikos.

       Silicio milijonierių ryšiai su JAV valdančiaisiais sluoksniais, o taip pat su specialiosiomis tarnybomis – reikalas įprastas. Taip, pavyzdžiui, firmos „Palantir“, kurią 2004 metais sukūrė vienas iš Silicio atstovų, „PayPal” sistemos įkūrėjas Piteris Tilis(Peter Thiel), pirma išorine investuotoja buvo CŽV rizikos kapitalo įmonė „In-Q-Tel“. Į „Palantir“ klientų sąrašą įeina JAV Valstybės departamentas, CŽV, FTB, armija, jūrų pėstininkai, oro pajėgos, Niujorko ir Los Andželo policijos padaliniai, o taip pat didelis skaičius finansinių įstaigų. „Palantir“ firma žinoma dar tuo, kad 2011 m. buvo patekusi į garsų skandalą, kai ją apkaltino dėl „elektroninių dosjė apie politinius oponentus – Atstovų rūmų narius sudarymą, panaudojant neteisėtas priemones“.

       Omidjaro Ukrainos NVO finansavimo istorijoje įdomu tai, kad šių organizacijų, rengusių maidaną, finansavimo schema nebuvo paslaptimi – ji buvo Marsės Viler (Marcy Wheeler), tinklalapio „The Intercept”, skirto nacionalinio saugumo problemoms, analitikės atskleista ir plačiai paviešinta. Tirdama finansų srautus, kurie ėjo į Ukrainą, ji spėjo, kad revoliucija ten – tai perversmas, kuris yra organizuotas „povandeninių“ jėgų „Pax Americana” naudai. Viler tyrimą pratęsė kiti žurnalistai, atsekę, kas ką maidane finansavo. eBay savininkui tai buvo tam tikras informacinis bumerangas.

       Taip pat verta pastebėti, kad Odmidjaro komandai, kaip rašo interneto leidinys “Pando”, dabar dirba du žmonės, turintys priėjimą prie duomenų bazės, kurią turi Edvardas Snoudenas. Tai Glenas Grinvaldas ir Lora Poitras. Taip išeina, kad maidano Silicio sponsorius, kartu su USAID finansavęs perversmą Ukrainoje, naudojasi išimtine prieiga prie JAV Nacionalinio saugumo agentūros paslapčių.

Leonid’as Savin’as, 2014-03-24

Šaltinis: Fondsk

 

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.