Oligarchas I.Kolomoiskis užsakė Odesos skerdynes? Telefoniniai pokalbiai

       Internete pasirodė I.Kolomoiskio ir O.Cariovo, taip pat O.Noginskio ir J.Epšteino telefoniniai pokalbiai.

       O.Cariovas patvirtino, kad pokalbis yra tikras. Sutrumpintas pokalbis.

I.K.: Ten labai nemalonus dalykas nutiko. Vienas žydas iš Dnepropetrovsko žydų bendruomenės žuvo.

O.C.: Kas ten nutiko?

I.K.: Na, vienas žydas iš Dnepropetrovsko žydų bendruomenės žuvo. Štai, aš dabar esu sinagogoje.

O.C.: Ką jis ten veikė?

I.K.: Na, nesvarbu ką veikė. Pasakė, kad už tavo galvą dabar duoda, (keiksmažodis), didelius pinigus.

O.C.: Už mano?

I.K.: Milijoną dolerių. Už tavo. Taip. Be to, pasakė, kad visur ieškos. Na, tiesiog pasakiau, kad štai taip. Aš norėjau tau atskleisti, kad tu varytum į Maskvą, niekur nevažinėk.

O.C.: Aš norėjau tau pasakyti tokį dalyką. Afrikoje yra tokie...

I.K.: Rytoj tavo žmones čia gaudys.

O.C.: Afrikoje yra tokia... toks nuodas...

I.K.: Klausyk, man (keiksmažodis), kas yra Afrikoje. Tu man tų kukurūzų nepasakok. Aš tau papasakosiu, kad sinagogoje šabo išvakarėse buvo malda. Pasimeldė už tą nužudytąjį, draugą Šlemkevičių, žydą, kurį nužudė Mariupolyje, (keiksmažodis).

O.C.: Tai štai...

I.K.: Ir pasakė, kad dėl visko kaltas Cariovas, (keiksmažodis). Ir rytoj pirmiausia, (keiksmažodis), ieškos tavo artimųjų, (keiksmažodis). Tu pasakyk, kad jie iš čia geriau nešdintųsi. Todėl, kad mes juos karsime tiesiog aikštėje, (keiksmažodis)... Aš sakau, žinau, tu pasakyk dar Markovui, kad jis čia nevažiuotų. Na, į Ukrainą. Jokiomis aplinkybėmis. Alio.

O.C.: Nereikia man skambinti. Neskambink man, Igori.

I.K.: Tau neskambinti? Viskas. Iki.

       Asociacijos „Muitų sąjungos tiekėjai“ prezidento Olego Noginskio pokalbis su Janu Epšteinu, Izraelio garbės konsulu Ukrainoje.

O.N.: Janai Borisovičiau, skambinu labai blogu klausimu ir labai pergyvenu.

J.E.: Kas tokio?

O.N.: Na, gegužės 9 d. Mariupolyje jūs matėte, kas buvo, taip? Ten buvo nužudytas toks ponas Šelemčakas.

J.E.: Kas, kas?

O.N.: Žydas iš Dnepropetrovsko. Bent jau pagal Kolomoiskio žodžius. Bet blogiausia tai ne tame, o tame, kad ponas Kolomoiskis paskambino Cariovui ir pažodžiui pranešė mažduag tai, kad šiandien visose Ukrainos sinagogose paskelbta visiems teisiems žydams, kad milijonas už Cariovo galvą ir rusų separatistus. Kai aš išgirdau „sinagoga“...
J.E.: Negali būti, tai kažkokia nesąmonė. Aš tiesiog žinau... ... (neaiškiai). Šiandien aš buvau sinagogoje. Šiandien malda buvo. Viskas buvo, taip sakant...

O.N.: Janai Borisovičiau, aš kalbu ne apie tai, žinoma, kad sinagogose tai nebuvo. Bet kai apie tai kalba... Aš nežinau, įrašoma buvo jo kalba ar neįrašoma. Jeigu ta kalba pateks į spaudą, tai įsivaizduojate, kad bus?

J.E.: O būtent už Cariovą?

O.N.: Taip. Milijonas dolerių už jo galvą. Ir, kad rytoj pradės karti jo šeimą. Jo gimines. Klausykite, aš pažodžiui... Štai, žinote, Olegas – bet kas, bet jis niekada nemeluoja. Ir tai jis man atsiuntė naktį, be to, jis buvo labai sukrėstas. Ir man tai jau patvirtino net žmogus, kuris buvo greta jo ir girdėjo tą pokalbį.

J.E.: Siaubas. Ne, aš apskritai nesuprantu, kaip gali žydas... Žydai išvis, taip sakant, iš iš esmės niekada sau neturi panašaus leisti... Jam asmeniškai skambino?
O.N.: Taip. Jis mėgsta. Jis Markovui neseniai skambino, papasakojo, kaip jį Odesoje degins, jeigu jis neišskris. Tai jo pasilinksminimas. Aš nežinau, jaučiu, kad jis išprotėjo – atvirai pasakysiu. Be to, tai yra visiškai patvirtintas faktas, kad Odesoje tuos vyrukus pasamdė jis. Visiškai. Beje, dėl to, kad Palicą padarytų gubernatoriumi. Man tai jau net BJT (Julijos Tymošenkos „Batkivščina“) būstinėje tai patvirtino... Jie nebekontroliavo situacijos. Uždavinys buvo juos sumušti, prikulti, kad juos išneštų į ligoninę ir visiškai sunaikinti stovyklą.

J.E.: Na, apskritai, supranti, ten avakoviečiai. Galėjo štai ta kompanija visa tai daryti.

O.N.: Na, buvo susitarimas. Jeigu jau... (neaiškiai)... liko, iš esmės, paskelbta. Buvo susitarimas. Jis atėjo, pasakė: „Ko jūs terliojatės su ta Odesa?“ Ten juk tas „Kulikovo pole“ stovėjo visą laiką, non stop... „Nagi, atiduokite Odesą man, ir bus tas pats, kaip Dnepropetrovske“. Neva, nė viena pelė ten galvos nekiš. Jam sako: „Gerai“.

J.E.: Jis Odesoje jau buvo. Jis juk į Odesą atvykdavo.

O.N.: Jis ir dabar ten. Ir užsiima tuo, kad ten iš vienos pusės, per pastarąsias tris paras nužudyta 16 žmonių iš tų, kurie buvo sulaikyti ir liko gyvi po „Profsąjungų rūmų”. Du papjovė prie namų. Na, ir taip toliau.

J.E.: Na, aš tiesiog, Olegai, aš suprantate, tiesiog negaliu patikėti, kad Benia taip gali daryti.

O.N.: Toks jausmas, kad jis išprotėjo. Dabar štai, tarkime, Korbanas labai aktyviai bando iš Cariovo atimti turtą. Na, aš apie tai jau tyliu.

J.E.: Aš tiesiog jo nežinau, todėl nieko negaliu pasakyti. Aš jo nežinau.

O.N.: Na, tai Benios visiškas draugas... O Filatovas ten pat ir už moskalius paskelbė, ir šiandien moka. Aš tiesiog... Janai Borisovičiau, esmė ta, kad Benios reikalai – tai Benios reikalai. Jis gali daryti viską, ką nori. Jeigu jis save įsivaizduoja, kaip antrą Hitlerį... Na, bus pas mus, aš manau, antra nacistinė Vokietija nedideliame Ukrainos teritorijos gabale, Benia – multimilijardierius ir tos teritorijos šeimininkas. O štai kas bus su žydais visame likusiame pasaulyje... Aš tiesiog manau, kad jau viešai reikia kažkokiu būdu nuo šio proceso skubiai atsiriboti.

J.E.: Kokia prasme? Nuo kokio proceso?

O.N.: Nuo Kolomoiskio. Nuo Benios.
J.E.: Na, ir kokiu būdu?

O.N.: Tiesiog paskelbti, kad šiuo atveju pasaulio žydų bendrija, pirma, nieko bendro neturi su asmenine pono Kolomoiskio pozicija. Antra, a) neremti nei Odesos, nei Mariupolio, nei visus štai tuos, ir išreiškia nuoširdžią užuojautą. Trečia, praneša, kad jeigu kas nors iš žydų bus pastebėtas nacistiniuose nusikaltimuose, tai mes kovosime pirmi.
J.E.: Ačiū Dievui, dabar daugiau ar mažiau tuo požiūriu buvo ramu.

O.N.: Tuo labiau dėl vieno žmogaus, kuris nusprendė tapti milijardieriu, multimilijardieriu arba įsivaizduoja, kad yra Ukrainos šeimininkas...

J.E.: Ne, klausimas yra tame, kad sinagogos, jos... Nuo tokių dalykų sinagogos visada turi būti nuošalyje. Sinagoga – tai susirinkimų namai, tai maldos namai. Jos turi užsiimti tuo, užsiimti dvasiniu žydų pasauliu. Ir viskas. Štai jos, taip sakant, reikalas. Štai. O užsiimti, taip sakant, politika, užsiimti tokiais reikalais ir remti...

O.N.: Aš turiu omenyje... Tiesiog, žinote, aš jaučiu, kad deja, likti nuošalyje mums nelabai pavyks.

J.E.: Kaip, kaip?
O.N.: Nuošalyje būti nepavyks. Aš, beje, Olego paprašiau šio reikalo neviešinti. Jo pirma mintis buvo tai paviešinti.

J.E.: Ne. Tai jis tuo pačiu, žinoma, iškart ant žydų užvers, tikrai. Štai.

O.N.: Na, ką jūs? Tai pradės beprotišką spaudimą. Be to, ant jų visame pasaulyje pradės versti kaltę.

2014-05-15

 

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.