Ukrainos žiniasklaida toliau gąsdina: dabar investicijos į Krymą neis, Krymo ekonomika greitai žlugs, gyventojai nuskurs, dar nedaug – ir Krymo gyventojai paprašys  atgal. Trumpai pamirškime apie tas informacinio karo salves ir pažiūrėkime į faktus.

       RF Regioninės plėtros ministerija šiomis dienomis pranešė, kad baigiamas Krymo vystymo koncepcijos parengimas. Koncepcija kuriama pagal 150 sustambintus projektus ir priemones, kurių paprašė Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės Sevastopolio miesto vyriausybės, federalinės vykdomosios valdžios institucijos...  

       Federalinė tikslinė programa turi būti patvirtinta iki 2014 metų liepos 1 d. Krymo vystymo iki 2020 metų koncepcija numato beveik 1 trln. rublių investavimą, iš kurių 95% yra Rusijos federalinio biudžeto lėšos. Programos vykdymas per septynerius metus leis padidinti regiono bendrą produktą ir atlyginimų dydį Kryme 5 kartus. Pilnavertį gyvenimą ir dotavimo nereikalingumą regionas gali pasiekti ne vėliau kaip 2017 metais.

        Programa bus pradėta finansuoti nuo 2015 metų, tačiau ir 2014 metais, kurie laikomi parengiamaisiais, Krymas gaus 54,4 mlrd. rublių. Visų pirma, 14mlrd. rublių skiriama Krymo pramonės sektorių struktūros modernizacijai ir 13,5mlrd. rublių – objektų kapitalinei statybai Kryme ir Sevastopolyje, ir būsto statybai. Galima pridurti, kad nuo Krymo įėjimo į Rusijos sudėtį momento pusiasalis jau gavo (ne pagal programą) apie 70 mlrd. rublių.

       Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas, gegužės pabaigoje apsilankęs pusiasalyje, komentuodamas Kryme vykstančias permainas, pastebėjo: „Krymo Respublika ir Sevastopolis – dabar tai įprasti Rusijos regionai, bet jiems labai trūksta finansavimo. Liūdniausia, kad ankstesnės Ukrainos valdžios ten neinvestavo nieko... Todėl dabar mūsų pareiga – mūsų naujiems regionams padėti. Mes tikimės, kad ten daug kitų regionų gyventojų važiuos poilsiauti, Krymas - Juodosios jūros perlas. Todėl ta prasme pinigų nereikia gailėti“.  

       Regioninės plėtros ministerijoje tikisi, kad Federalinės tikslinės programos įgyvendinimas leis pusiasalio gyventojų pajamų dydį priartinti prie Rusijos vidutinio dydžio, padidinti municipalinių biudžetų mokesčių bazę ir sumažinti jų dotavimą. Koncepcijoje keliamas uždavinys iki 2020 metų 3 kartus padidinti konsoliduotų biudžetų pajamas vienam gyventojui, o taip pat 3,7 karto padidinti bendrą investicijų dydį į pagrindinį kapitalą vienam gyventojui.  

        Tai bendri skaičiai ir kryptys. Tačiau tapo žinomi ir kai kurie konkretūs žingsniai, kurie seks po koncepcijos patvirtinimo. Apie juos gegužės viduryje pranešė Krymo pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas.

       Visų prima, Simferopolis ir Feodosija gaus papildomus žiedinius kelius. Simferopolis ir Kerčė bus sujungti tiesioginiu geležinkeliu (dabar jis eina per Džankojų). Numatoma šiuolaikinės trasos Jalta-Alušta-Feodosija statyba. Oro uosto „Simferopolis“ naujas terminalas bus sujungtas su miestu geležinkelio „Aeroekspresu“.

       Beje, Krymo teritorinio planavimo schemą sukūrė Olimpinių objektų Sočyje projektuotojai, kurių kompetentingumu ir profesinėmis žiniomis po to ką matėme Olimpinių žaidynių metu, vargu ar galima suabejoti.

       „Pusiasalyje labai įdomiai bus išdėstytos pramoninės ir rekreacinės plėtros zonos. Krymas pagaliau gavo sisteminį vystymosi projektą (su busimų objektų teritoriniu pririšimu!), - pastebėjo Rustamas Temirgalijevas.

       Jau galima laikyti, kad išspręstas klausimas dėl magistralinio dujotiekio Kubanė-Krymas statybos, kurio našumas bus 2 mlrd. kubinių metrų per metus. Kaip gegužės 15d. pranešė įmonės „Černomorneftegaz“ generalinis direktorius Andrejus Iljinas, jo statybą planuojama baigti 2017 metais. Dujotiekio paskirtis – Krymo energetinės nepriklausomybės užtikrinimas. Tuo tikslu pusiasalyje bus pastatytos dvi šiluminės elektrinės, kurių bendra galia iki 800 MW ir dvi aukštos įtampos elektros perdavimo linijos nuo Anapos iki Feodosijos. 

       Kalbant apie gyventojų poreikių buitinėmis dujomis aprūpinimą, juos visiškai aprūpina „Černomorneftegaz“, kurio dujų išgavimas šiais metais pasiekia 2 mlrd. kubinių metrų, o iki 2020 metų gavybą ketina padidinti iki 2,5 mlrd. dėl telkinių „Šmidt“ ir „Tarchankuto“  įsisavinimo.

       Nepalikta ir pusiasalio aprūpinimo vandeniu problema. Kol Kijevas vietoje vandens „pumpuoja teises“, reikalaudamas 50 kartų (!) didesnės nei ankstesnė kainos, ir griauna Šiaurės Krymo kanalą, RF Gamtos išteklių ministerija sukūrė Krymo aprūpinimo geriamuoju vandeniu prioritetines priemones.    

       „Yra planas, kuris ministerijos patvirtintas, vakar buvo vyriausybės nutarimas dėl šio plano finansavimo - 2,5 mlrd. rublių, - gegužės 28 d. pareiškė gamtos išteklių ir ekologijos ministras Sergejus Donskojus. – Kalbama apie gręžinių gręžimą, vietinių nuotekų panaudojimą, o taip pat remontuojama lietaus kanalizacija ir bus atliktas vandens saugyklų remontas“.  

       Donskojus mano, kad šis planas leis pusiasaliui užtikrinti kasdieninį vandens tiekimą, o rudenį bus priimta schema aprūpinanti geriamuoju vandeniu visą regiono teritoriją įvertinant vidaus ir užsienio šaltinius. Ministras paaiškino, kad vandens, kuris netiekiamas iš Ukrainos Šiaurės Krymo kanalu, kompensavimui bus panaudoti kaimyninių regionų ištekliai, visų pirma numatoma sutvarkyti geriamojo vandens tiekimą tanklaiviais iš Krasnodaro krašto.

       Kol kas blogiau su laistymu. Bet net esant vandens trūkumui Krymo žemdirbiai šiais metais planuoja surinkti 980 tūkst. tonų grūdų, kai 2013 metais derlius buvo tik 600 tūkst. tonų.

       Nuo Krymo neatsisakė ir užsienio investuotojai... Pirmiausia, kalbama apie kompanijas iš Kinijos. Į transporto koridoriaus į Krymą per Kerčės sąsiaurį statybą, kurios kaina iki 2-3 mlrd. dolerių gali būti įtraukti Kinijos statybos valstybinė kompanija ir privatus investicinis fondas, o dalis projekto bus investuojama juaniais. Reikia pasakyti, kad Kinija investicijas į Krymą planavo ir anksčiau: 2013 metais KLR ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl giliavandenio uosto prie Eupatorijos statybos. Po to Kinijos kompanijos tikėjosi dalyvauti Sevastopolio jūrų žvejybos uosto rekonstravime, oro uosto, laivų statyklos ir naftos perdirbimo įmonės Kryme statyboje. Tokių stambių projektų įgyvendinimas – tai daug milijardų dolerių į pusiasalio ekonomiką, tai labai papildys tas lėšas, kurios skiriamos pagal finansavimo tikslinę programą Krymui.   

       2013 metų pavasarį laivų statybos gamykla „More“ Feodosijoje KLR perdavė desantinį laivą su „Zubr“ tipo oro pagalve, kurio kaina 350 mln. Dabar laivų statykla Kinijai stato antrą tokį laivą, ir yra geri šansai, kad bendradarbiavimas šioje srityje tęsis.

       Nuo kinų bijo atsilikti vokiečiai. Tiesiog išvakarėse pasirodė pranešimas, kad Krymą aplankys vokiečių verslininkai. „Kiek man žinoma, dabar Vokietijos verslininkų grupė rengiasi aplankyti Krymą, nepaisant to, kad Kijevas pusiasalį oficialiai pripažino „okupuota teritorija“ ir įvedė apribojimus“, - pasakė žinomas Ukrainos politologas Kost Bondarenka.

       Ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas patvirtino, kad šiuo metu, kaip vienas iš daugelio Krymo vystymosi variantų, nagrinėjamas ypatingos ekonominės zonos (SEZ) sukūrimas. Tiesa, jis papildė, kad reikia „išeiti iš ofšorinių jurisdikcijų priklausomybės ir mūsų jurisdikciją padaryti daug patrauklesne“. Tai yra ir čia viskas daroma pusiasalio gyventojų naudai.

       Sugrįžęs į Rusiją, į namus, Krymas gavo viską, kas yra reikalinga ekonomikos ir infrastruktūros modernizavimui, vadinasi, ir visų Krymo gyventojų gyvenimo lygio ir kokybės padidinimui.

Aleksandr‘as Gaponenka, 2014-06-03

Šaltinis: Fondsk