Pietryčių Ukraina: pinigų cirkuliacijos ypatumai

       Tolesnis įvykių vystymasis pietryčių Ukrainoje nemažai priklauso nuo tokio gyvybinio klausimo, kaip pinigai ir pinigų apyvarta. Donecko ir Lugansko liaudies respublikos, kaip nebūtų paradoksalu, iki 2014 metų vasaros pradžios toliau buvo Ukrainos pinigų erdvės dalimi – vykstant baudžiamajai operacijai, kaip ir anksčiau, veikė Ukrainos Nacionalinio banko (UNB) regioninė atstovybė. Tiesa, UNB ne kartą darė pareiškimus apie grėsmes jo veiklai pietryčiuose. Viename pranešime spaudai buvo sakoma, kad banko vadovybė nusprendė „evakuoti“ visus savo darbuotojus, kad „apsaugotų jų gyvybę ir sveikatą“, bet sprendžiant pagal vėlesnį pranešimą, Donecko UNB atstovybė atnaujino savo operacijas. Kijevas supranta, kad jeigu centrinis bankas išeis iš pietryčių Ukrainos, tai DLR ir LLR valdžias pastūmės pagreitinti savo pinigų ir kredito sistemos sukūrimą.

       Kalbant apie Ukrainos komercinius bankus, tai jie 90% savo veiklos pietryčiuose nutraukė. Be to, I.Kolomoiskio „Privat Bank” skyriai buvo uždaryti anksčiau už visus kitus. Prie nedaugelio likusių bankų skyrių susidaro ilgos eilės. Kai kas eilėse stovi, norėdami pabandyti iš sąskaitų pasiimti pinigus, kai kas norėdami gauti pinigų perlaidas iš giminaičių. Bankomatuose grynųjų pinigų seniai neliko.

       Šiandien DLR ir LLR grynųjų pinigų apyvartoje be grivinos yra Rusijos rublis, o taip pat tam tikras kiekis dolerių ir eurų…

                                                                                              *** 

       Po gegužės 11d. referendumų Donecko ir Lugansko srityse atsirado DLR ir LLR konstitucijų projektai. Dalyje, kuri susijusi su pinigų ir finansų gyvenimu, dviejose respublikose yra dideli skirtumai. DLR variante yra specialus skyrius „Finansų ir biudžeto sistema“ (8skyrius). DLR konstitucijos projekte sakoma, kad respublika išleidžia savo piniginį vienetą tam panaudodama centrinį banką. Šio dokumento 100straipsnyje sakoma, kad CB yra valstybinis bankas, atskaitingas DLR Aukščiausiajai tarybai. CB vykdo pinigų emisiją ribose, kurias nustato Aukščiausioji taryba.

       LLR projekte specialaus finansų skyriaus nėra, apie būsimą finansų ir biudžeto sistemą kalbama menkai ir neapibrėžtai. Nieko nesakoma apie tai, kokia valiuta bus naudojama respublikos teritorijoje. Tiesa, dokumento vienoje vietoje užsimenama apie centrinį banką: „Lugansko Liaudies Respublikos vadovas... Lugansko Liaudies Respublikos Susirinkimui pateikia Nacionalinio banko Pirmininko kandidatūras“. Tačiau apie patį Nacionalinį banką (jo statusą, funkcijas, atskaitomybę ir pan.) nieko nesakoma.

                                                                                              ***

        Palyginimui tam tikrą įdomumą turi pinigų cirkuliacijos organizavimo patirtis dalinai pripažintuose arba nepripažintuose valstybių dariniuose, kurie įvairiu metu atsirado posovietinėje erdvėje – Pietų Osetijos Respublikoje (POR), Padniestrės Moldavijos Respublikoje (PMR), Abchazijos Respublikoje (AR), Kalnų Karabacho Respublikoje (KKR). Pirmos trys linkusios į Rusijos Federaciją, ketvirta – į Armėniją. Ekonomikos požiūriu šis polinkis pasireiškia prekybos orientavimu atitinkamai į Rusijos ir Armėnijos rinkas, o finansiniu požiūriu – vidaus pinigų cirkuliacijos pririšimu atitinkamai prie Rusijos rublio ir Armėnijos dramo.

       Įrašų apie savo valiutą Pietų Osetijos, Abchazijos, Kalnų Karabacho, naudojančiose Rusijos rublį ir Armėnijos dramą, konstitucijose nėra. Tuo pačiu metu šiose respublikose išleidžiamos monetos, ant kurių yra nacionalinių piniginių vienetų pavadinimas. Pavyzdžiui, Abchazijoje 2008 m. buvo nukaldintos auksinės ir sidabrinės monetos su piniginio vieneto „apsaras“ (nominalai: 10, 25, 50 apsarų) pavadinimu. KKR buvo nukaldintos monetos ir atspausdinti banknotai piniginio vieneto „Karabacho dramas“. Tačiau panašūs piniginiai ženklai nėra pinigų apyvartos realus instrumentas, turi labai ribotą tiražą ir domina tik kolekcionierius ir investuotojus.  

       Padniestrėje naudojamas piniginis vienetas, kuris vadinamas „Padniestrės rubliu“. Jis į apyvartą buvo įvestas dar 1994metais. 2007metais buvo išleistos naujos modifikuotos kupiūros, kurių nominalas 1, 5, 10, 25 ir 100Padniestrės rublių. Padniestrės rublis turi kotiruotes kitų valiutų atžvilgiu, pirmiausia Rusijos rublio. Šiandien 1 Padniestrės rublis yra lygus 3 Rusijos Federacijos rubliams. Nuo 2005 m. PMR veikia savi monetariniai rūmai, monetų kaldinimas ir banknotų spausdinimas organizuotas šalies viduje.

       Pažymėtina, kad visose keturiose respublikose yra centriniai bankai. Padniestrėje veikia organizacija „Padniestrės respublikinis bankas“ (PRB), kuri iš tikrųjų turi centrinio banko požymius. Jos statusas, tikslai, funkcijos, veiklos principai nustatyti 2007metais priimtame įstatyme «Dėl Padniestrės Moldavijos Respublikos centrinio banko“. Be to, PMR Konstitucijoje yra specialus straipsnis (100straipsnis), skirtas CB. Šiame straipsnyje nustatoma, kad PRB yra valstybės organizacija, PRB pagrindinis uždavinys yra pinigų emisija, bankas atskaitingas PMR Aukščiausiajai Tarybai ir Prezidentui, pinigų emisijos ribas nustato Aukščiausioji Taryba.  

       Skirtingai nuo PadnIestrės Pietų Osetijos, Abchazijos ir Kalnų Karabacho bankai yra nominalios organizacijos, apie kurias yra paminėta konstitucijose, bet jų statusas, tikslai ir funkcijos nenustatytos.

                                                                                                ***

       Pastarosiomis dienomis Ukrainos pietryčiuose įvyko įvykiai, kurie tiesiogiai įtakoja pinigų apyvartos padėtį. Birželio pradžioje pasirodė pranešimai, kad Kijevas imasi priemonių išimant iš apyvartos griviną Ukrainos pietryčių regione. Nors nebuvo patikslinta, kokiu būdu... Birželio 4 d. sekė DLR reakcija į šią Kijevo iniciatyvą; DLR užsienio reikalų ministro pavaduotojas pareiškė, kad siekiant užkirsti kelią Donecko ekonomikos žlugimui, DLR priėmė sprendimą pereiti prie Rusijos rublio naudojimo. DLR konstitucijos projekte numatytas savo piniginio vieneto įvedimas į apyvartą, bet audringas įvykių vystymasis regione reikalauja pastovių anksčiau priimtų sprendimų koregavimo. Tačiau sprendimas dėl perėjimo į Rusijos rublį negali būti įvykdomas automatiškai. Jis priklausys nuo Rusijos valdžios oficialios pozicijos, Rusijos ir Ukrainos sienos situacijos ir kitų veiksnių.

       Kai kurie Vakarų žiniasklaidos atstovai į DLR pareiškimą apie perėjimą į Rusijos rublį sureagavo tokiais vertinimais: „dalies Ukrainos teritorijos finansinė Rusijos okupacija“, „pietryčių Ukrainos prarijimas padedant rubliui“, „Maskva savo rubliu destabilizuoja padėtį Ukrainoje“ ir pan. Tai tipiškas prevencinio informacinio karo pavyzdys. Pirmiausia, RF oficiali vadovybė nepateikė jokių komentarų ir tuo labiau nepriiminėjo jokių sprendimų   remdamasi DLR pareiškimu. Rublio naudojimas už Rusijos Federacijos teritorijos ribų nėra  neįprastas dalykas. Aukščiau jau buvo pastebėta, kad rublis, kaip vienintelė valiuta cirkuliuoja Abchazijos Respublikoje ir Pietų Osetijos Respublikoje. O kaip paralelinė valiuta rublis dirba daugelio posovietinių valstybių apyvartoje.  

       Ir čia reikia pateikti dar vieną pastebėjimą. Rublio pagal jo užsienio cirkuliacijos mastus niekaip negalima prilyginti JAV doleriui. Maždaug 2/3 grynųjų JAV dolerių visos masės cirkuliuoja už Amerikos ribų. Tas fenomenas vadinamas pasaulio ekonomikos dolerizacija. Kai kurios šalys apskritai atsisakė savo nacionalinės valiutos, pereidamos į 100 procentinį JAV dolerio naudojimą. Tai tokios Centrinės ir Pietų Amerikos šalys, kaip Panama, Ekvadoras, Salvadoras. Pažymėtina, kad nurodytos šalys yra JTO pilnateisės narės, tai yra nėra tarptautinėje izoliacijoje, „žaliojo” naudojimas joms ne prievartinė priemonė. Taigi, Vakarų priekaištai dėl galimo rublio naudojimo pietryčių Ukrainos teritorijoje akivaizdžiai yra ne tam adresuoti. Tuo labiau, kad rublio cirkuliacijos tose teritorijose tradicijos siekia keletą šimtmečių.  

Valentin‘as Katasonov‘as, 2014-06-08

Šaltinis: Fondsk

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.