Ukrainoje jau statomas Ketvirtasis reichas

       Pagrindinis karas, kuris šiandien vyksta prieš Rusiją, - tai informacinis ir psichologinis karas, kuris yra skirtas ne tik politinių pažiūrų pakeitimui, bet ir tautos visos pasaulėžiūros pakeitimui. Specialistai kalba apie „sąmonės karą“, kuriame naikinimo objektas yra tam tikro tipo pasaulėžiūra.

        Kai prieš keletą metų ETPA priėmė rezoliuciją, kurioje TSRS ir nacistinę Vokietiją sulygino pagal atsakomybę už Antrojo pasaulinio karo sukėlimą, tapo aišku, kad Vakarai rengia nacizmo reabilitavimą. Tada, ir jeigu tai galutinai įvyks, nacizmo kritika bus paskelbta nusikalstama, o Hitlerio teigimas, kad „Hitleris - stalinizmo pagrindinė auka“ taps viena iš naujos ideologijos nuostatų.  

        Įvykiai Ukrainoje yra akivaizdus liudijimas to, kad Vakarų sugalvotas nacizmo reabilitavimo pirmas etapas baigiasi. Ukrainos fenomeno unikalumas tas, kad čia naujas nacizmas pasirodė, kaip didžiulė chimera, kuri sujungė fašistus, sionistus, liberalus, okultistus, ekumenistus, protestantus. Kaukių ir idėjinių iškabų daug, o esmė viena. Nepriklausomai nuo formalios priklausomybės vienai arba kitai konfesijai, partijai arba sektai, visi jie turi vienodą viziją apie busimą pasaulio tvarką ir jos sukūrimo metodus. Ir religija jų viena: tai totalios valdžios religija, kurios sistemoje kiekvienam paruošta sava vieta ir savas nuosavybės gabalėlis (kam riebus, o kam kaulas).  

       Nuo Europos rezoliucijų epochos Vakarai priprato garbinti antžmogį – būtybę, kuri save stato į Dievo vietą. Šiandien šio antžmogio veidus atstovauja tai JAV prezidentas, tai Romos popiežius, tai JTO žmogaus teisių komisaras, arba staiga jis pasirodo NATO, ESBO, Europos Tarybos, Europos Sąjungos, Pasaulio žydų kongreso, pagaliau, Chabado kolektyviniu pavidalu. Ir pasirodęs, bando krauju įtvirtinti savo taisykles.

        Siekiant žmones priversti priimti „išrinktųjų“ teisę į totalinę valdžią, reikia įvykdyti ne tik sąmonės, bet žmogaus sielos visos sandaros pertvarkymą. Totali valdžia – tai absoliuti proto, jausmų ir, svarbiausia, žmonių valios kontrolė. Svetimos valios slopinimo būdai šimtmečius buvo kuriami įvairiose uždarose ordinų struktūrose. Visos valstybės mastu tai pirmą kartą į viešumą išėjo nacistinėje Vokietijoje, kuri tapo anglų bei amerikiečių ir sionistų finansinių sluoksnių, pripažinusių savo trockistinio projekto nesėkmę Rusijoje, kūriniu.      

       Šiandien žiūrint, kaip Vakarų politikai švelniai burkuoja su Jaceniuku ir Turčinovu, kurie įsako vykdyti kruvinas baudžiamąsias operacijas, kaip oligarchai sionistai finansuoja fašistų smogikus, aiškiai įsivaizduoji, kaip ne taip tolimame ХХ amžiaus 4 –ame dešimtmetyje Europą pakavo į nacistinę „naują tvarką“. Kaip prieš Hitlerį keliaklupsčiavo Džonas Čemberlenas, kaip su nacių sveikinimu 1936 metų Olimpinėse žaidynėse Berlyne ėjo sportininkai, kaip žydų bankininkai puoselėjo nacių valdomą Tarptautinių atsiskaitymų banką, per visą karą čia tvarkydami savo finansinius reikalus.    

        Nacių režimo įtvirtinimas siekė keleto tikslų.

        Pirma, Sovietų Rusijos sunaikinimas, kuri pateikė tokį visuomenės vystymosi modelį, kuris rėmėsi vertybėmis, absoliučiai nesuderinamomis su aukso veršio religija.

       Antra, Europos suvienijimas į vieningą ekonominę sistemą, vadovaujant pagrindiniams vokiečių verslininkams, kurios finansų nervu būtų Tarptautinių atsiskaitymų bankas, kuris būtų struktūra, užtikrinanti tarpusavyje kariaujančių valstybių centrinių bankų interesų suderinimą. Buvo planuojama, kad po Vokietijos įgyvendinto Europos suvienijimo nacių viršūnę pakeis viršnacionalinis elitas, kuris tęs naujos tvarkos statybą jau pasauliniu mastu. 

       Trečia, sionistų projekto įgyvendinimas – Izraelio valstybės sukūrimas, tam reikėjo paaukoti dalį žydų tautos. Po karo, spekuliuodama paprastų žydų kančiomis, sionistų viršūnė sukūrė Holokausto religiją, kuri tapo galingu pasaulio visuomenės nuomonės valdymo instrumentu, tarnaujančiu stambaus žydų kapitalo interesams.

       Ketvirta, Vokietijos pavertimas į plotą, skirtą sąmonės kontrolės įgyvendinimo milžiniškam eksperimentui. Tai buvo žmogaus visiško pertvarkymo pagal eugenikos metodus programa – tiek „pozityvi“ („naujo žmogaus“ formavimas), tiek ir „neigiama“ (pavertimas į žmogaus pakaitalą). Prieš karą eugenikos eksperimentus vokiečiai vykdė glaudžiai bendradarbiaudami su JAV ir Anglijos mokslininkais.    

       Po karo visa ta turtinga medžiaga buvo kruopščiai surinkta ir perkelta į Ameriką.  Vatikano „žiurkių takais“, įgyvendinant operaciją „Skrepa“, JAV žvalgyba išvežė pagrindinius vokiečių mokslininkus, kurie buvo įtraukti į JAV tyrimų programas, kontroliuojamas specialiųjų tarnybų. Taip, pavyzdžiui, buvo su Verneriu fon Braunu, kuris tapo vienu iš NASA sprendimus priimančių vadovų. Tas pats nutiko ir su Eugenikos instituto Berlyne vadovu O.F fon Feršueriu. 1949 metais jis buvo išrinktas vėl įkurtos Amerikos žmogaus genetikos draugijos nariu korespondentu, kuri sukompromituotą eugeniką paslėpė po nauja „genetikos“ etikete. O šios bendruomenės pirmu prezidentu tapo Rokfelerio universiteto darbuotojas, kuris 1932 m. dirbo Vokietijos Kaizerio Vilhelmo institute smegenų tyrimo programoje.    

       Vienas iš didžiausių amerikiečių įsigijimų buvo Vokietijos generolas Reinchardas Gelenas, hitlerinės žvalgybos Rytų fronte vadovas ir organizacijos „Geleno organizacija“, kuri vėliau buvo  perorganizuota į VFR Federalinę žvalgybos tarnybą (BND), įkūrėjas. Būtent kaip rezultatas „smegenų šturmo“, kurį atliko Gelenas kartu su prezidentu Trumenu, Strateginio valdymo biuro (angl. Office of Strategic Services, OSS) vadovu V.Donovanu ir Alenu Dalesu, JAV žvalgybos agentūra buvo pertvarkyta, siekiant ją padaryti didelio efektyvumo slapta ardomąja organizacija. Šių pastangų kulminacija tapo sukūrimas 1947 m. Jungtinėse Valstijose Nacionalinės saugumo tarybos ir CŽV. Kaip rašė tyrinėtojas Ronas Patonas, „tai buvo ledkalnio juridinė viršūnė, pridengianti vyriausybės neteisinių veiksmų neribotą srautą, įskaitant ir proto kontrolės nelegalias programas“.

Po karo daug susikūrusių euroatlantinių organizacijų, kurios dirbo Europos integracijai, buvusius nacius taip pat masiškai įtraukdavo į veiklą. Joms priklausė ir Bilderbergo klubo pirmasis sekretorius princas Bernhardas (savo karjerą pradėjo, kaip esesininkas), ir pirmos Europos Komisijos vadovas Valteris Halšteinas.

       Daugelį metų naujos pasaulio tvarkos statyba buvo įgyvendinama su humanistiniais šūkiais, jos giluminio ryšio su okultinėmis struktūromis faktas buvo slepiamas. Šiandien viskas pasikeitė. Humanizmas išaugo į transhumanizmą, atvirai paskelbta žmogaus „teisė“ įveikti pačią žmogaus prigimtį, pereinant į pačius radikaliausius eksperimentus su žmogumi, panardinant jį į pragaro pasaulį.

       Jeigu anksčiau Vakarai save vaizdavo, kaip kovotoją prieš „bedievį komunizmą“, „islamo fundamentalizmą“, tai šiandien jie, pagaliau, atvirai ištarė savo tikro priešo vardą. Kaip neseniai pasakė vienas iš pagrindinių Ukrainos su Europos Sąjunga asociacijos iniciatorių Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas, pastaruosius keletą metų Rusija pasikeitė į blogąją pusę. Jeigu pirmąjį dešimtmetį po TSRS žlugimo ji savo politikoje demonstravo palankumą Vakarų vertybėms ir bandė jas įskiepyti savo gyventojams, tai dabartinė Rusijos vadovybė pakluso gyventojams ir stojo į stiprią opoziciją Vakarams. Karlas Bildtas pasakė, kad Putinas demonstruoja palankumą ne pasaulinėms, o pravoslavų vertybėms, o pravoslavų pavojingesnės už islamo fundamentalizmą ir yra pagrindinė grėsmė Vakarų civilizacijai, įskaitant dėl to, kad bando reglamentuoti šeimos santykius ir priešiška gėjams ir transseksualams [1].

        Taigi, padorumo kaukė, kurią ilgai nešiojo naujos pasaulio tvarkos architektai, numesta, jie perėjo į atvirai fašistinius, nežmoniškus valdymo metodus. Tai, ką mes šiandien matome Ukrainoje – tai ne nacizmo recidyvas, tai dalis nuosekliai vykdomo strateginio plano: būtent taip mąsto naujos pasaulio statytojai - didžiausi finansiniai klanai. Ir galvažudžius šeriantis Kolomoiskis – jų kūno dalis.

       Tuo paaiškinama Vakarų politikų, žmogaus teisių gynimo organizacijų, Romos popiežiaus ir kitų „taikdarių“ mirtina tyla dėl tų pasipiktinimą keliančių karo nusikaltimų, kurie mūsų akyse vykdomi Ukrainoje. Jie visi susiję su nusikaltimais, ir jie gali mąstyti tik karo terminais. Bilderbergo klubo paskutiniame susitikime buvo kalbama apie pasirengimą karui prieš Rusiją. Tai tiesiai pripažino vienas iš susitikimo dalyvių Olandijos politikas S.Diderikas [2]. 

       Ir štai ką mums iš Ukrainos rašo žmonės, kurių balsas nenuskambės nei jokioje žiniasklaidoje: „Šiandien visą dieną bombardavo ir šaudė Krasnyj Limaną ir Slavianską, ten mano artimi giminaičiai. Kalnai lavonų, jie sėdėjo rūsiuose ir šuliniuose, žiaurumas baisus. Žudo vaikus, Semionovkoje subombardavo ligoninę psichiškai nesveikiems, tiesiog sulygino su žeme, šaudė į greituosius automobilius, kurie vežė sužeistuosius, subombardavo rajono ligoninę, sužeidė chirurgus... Žmonės neturi duonos, keletą dienų neveža, parduotuvėse išgraibstė paskutines atsargas. Tankai ir šarvuočiai stovi po langais. Naciai vaikščiojo po namus, tikrino dokumentus, rašė kryžius ant namų, nežinau, ką tai reiškia. Už mažiausią pasipriešinimą – sušaudymas. Sunku patikėti? O tai tiesa... Tam siaubui nėra pavadinimo. Jie blogiau nei fašistai“.

Olga Četverikova, 2014-06-10

Šaltinis: Fondsk

Komentarai

Slykstu skaityt tokias

Slykstu skaityt tokias nesamones ir tiek... Ant kiek turi but smegenys praplautos ar pinigu sumoketa, kad kurti tokius puslapius ir tokius straipsnius rasyt..

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.