Nuorodos į informacinius kanalus
I. Siūlymas Peticijų komisijai (2018-09-10 d.) Siūlymo...
I. Kreipimasis į Seimo Peticijų komisiją dėl referendumo paskelbimo (2018-09-10 d.) Siūlau Seimui paskelbti referendumą dėl Konstitucijos straipsnio...
I. Kreipimasis į Seimo Peticijų komisiją (2018-06-22 d.) ...
Šiolaikinė daina iš interneto, autorius nežinomas. Dūdos groja kai žygiuojam! Bijo mergos rezervistų, Kad pagavę neišpy... tų. Davė Natas dvi granatas Ir...
Šių laikų raganos ant šluotų jau neskraido, jos turi modernias transporto priemones. 2017-09-19
Amerikiečius ne juokais išgąsdino uraganas „Irma“. Kurgi neišsigąsi, jeigu Ameriką puola ne tik rusų hakeriai ir išrenka jiems prezidentą,...
Svetainė mėgsta Opera.
Per trumpą televizijos siužetą mitas apie „teroristus“, kurie neva numušė Malaizijos lėktuvą, jeigu ne išsisklaidė, kaip dūmas, tai bent smarkiai nukentėjo. Ar tai girdėta, kad nusikaltėliai asmeniškai teisėsaugai perduotų pagrindinį įkaltį prieš save, o dar net pabrėžtinai rūpintųsi jo saugumu? Mušeikų Ukrainos Aukščiausioje Radoje, kurie organiškai nepajėgūs susitarti nė su niekuo, atžvilgiu DLR ministras pirmininkas ir jo bendražygiai sudarė tokių žmonių įspūdį, kurie valdo save ir žino, ko jie nori. Jeigu jie veikia pagal Rusijos „patarimus“, tai galbūt, šiuo atveju „patarimas“ ir laiku? Jeigu ne – tai garbė jiems ir pagyrimas, kaip nepriklausomiems tarptautinių santykių subjektams. Malaizija – tai valstybė, kurioje valstybės ir politinis elitas ypač jautrus antiteroristinės kovos problemai. Nuo 2003metų ten veikia Pietryčių Azijos kovos su terorizmu regioninis centras (Southeast Asia Regional Centre for Counter-Terrorism – SEARCCT). Ir jeigu šios valstybės oficialūs atstovai eina į tiesioginį, viešą kontaktą su tais, kuriuos Vakarai jau apšaukė “teroristais”, tai ar tai nėra atsisakymo ženklas, tegul ir tylus, pripažinti tokio “nuosprendžio” teisėtumą? Taip pat aišku, kad ponas Sakris su DLR lyderiais kalbėjosi ne dėl savo užgaidos, bet įgaliotas Malaizijos politinės vadovybės. Nepraėjo nė para po susitikimo Donecke, kaip „Reuter“ naujienų skyriuje atsirado žinomų Malaizijos žurnalistų ir tyrėjų Trinos Liong (Trinna Leong) ir Šyvos Govindasamy (Siva Govindasamy) medžiaga apie sensacingų susitarimų tarp Malaizijos ir Donecko liaudies respublikos užkulisius. Kaip straipsnyje rašoma, darbas ta kryptimi vyko ne viešai, pagal asmeninį Malaizijos ministro pirmininko Nadžibo Razako įsakymą ir pastoviai jo kontroliuojamas. Autoriai pažymi, kad kai kas iš premjero patarėjų skatino jį piktiems ir skubotiems pareiškimams panašiems į tuos, kurie iš pradžių skambėjo iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Australijos „viršūnių“. Kažko panašaus, atrodo, laukė ir vietos visuomenė – bent jau tam tikra jos dalis. Tačiau Nadžibas ne tik nepriėmė šių rekomendacijų (kaip manau, ir aiškių užuominų iš Vakarų sostinių), bet neįvardintiems „tarpininkams“ padedant, telefonu pradėjo kalbėtis su Aleksandru Borodajumi. Malaizijos ministras pirmininkas kėlė tris klausimus – dėl žuvusiųjų kūnų sugrąžinimo, dėl „juodųjų dėžių“ perdavimo ir dėl tyrėjų priėjimo prie katastrofos vietos. Savo ruožtu, A.Borodajus laukė, kad bus surašytas oficialus dokumentas dėl nepažeistos būklės savirašių perdavimo. Papildysiu, kad lygiagrečiai Malaizijos lyderis palaikė ryšius su Rusijos prezidentu: kaip pranešė kremlin.ru tinklalapis, liepos 17-18 d. buvo du telefoniniai pokalbiai. Įvertinus aistras, verdančias Malaizijoje ir pasaulio informacijos erdvėje dėl jau antro per metus prarasto Malaizijos civilinio lėktuvo, negalima deramai neįvertinti Nadžibo už jo santūrumą ir išmintį. Tačiau manau, kad tai ne tik dėl asmeninių premjero savybių. Galioja ir kryptis, kurią Malaizijos užsienio politikoje nustatė didysis Nadžibo pirmtakas – daktaras Mahathiras Mohamadas. Beje, Nadžibas atramą tikriausiai randa ir savo idėjose: jis yra Nuosaikiųjų pasaulinio judėjimo (Global Movement of Moderates) įkūrėjas, kuris propaguoja subalansuotas, kompromisines pažiūras reguliuojant vidaus ir tarptautinius ginčus, atmeta bet kokias diktavimo formas pasaulio reikaluose. Pagaliau neatmestina, kad Nadžibo nenoras dainuoti svetimu balsu turi dar vieną svarbią priežastį: pernelyg daug neaiškaus lieka pirmojo Malaizijos „Boeing“, kuris skrido reisu MH370 Kuala Lumpūras – Pekinas, 2014 metų kovo 8 d.pradingimo istorijoje. Kaip ten bebūtų, bet ne tik rusams, bet ir visiems, kuriems bloga nuo melo ir veidmainystės srauto, kuris liejasi visame pasaulyje po lėktuvo katastrofos danguje virš Donecko, yra dingstis pasakyti: „Bravo, pone ministre pirmininke! Ačiū, Malaizija!“ Viktor‘as Sumski‘s, 2014-07-25 |
Komentarai
Skelbti naują komentarą