Europos Sąjungos plėtra Škotijos sąskaita?

       Neseniai paskirtas naujas Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris sukurstė aistras savo pareiškimu apie penkerių metų pauzę ES tolesniam plėtimuisi. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskubėjo pareikšti, kad plėtros procesas neturi būti įšaldytas. O 2014 metų rugsėjo 18 d. vyksiančio referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės iniciatoriai mano, kad per pauzę Europos Sąjunga galės išsiplėsti jų šalies sąskaita.

       Europos Komisijos naujas vadovas paaiškino, kad „Europos Sąjungai plėtros procese reikia padaryti pauzę tam, kad būtų galima konsoliduoti turimų 28 valstybių narių pastangas“. O tai reiškia, kad penkeri metai gali ir užsitęsti. Juk Europos Sąjungos dabartinė konsolidacija tęsiasi jau 10 metų – po didelio masto plėtros 2004 metais. 

       Pirmieji į Junkerio programos pareiškimą sureagavo Vilniuje. Lietuvos valdžia tradiciškai jautriai priima bet kurias iniciatyvas, kurios gali būti traktuojamos, kaip Europos Sąjungos atsisakymas remti Ukrainą, Moldaviją ir Gruziją. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino „nepervertinti tokių pareiškimų, kurie gali nubrėžti kokią nors ribą“, - ir gavo plėtros eurokomisaro Štefano Fiulės paramą. Pastarasis išreiškė viltį, kad Europos Komisijos naujo vadovo žodžiai „nebus interpretuojami kaip pauzė“ plėtros procese.

       O po to kilusioje diskusijoje savo žodį tarė Angela Merkel. Ji, tiesa, užstojo ne  buvusios SSRS respublikas, o Balkanų valstybes – kandidates priėmimui į Europos Sąjungą. „Mes neketiname atsisakyti ES plėtros proceso Balkanų šalių sąskaita“, - pasakė Merkel per Balkanų aukščiausio lygio susitikimą Kroatijoje.

       Susiklosčiusi situacija kalba apie politinių prieštaravimų augimą Europos Sąjungos viduje, kurie kraunasi dėl to, kad ši organizacija neturi aiškios regioninės politikos. Pieš plėtimąsi pasisako tos jėgos ir politikai, kurie įsitikinę, kad pirmiausia Europos Sąjunga savo gretose turi įvesti socialinę – ekonominę ir finansinę tvarką.

       Šią kryptį ir įkūnija Žanas Klodas Junkeris – buvęs Eurogrupės (euro zonos valstybių narių ES viduje sąjunga) vadovas ir Europos Sąjungos centrinių institutų efektyvumo padidinimo šalininkas. Jis mano, kad tolesnis ES plėtimas kelia naujus politinius ir ekonominius pavojus. Ir tai be to, kad šiandien prieš Briuselį, kaip ir anksčiau, stovi rimti uždaviniai, ypač finansinio pobūdžio. Ž.K.Junkeris jau leido suprasti, kad tolesnis ES plėtimasis buvusios SSRS respublikų kryptimi neįeina į naujo formato Europos Komisijos prioritetus. „Su mūsų rytų kaimynėmis, tokiomis, kaip Moldavija arba Ukraina, mums reikia aktyvinti glaudų bendradarbiavimą, asociaciją ir partnerystę, siekiant tolesnio mūsų ekonominių ir politinių ryšių sutvirtinimo“, - sakoma Junkerio programos pranešime, kuris paskelbtas jau po jo išrinkimo nauju Europos Komisijos vadovu. Kalbant apie Balkanų kandidates, tai joms, pasak Junkerio, parengtas šis likimas: „Man vadovaujant Komisijai, dabartinės derybos vyks toliau. Vakarų Balkanams ypač reikia, kad būtų išsaugota Europos perspektyva. Tačiau tolesnės plėtros nebus artimiausius penkerius metus“.

       Būtent ankstesnis Europos Sąjungos didelio masto plėtimasis daug kur ir sukūrė tas problemas, kurios atvedė į dabartinę finansų krizę Europos Sąjungoje. Briuselis tikėjosi ekonomikos augimo ir nesiėmė realių priemonių organizacijos reformavimui. Todėl Junkerio skepticizmas labiau pagrįstas ir labiau atspindintis nuotaikas Briuselyje nei tolesnio ES plėtimosi, esant dabartiniam jos pavidalui, šalininkų argumentai. 

       „Balkanai taip ir liko parako statine su persipynusiais jautriausiais klausimais (etniniais, religiniais ir ideologiniais). Tai vis dar tiltas tarp Rytų ir Vakarų blokų“, - konstatuoja „Huffington Post” ir tęsia: „Jeigu anksčiau čia Europa buvo suvokiama, kaip rojus, tai dabar ji atrodo kažkuo paradoksaliu. O gyventojams dažnai susidaro įspūdis, kad jų namas tapo didžiųjų valstybių manevrų lauku, kurios atėjo su gerais ketinimais, bet į pirmą vietą stato savo asmeninius interesus. Nusistovėjusių krypčių pasislinkimo bendra atmosfera be abejonės turės tiesioginę įtaką tai tarpinei zonai. Todėl Europos bendros ir suderintos politikos formavimas būtų išmintingas žingsnis, tiek politiniu, tiek humanitariniu  požiūriu. Priešingu atveju pasitikėjimas gali būti galutinai sugriautas, o iš kontrolės išėjęs mechanizmas viską nušluos savo kelyje“...

       Tuo tarpu į numatomą skylę Europos Sąjungos gretose pasirengę įeiti Škotijos separatistai. Buvęs Škotijos ministras pirmininkas Henris Makleišas mano, kad griežtas Junkerio kursas gali būti net naudingas Škotijos nepriklausomybės šalininkams... Makleišas mano, kad kalbėdamas apie pauzę, Europos Komisijos vadovas „omenyje turėjo valstybių grupę, kuri yra derybų dėl prisijungimo prie ES stadijoje“. Beje, pats Junkeris anksčiau sakė, kad Europos Sąjungos tolesnis plėtimasis ir Škotijos nepriklausomybė – „visiškai atskiri klausimai“. Henris Makleišas remiasi tuo, kad po Turkijos, Serbijos, Juodkalnijos arba Kosovo krašto paraiškų dėl įstojimo į ES įšaldymo, Briuselis skirs deramą dėmesį škotų siekiams. Žinoma, jeigu rugsėjo mėnesį balsuos už nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos ir be to patvirtins norą likti ES.

Piotr‘as Iskenderov‘as, 2014-07-27

Šaltinis: Fondsk

Komentarai

Toliau stebint pokyčius!

Toliau stebint pokyčius!

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.