Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Argentinos defoltas – signalas Ukrainai

       Argentina faktiškai priversta pripažinti defoltą dėl savo užsienio skolinių įsipareigojimų. Nors šiuolaikiniame pasaulyje defoltai ne toks jau retas reiškinys, Argentinos defoltas yra neeilinis įvykis, kadangi valstybė tapo finansinių maitvanagių ir taip vadinamo JAV teisinio imperializmo auka.

       Kaip Argentina pateko į finansinių maitvanagių nagus

       Dabartinio defolto istorija pradžią įgauna 2001 metais, kai Argentina buvo priversta skelbti ankstesnį savo defoltą dėl valstybės skolų (suverenų defoltą), kurių suma apie 130 mlrd. dolerių. Tada defoltas buvo, galima sakyti, klasikinis, jis buvo dėl to, kad valstybė neturėjo reikalingų lėšų užsienio skolos tvarkymui (palūkanų mokėjimui) ir pagrindinės jo sumos grąžinimui. Be to, tai buvo didžiausias pasaulio finansų istorijoje suverenus defoltas. Prasidėjo skolos restruktūrizavimo procesas, Argentinai derantis su jos valstybės skolos užsienio turėtojais. To rezultatas - dauguma kreditorių sutiko nurašyti didelę skolos dalį (iki 75%) ir pakeisti likusios sumos grąžinimo sąlygas. Buvo įvykdyti du restruktūrizavimai - 2005 ir 2010 m. Ir viskas būtų gerai, bet dėl tokio restruktūrizavimo dalis investuotojų, kurių rankose buvo Argentinos iždo obligacijos, kurių suma apie 4 mlrd. dolerių, nesutiko. Šioje nesutinkančių investuotojų grupėje išsiskyrė apribotos rizikos fondų grupelė, vadovaujama milijardieriaus Polo Singerio „Elliott Management Corp“. Šie apribotos rizikos fondai turėjo Argentinos vertybinių popierių paketą, kurių suma šiek tiek daugiau nei 1,3 mlrd. dolerių. Tuo metu jiems jau buvo prilipusi finansinių maitvanagių šlovė. Šie ir kiti finansiniai grobuonys rinkoje pirko valstybių, kurios buvo prie suverenaus defolto slenksčio arba jau buvo paskelbusios defoltą, skolinius įsipareigojimus, o po to už vertybinius popierius reikalavo 100 -procentinio sumokėjimo ir į jokius kompromisus su skolininkais nėjo. Finansinių maitvanagių akiplėšiškumas stiprus dėl to, kad jie, turėdami neformalius ryšius su JAV ir Didžiosios Britanijos teismų institucijomis, į teismus pateikia ieškinius už skolos vertybinius popierius, reikalaudami jiems užtikrinti 100- procentinį patenkinimą – ir teismai tokius ieškinius tenkina. Dėl to net atsirado terminas – teisinis imperializmas. 

        Niujorko teismo sprendimas, arba JAV teisinio imperializmo veikimas

       Visu savo grožiu teisinis imperializmas pasireiškė, kaip tik Argentinos atveju. „Maitvanagiai“ kreipėsi į Niujorko teismą su reikalavimu priversti Argentiną jiems mokėti už skolos vertybinius popierius visą sumą, t.y. be skolos restruktūrizavimo įvertinimo. 2012metų spalyje JAV antrosios apygardos Apeliacinis teismas Niujorke patenkino „maitvanagių“ ieškinio reikalavimus. Be to, Argentinai jis uždraudė tvarkyti restruktūrizuotus įsipareigojimus, kol ji neatsiskaitys su fondais, kurie pateikė ieškinį. Buenos Airės aršiai priešinosi, suprasdamos, kad kiti skolos turėtojai beveik neabejotinai pareikalaus tokių pat 100 -procentinių mokėjimų. O Argentina Niujorko teismo įkaite tapo dėl to, kad jos tarptautinės obligacijos išleistos pagal Niujorko valstijos teisę.

       Niujorko teismas nustatė vėliausią datą, kai galimas neteisminis problemos sureguliavimas tarp „maitvanagių“ ir Argentinos – liepos 31 d. rytas. Tuo metu toks sureguliavimas nebuvo pasiektas, ir pagrindinės reitingų agentūros smarkiai sumažino Argentinos investicinį reitingą. Mokėjimai, kuriuos Argentina reguliariai vykdė restruktūrizuotos skolos turėtojams, teismo buvo užblokuoti. Faktiškai teismas pastatė kryžių ant2005 ir 2010 m. skolos restruktūrizavimo sprendimų. Pagal ekspertų vertinimus, Argentinos skola po perskaičiavimo turi išaugti iki 120 mlrd. dolerių.

       Ši istorija pasaulyje sukėlė didelį susidomėjimą, kadangi tarp dalies valstybių skolos vertybinių popierių turėtojų yra fondai ir kiti investuotojai su aiškiais finansinių maitvanagių požymiais.

                                             Ukraina prie defolto slenksčio

       Ukraina yra viena iš tokių valstybių. 2014 m. gegužės 1 d. bendra Ukrainos užsienio skolos suma priartėjo prie 140 mlrd. dolerių. Iš jų daugiau kaip 100mlrd. dolerių –ekonomikos privataus sektoriaus užsienio skola. Valstybės užsienio skola - 36,86 mlrd. dolerių. 2014 m. gegužės 1 d. Ukrainos oficialiųjų tarptautinių atsargų atžvilgiu valstybės užsienio skola buvo lygi 38,6%. 

      Kai kurie optimistai tvirtina, kad Ukrainos skolos padėtis ne tokia jau bloga. Ukrainos bendra skola (įskaitant vidaus) 2014 m. gegužės 1 d. buvo 65,22 mlrd. dolerių, tai lygu 40% valstybės BVP. Tiesa, metų pabaigoje laukiama, kad šis rodiklis išaugs iki 60%. Graikijos atžvilgiu, kurios santykinis skolos dydis, pagal įvairius vertinimus, 150-160% BVP, iš tikrųjų ne taip jau ir blogai. Juk valstybėse, kurios įeina į euro zoną, pagal vertinimus jau kitais metais šis rodiklis gali pasiekti 100%. Tiesa, yra mažas “bet”: Europoje nėra karo, nėra netvarkos, neblogas mokesčių surinkimas, o svarbiausia nėra BVP kritimo. 60% BVP – tai lyg ir ne kritiškas valstybės skolos dydis. Bet taip yra esant augančiai, arba mažiausiai nekrentančiai ekonomikai. Ukrainos ekonomika rieda žemyn. Tokią išvadą padarė reitingų agentūroje „Standard & Poor's”. Jie smarkiai pablogino prognozę Ukrainai: pagal šių metų rezultatus BVP sumažės 7% lyginant su ankstesniais. Kalbant apie privačius ekspertus, tai jie prognozuoja realų (išreikštą pastoviomis kainomis) BVP kritimą trečdaliu. Artimiausioje perspektyvoje net nesimato šansų, kad Ukrainos krizė silpnėtų, ir dauguma ekspertų prognozuoja Ukrainos defoltą dėl valstybės užsienio įsipareigojimų, nepriklausomai nuo karinių veiksmų Donbase baigties.

                             Ar galimas Ukrainos skolos restruktūrizavimas?

       Kijeve tai supranta, bet tikisi specialių lengvatų, omenyje turima skolos, kurią turi užsieniečiai, restruktūrizavimo. Tiesa, viltys yra silpnos. Dalis Ukrainos valstybės užsienio skolos priklauso taip vadinamiems privilegijuotiems investuotojams. Po šiuo terminu slepiasi tarptautinės finansų organizacijos, kurioms draudžiama keisti kreditų sąlygas. O Ukrainos vyriausybė tokiems privilegijuotiems investuotojams, kaip TVF, Pasaulio bankas, Europos investicijų bankas, skolinga dideles sumas. Paprastai restruktūrizavimas vykdomas tos skolos, kuri yra susijusi su iždo vertybiniais popieriais.2014m. gegužės 1 d. bendra Ukrainos įsipareigojimų už suverenias euroobligacijas suma buvo 17,4 mlrd. dolerių, arba beveik ½ valstybės užsienio skolos. Didžiausias tokių vertybinių popierių turėtojas yra JAV fondas „Franklin Templeton”. Gegužės 1 d. Ukrainos euroobligacijų portfelio vertė fondo portfelyje pasiekė 7,6mlrd. dolerių, t.y. apie 43% visų Ukrainos skolinių įsipareigojimų už euroobligacijas. Nurodytas fondas turi visus finansinio maitvanagio požymius. Tokie investuotojai nepripratę sutikti su skolininkais ir vykdyti restruktūrizavimus.

                                    Ukraina ir Jaceniuko viešas pareiškimas

       Liepos 31d. Ukrainos ministras pirmininkas Jaceniukas padarė viešą pareiškimą: „Šiandien pasaulio ekonomikoje yra dvi naujienos. Pirma naujiena – Argentina paskelbė defoltą. Antra naujiena - kad Ukraina nepaskelbė defolto ir niekada jo nepaskelbs“. Matyt, Jaceniukas deda viltis į savo Vašingtono globėjus Tiesa, viltis, kad Vašingtonas duos milijardus (tuo labiau dešimtis milijardų) Ukrainos suverenios skolos refinansavimui, atrodo nerimta. Juo labiau nieko neduos ir Briuselis, kadangi ES sunki skolų padėtis visiškai prilyginama Ukrainos padėčiai.

        Žinoma, Jaceniukas nėra tiek naivus, kad tikėtų finansinio maitvanagio „Franklin Templeton“ humanizmu, bet, matyt, jis labai tikisi, kad Vašingtone suras būdą, kaip sujaudinti finansinį grobuonį. Galbūt Ukrainos ministras pirmininkas net žino Graikijos skolos restruktūrizavimo istoriją 2012 metais, kai pasaulio finansų oligarchija Graikijai nurašė apie 100 mlrd. dolerių skolos, ir tas precedentas Jaceniuką įkvepia. Priminsiu, kad Graikijos atveju ta pati oligarchija grubiai ir begėdiškai ignoravo nedidelės investuotojų grupės (daugiausia vokiečių, kurių niekaip finansiniais maitvanagiais nepavadinsi) nenorą dalyvauti restruktūrizavime. Ten buvo kiti tikslai (reikėjo skubiai užkirsti kelią visos Europos defoltui), kiti dalyviai, kiti naudos gavėjai (beneficiarijai) ir kiti „lūzeriai“. Taigi, jeigu Jaceniukas lygina Ukrainą su Graikija, tai veltui. Jam reikia atkreipti dėmesį į kita: ar Ukrainos premjerui neatrodo, kad jo Vašingtono „bosai“ nurodytame fonde gali turėti savo interesus? Kitaip sunku paaiškinti, kodėl per visus praėjusius metus „Franklin Templeton“ taip užtikrintai supirkinėjo Ukrainos obligacijas, iš kurių paniškai bėgo kiti investuotojai. Beje, Jaceniukas vienas iš gudriausių finansininkų Ukrainoje ir, kaip man atrodo, viską puikiai supranta. O savo pareiškimu tiesiog norą pateikia, kaip tikrovę, ir dar kartą pavaizduoja gerą veido išraišką esant blogam žaidimui.

Valentin‘as Katasonov‘as, 2014-08-07

Šaltinis: Fondsk

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas