Prie naujos pasaulio tvarkos slenksčio

       Europos valstybių reakcija į Rusijos sankcijas, kurias įvedė atsakydama į Europos apribojimus RF, buvo artima šokui. Ir ne tik dėl psichologinio efekto, suformuluoto Estijos užsienio reikalų ministro Urmaso Paeto („Mūsų laikais tik JAV ir Europos Sąjunga turi teisę bausti blogus berniukus, Rusija tokios teisės neturi“), bet ir dėl liūdnų perspektyvų, kurios daugeliui Europos Sąjungos valstybių kyla iš šių sankcijų.

       Pirmąsias dienas žurnalistai Vakaruose entuziastingai pranešinėjo, kad Rusijos vadovybė, įvesdama apribojimus Europos produktų importui, rengiasi savo žmones badu numarinti. Tačiau panašūs pranešimai taip pat tolimi nuo realybės, kaip ir straipsnių apie Rusijai gresiantį badą autorių profesionalumo lygis toli nuo rimtos analitikos.   

       Pirmiausia, pasaulyje praktiškai neliko unikalių prekių, kurios neturi analogų, gaminamų kitose valstybėse. Ir šios prekės, kaip ir viskas kas yra unikalu, prieinamos tik labai siauram ratui žinovų, o ne masiniam vartotojui. Sutikite, kad apribojimas įvežti autentišką  Parmos kumpį nesukels bado maištų Buriatijos gyvenamosiose vietovėse, o mažose parduotuvėse šampano „Veuve Clicquot" nebuvimas vargu ar turės įtakos Slaviansko Kubanėje žmonių nuotaikoms.

       Antra, rinka nepakenčia tuštumos. Vietoje „Bušo kojelių“ lentynose atsiras Rusijos gamybos vištų ketvirčiai, vietoje olandų ir italų „masinių“ sūrių į Rusijos provinciją plūstelės licencijuotos arba panašios prekės iš Kazachstano ir Baltarusijos, kurie tarpusavyje konkuruoja Rusijos pieno produktų rinkoje. O daugeliui vaisių mėgėjų atsiras galimybė prisiminti, kad visai ne Varšuva, o Almata verčiama į rusų kalbą, kaip „Obuolio tėvas“.

       Trečia, už įvestas sankcijas prieš Rusiją Vašingtonui ir Briuseliui dėkos tos valstybės, su kuriomis Maskva jau stato naują ekonominę sąjungą, arba tos, kurios rengiasi prie sąjungos prisijungti. Juk dabar dalis Rusijos pinigų eis Rusijos sąjungininkių žemės ūkio, o ne Europos fermerių finansavimui.

      Savo sankcijų politika Europa ir JAV pačios save prilupo, sau parūpinusios 12 mlrd. dolerių dydžio nuostolius. Baltijos valstybių nuostoliai taip dideli, kad net prieš Rusijai įvedant atsakomąsias sankcijas buvo prognozuojama, kad BVP kris 10%. Šiandien eilė Latvijos žuvų konservų įmonių, kurios produkciją tiekia į RF, rengiasi skelbti bankrotą. Ta pati situacija Lietuvoje, kuri praranda pirkėjus dviems trečdaliams kiaulienos, ir Estijos, kurios nuo ketvirčio iki trečdalio žemės ūkio produkcijos eina į Rusiją. Panikoje yra suomių  sviesto gamintojai, kurie nuo ХХ amžiaus pradžios yra orientuoti į Rusijos rinką, o taip pat Lenkijos sodininkai. Milijardus eurų negaus Olandijos, Vengrijos, Bulgarijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos valstiečiai ir Norvegijos žvejai.

       Baltųjų rūmų valios paklusnaus vykdymo politinės pasekmės Europai gali būti labai rimtos. Suomių politikai jau šiais metais prognozuoja politinę krizę ir pirmalaikius rinkimus su šūkiu „Pasitrauk nuo Briuselio“. Tradiciškai į Rusiją ekonomiškai orientuotos Vengrijos vadovybė atvirai sako apie savo nenorą paklusti Europos Komisijos reikalavimams. Bulgarijoje ir Graikijoje, kuriose dalis eksporte į Rusiją siekia atitinkamai 20,2 ir 12,4%, bręsta nepasitenkinimas ES centrinių institucijų politika

       Neapgalvoto ėjimo JAV sankcijų politikos farvateryje ekonomikos pasekmės jau jaučiamos Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, kurios yra Europos biudžeto pagrindinėmis donorėmis. Jeigu Paryžius fiksuoja BVP nulinį augimą, tai Roma ir Berlynas pateikia ataskaitą apie jo kritimą 0,2%. Ir kompensuoti nuostolius dėl savo ir atsakomųjų sankcijų Europa paprasčiausiai neturi kuo. Tai yra, nusileisdama Vašingtonui, Europa save pasmerkia naujai krizei, iš kurios išlipti nors iki 2008 metų BVP lygio, pavyzdžiui Suomijai, teks ne mažiau kaip 10 metų.

       O nemaloniausia europiečiams yra tai, kad jie savo veiksmais pasiekė pasaulio ekonomikos ištiso segmento restruktūrizavimo proceso prasidėjimą, savanoriškai savo pozicijas atidavę konkurentams iš audringai besivystančių Azijos ir Pietų Amerikos valstybių...

       Apie pasirengimą Rusijoje pakeisti Europos vaisių ir daržovių gamintojus jau pareiškė Kinija, Turkija ir Izraelis. Mėsos tiekimo iš Europos sumažėjimą pasirengusios kompensuoti Brazilija, Argentina ir Naujoji Zelandija, kurios nepanoro prarasti Rusijos rinkos, prisijungiant prie JAV ir Europos sankcijų. Kitų europiečių sankcijų nuošalyje  liko Šveicarija, kurios pieno ir sūrio produktai nė kiek neblogesni už italų, prancūzų ir olandų. Nepaisant to, kad formaliai oficialus Tokijas remia JAV poziciją, japonų žvejai vargu ar atsisakys galimybės išstumti konkurentus iš Europos.

       Žinoma, JAV ir Briuselis bando spausti nurodytas valstybes, siekdami, kad jos prisijungtų prie sankcijų prieš Rusiją. Tačiau darbas jau padarytas: neturtingiausių ES valstybių žemės ūkio šakos sunykimo procesas jau prasidėjo, ekonomikos krizės, kuri gali jeigu ne sugriauti Europos Sąjungą, tai ilgam įšaldyti europiečių gerovės lygį, naujas etapas Europoje jau startavo. Vietoje Europos ekonomikos postūmį, kurį sukels Rusijos pinigų atėjimas, gaus BRICS, Muitų sąjungos valstybės ir kitos „pasaulio periferijos“ besivystančios ekonomikos.

       Ir tai yra ne riba: Vašingtonas ir Briuselis, siekdami galutinai sunaikinti Europos ekonomiką, plojant konkurentams iš Azijos, jau svarsto sankcijas prieš Rusiją, kurios liečia energijos šaltinių tiekimą į Europą. Kokios bus šio žingsnio pasekmės ES valstybėms, kurios nuo Rusijos priklauso 10-100%, lieka tik numanyti. Vieną užtikrintai galima pasakyti: net be sankcijų energijos šaltinių srityje mes esame prie Europos saulėlydžio slenksčio ir audringo Azijos ir Lotynų Amerikos augimo, ponai!

Aleksandr‘as Donecki‘s, 2014-08-20

Šaltinis: Fondsk

 

 

Komentarai

To jest normalne! low noise

To jest normalne! low noise amplifier

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.