Europos parlamente Marine Le Pen blokuoja preferencijų Ukrainai pratęsimą

       Prieš kelias dienas Europos Sąjunga atsisakė suteikti Ukrainai anksčiau žadėtus du milijardus eurų.

       ES tendencija pradėjo ryškėti po gegužės rinkimų į Europos parlamentą, kuriuose reikšmingą pergalę pasiekė euroskeptikai, kuriems nacionalinių valstybių stiprinimas yra  besąlygiška pirmenybė prieš kosmopolitinės Europos Sąjungos augimą.

Sutarties dėl asociacijos su Ukraina ratifikavimas Europos parlamente nebuvo toks įtikinantis, kaip to norėtų Kijeve. „Už“ balsavo 535 EP deputatai, „prieš“ - 127. Tarp asociacijos priešininkų 47 atstovauja «Europos vieninguosius kairiuosius“, 23 – frakciją „Europa už laisvę ir tiesioginę demokratiją“, dar 50 deputatai – nepriklausantys frakcijoms, tarp jų ir Marine Le Pen.

       Pagrindinė Prancūzijos politikė Marine Le Pen (pagal populiarumo reitingą ji toli lenkia ir Nikolia Sarkozi, ir Fransua Olandą) kategoriškai pasisako prieš Ukrainos priėmimą į „vieningosios Europos“ sudėtį. Birželyje interviu televizijos kanalui „Russia Today“ Marine Le Pen pasakė: „Kai Europos Sąjunga pažadėjo Ukrainai prisijungimą prie ES, tai tik padėjo padidinti įtampą pačioje Ukrainoje. Ukraina į Europos Sąjungą neįeis, nereikia pasakoti pasakų...“

       O spalio mėnesį Europos parlamento deputatų grupė, vadovaujama Marine Le Pen, suformavusi blokuojančią mažumą, balsavo prieš skubos tvarkos įstatymų leidybos procedūrą dėl preferencijų Ukrainai režimo veikimo pratęsimo (toks režimas leido Europos Sąjungai vienašališkai sumažinti arba panaikinti muitų mokesčius prekėms, kurias tiekia Ukraina). Pagal galiojančius susitarimus Europos Sąjunga tokias preferencijas teikia Ukrainos prekėms nuo šių metų balandžio  23 d. iki lapkričio 1 d. Anksčiau vienašališkas preferencijas dalies Ukrainos prekių įleidimui į Europos Sąjungos rinką Europos Komisija pasiūlė pratęsti iki 2015 metų gruodžio 31 d.

       Kaip Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ lyderė pasakė, „Europa skatina įtampos Ukrainoje eskalavimą. Asmeniškai aš remiu Ukrainos federalizacijos idėją, bet Europos Sąjunga tik pila alyvą į Ukrainos konflikto ugnį, pažadėjusi ekonominę pagalbą šaliai, kurios pusė gyventojų žiūri į Rytus. Taigi, būtent Europa yra atsakinga už įvykius Ukrainoje“.

       Le Pen paragino Europą taip pat „nustoti pagal JAV įsakymą į Rusiją žiūrėti išimtinai neigiamai: Senojo pasaulio valstybėms reikia turėti savo nuomonę, o ne kartoti tai, ką daro Jungtinės Valstijos“.

                                                                       ***

      Besąlyginiu pliusu Kijevo viršūnėms, kurios veržiasi į ES vildamosis pagyventi jos sąskaita, negalima laikyti ir lenko Donaldo Tusko išrinkimą į Europos Tarybos pirmininko postą.  Krizės Ukrainoje atžvilgiu jis siūlo veikti „drąsiai, bet protingai, išsaugant sveiką protą“. Ir papildo: „Ukrainai mes padėsime tik tada, kai galėsime priimti bendrą nuomonę“. O su „bendra nuomone“ Europos Sąjungoje su kiekviena diena problemų vis daugiau. Nors pakariauti Ukrainoje Tuskas, žinoma, ne prieš. Žinoma, svetimomis rankomis.

       Žinoma, kad lenko išrinkimas turėjo subalansuoti kitą kadrinį pakeitimą – Italijos diplomatijos vadovės Federikos Mogerini paskyrimą Europos Sąjungos įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai. Jeigu jos pirmtakė Ketrin Ešton tiesiog „tirpo“ nuo Kijevo valdžios kiekvienos naujos beprotybės, tai Mogerini linkusi mąstyti realistiškiau. Kaip pažymi laikraštis „La Repubblica“, jos poziciją Rusijos atžvilgiu laiko minkšta. Bent jau, kaip ir dauguma Italijos politikų, Federika Mogerini ragina įvertinti Rusijos interesus, su kuria Italija yra ekonomiškai glaudžiai susijusi. Spaudžiant JAV, Roma prisijungė prieš sankcijų prieš Rusiją, bet pasisako prieš tolesnį jų plėtimą. Lenkija, Latvija, Lietuva ir Estija smarkiai pasipriešino prieš Mogerini paskyrimą, apkaltinusios Romą dėl minkštumo ir nuolaidumo Maskvos atžvilgiu.

       Pati Mogerini jau po paskyrimo kalbėjo: „Mes turime žiūrėti į mūsų rytų kaimynės – Rusijos veidą. Galbūt, Rusija šiandien nėra ES partnerė, bet išlieka strategine kaimyne. Mes per penkerius metus privalome peržiūrėti savo santykius su šia šalimi“. Ji taip pat pabrėžė, kad „trumpalaikiame plane mūsų tikslas yra visiškai įgyvendinti Minsko susitarimų dėl Ukrainos visus aspektus“.

       Beje, turėti iliuzijų dėl Ketrin Ešton įpėdinės pozicijų neverta. Ji, pavyzdžiui, siūlo Europos Sąjungos uždaviniu laikyti ryšių tarp Krymo ir likusios Rusijos vystymo trukdymą. „Aš manau, kad ES turi dėti visas pastangas, siekiant neleisti sukurti sausumos koridoriaus tarp Krymo ir Rusijos likusios teritorijos“, - pasakė Federika Mogerini, atsakydama į Europos parlamento deputatų klausimus.

                                                                      * * *

        Naujas Europos Komisijos vadovas Žanas Klodas Junkeris yra senosios Europos įkūnijimas. Buvusiam Liuksemburgo ministrui pirmininkui ir „euro zonos grupės“ pirmininkui Rytų, tai yra naujoji Europa, yra neįdomi. Junkeris ketina sutelkti dėmesį į ES vidaus mechanizmų darbą. Prieš Junkerio kandidatūrą labai pasisakė Didžioji Britanija. O štai Vokietija Angelos Merkel asmenyje kandidatą parėmė. Tiesą sakant, ta aplinkybė ir nusvėrė svarstyklių lėkštę jo naudai.

       Dar liepos viduryje Žanas Klodas Junkeris pasakė, kad Europos Sąjungai plėtimosi procese reikia padaryti pauzę esamų 28 narių pastangų konsolidavimui. Apie tai, kad „pauzė“ yra neišvengiama, kalba spalio pradžioje pasirodžiusi Europos Komisijos plėtrai metinė ataskaita. Dokumentas, kurį Europos parlamentui pateikė išeinantis Europos Komisijos plėtros ir Europos kaimynystės politikos komisaras Štefanas Fiulė, detalizuoja šešių stojimo į ES valstybių kandidačių, o taip pat savarankiškai pasiskelbusios „Kosovo Respublika“, kurios nepriklausomybę pripažįsta 5 iš 28  Europos Sąjungos valstybių (nesuprantama, kaip Donaldas čia ketina rasti „bendrą nuomonę), progresą ir problemas adaptuojantis prie Europos Sąjungos reikalavimų,

       Likusioms šešioms valstybėms – Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Makedonijai, Serbijai, Juodkalnijai ir Turkijai – Briuselis konstatuoja, kaip ir ankstesniais metais, kad joms dar teks praeiti nemažą kelią. Kelias lieka rūke, nes nė vienos valstybės atžvilgiu Briuselis neprisiima jokių įsipareigojimų dėl jų galimo priėmimo į ES sudėtį terminų.

      Apie Ukrainos „Europos perspektyvas“ Europos Komisijos ataskaitoje nė žodžio. Tai, apie ką dauguma Europos politikų tyli, Marine Le Pen sako atvirai ir garsiai: „vieningoje Europoje“ Ukraina perspektyvų neturi. „Nereikia pasakoti pasakų“.

Vladimir’as Nesterov’as, 2014-10-20

Šaltinis: Fondsk

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.