Novorosija ir Ukraina: visiškas finansinių santykių nutraukimas

       Dar visai neseniai Kijevas demonstravo ištikimybę savo įsipareigojimams finansinių lėšų iš Ukrainos biudžeto į Donecko ir Lugansko sritis pervedimui, tvirtindamas, kad šios sritys yra dotacinės ir be pinigų pervedimų negali egzistuoti. Iš tikrųjų Novorosijos     poreikis dotacijoms yra mitas. Novorosija yra visos Ukrainos donorė, bet šią donorę daugiau kaip dvidešimt metų laiko juodame kūne, grąžindami jai transfertų pavidalu tik dalį atimto.

        Tačiau Doneckas ir Luganskas toliau vykdė savo mokestinius įsipareigojimus biudžetui. Lapkričio 7 d. Kijevo valdžia paskelbė labai įdomią informaciją: per 2014 metų devynis mėnesius Donecko srities gyventojai ir verslas sumažino mokesčių ir rinkliavų pervedimo sumas. Visų pirma, į visų lygių biudžetus atėjo 16 mlrd. grivinų (šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. dol.), tai 19,6% mažiau nei per analogišką 2013 metų laikotarpį. Kijevas į tai pažiūrėjo, kaip į nepaprastąjį įvykį. Tarytum ir nėra jokio karo, Ukrainos valdžia pranešė: šių metų spalio 1 d. „iš srities 46 biudžetų 40 regioninės reikšmės miestuose ir regiono rajonuose neįvykdyti Finansų ministerijos  rodikliai pagal pajamas 541,2 mln. grivinų sumai“ (pagal dabartinį grivinos kursą tai yra lygu 38,8 mln. dolerių). Nesunku paskaičiuoti, kad Donecko srities mokesčių, kurie  pervedami į Kijevą, plano neįvykdymas per 2014 metų devynis mėnesius sudarė tik šiek tiek daugiau nei 3 procentus. Kaip sakoma, karas karu, o mokesčius reikia mokėti. Ir Donbasas moka! Tiksliau ne visas Donbasas – per keletą mėnesių gyventojai ten visiškai nuskurdo. Moka stambios įmonės, kurios savo produkciją tiekia į kitus Ukrainos regionus ir į užsienį.

                                                               ***

        Reikšmingu įvykiu Kijevo ir Novorosijos finansiniuose santykiuose tapo Ukrainos vyriausybės posėdis 2014 metų lapkričio 5 d. A.Jaceniukas, kuris iki tol tvirtino, kad Kijevas „negali palikti savo brolių okupuotose teritorijose“, padarė priešingo pobūdžio pareiškimą, pranešęs, kad Kijevas visiškai nutraukia visų organizacijų ir įstaigų biudžetinį finansavimą, esančių Donecko ir Lugansko sričių, kurių nekontroliuoja centrinė valdžia, teritorijoje.

       Vieni Jaceniuko pareiškimą įvertino, kaip kerštą maištingoms respublikoms. Kiti mano, tokiu būdu Ukrainos valdžia ketina pasiekti esminį lūžį konfrontacijoje su atsiskyrusiais regionais. Charakteringa tai, kad Jaceniukas nepasakė apie dviejų sričių finansavimo nutraukimą iš viso. Jis pasakė, kad nutraukiamas organizacijų ir įmonių, esančių teritorijoje, kurią kontroliuoja „maištininkai“, finansavimas, tuo pačiu skatinant jų perėjimą į teritoriją, kurią kontroliuoja Ukrainos karinės pajėgos. Didelė biudžeto transfertų dalis skiriama pensijų ir pašalpų mokėjimui. Valdžia pareiškė, kad neatsisako savo įsipareigojimų pagal šias socialines išmokas, bet „okupuotų“ teritorijų gyventojams siūloma pensijų ir pašalpų eiti... per fronto liniją. Galbūt, Kijeve tikisi, kad dėl sprendimo, kuris priimtas lapkričio 5 d., prasidės didysis persikėlimas į zoną, kuri laisva nuo „terorizmo“?

       Nors, galbūt Jaceniukas tiesiog bando surasti dar vieną rezervą, kad atidėtų Ukrainos defoltą.

       Ukrainos ministrų kabineto posėdyje buvo pasakyta, kad teritorijoms, kurias kontroliuoja „teroristai“, reikia dotacijų, skaičiuojant metams, daugiau kaip 30 milijardų grivinų (daugiau kaip 95 milijardai rublių), bet jas finansuoti iki tol, kol jos nesugrįš į Kijevo valdžios kontrolę, neplanuojama. „Iš Donecko ir Lugansko sričių teritorijų išsinešdins lauk  Rusijos teroristai - mes skubiai sugrąžinsime šių teritorijų kontrolę ir asmeniškai kiekvienam žmogui išmokėsime tą socialinę išmoką, į kurią jis turi teisę, - pasakė Jaceniukas. Pinigų skyrimą regionui esant dabartinei situacijai Jaceniukas pavadino „parama Rusijos terorizmui“. Pateikiame suvestinius duomenis, sudarytus remiantis informacija, kuri nuskambėjo Ukrainos vyriausybės posėdyje lapkričio 5 d.

       Kaip matome, Jaceniuko naujovės Ukrainos biudžetui gali duoti beveik 2,3 mlrd. dolerių per metus. Tai prilyginama vidutiniam pagal dydį TVF pervedimui arba tai sumai, kurią Ukraina turi sumokėti „Gazprom’ui”, kad iš Rusijos vėl būtų tiekiamos gamtinės dujos.

       Pinigų pervedimų Doneckui ir Luganskui nutraukimo akte galima įžiūrėti tai, kad Kijevas de facto pripažįsta naujus valstybinius darinius. Be to, tai naujose respublikose pagreitina savo biudžeto ir mokesčių sistemų sukūrimą.

       DLR ir LLR tokį įvykių vyksmą numatė ir suprato, kad visiškas finansinis atsiskyrimas nuo Kijevo yra neišvengiamas. Savo pareiškimu Jaceniukas tik užfiksavo padėtį, kuri susiklostė vasaros viduryje, kai biudžetininkus ir pensininkus Kijevas paliko likimo valiai. Vasarą iš Ukrainos Nacionalinio banko (UNB) išėjo komanda Donecko ir Lugansko srityse uždaryti banko valdybas. Rugpjūčio pradžioje Ukrainos bankams UNB nurodė sustabdyti  visas finansines operacijas teritorijoje, kuri yra kontroliuojama DLR ir LLR šalininkų. Nuo to momento Novorosija liko išvis be bankų, be galimybių vykdyti negrynuosius mokėjimus ir atsiskaitymus, visos pinigų operacijos vyko tik grynaisiais pinigais – daugiausiai Ukrainos grivinomis ir Rusijos rubliais.

       Dar vasaros pradžioje DLR vicepremjeras ekonomikos klausimais Andrejus Purginas sakė, kad Donecko respublika planuoja į savo mokesčių jurisdikciją pervesti regiono stambias įmones. Pirmiausia, DLR norėjo pasiekti, kad į jos biudžetą mokesčius mokėtų Donecko geležinkelis, kurį respublika kontroliavo. Tačiau iki šiol DLR biudžetas buvo formuojamas iš grynųjų pinigų ir kol kas neaišku, ar Donecke sugebės organizuoti negrynuosius mokėjimus. Panaši situacija ir Luganske.

       Deja, sprendimų vykdymas dėl savo mokesčių sistemos DLR ir LLR sukūrimo užsitęsė. Priežastys įvairios.

       1. Iki rugsėjo nebuvo laiko ekonomikai, maišė karšti mūšiai.

        2.Nebuvo – ir iki šiol nėra – mokėjimų negrynaisiais pinigais sistemos. Net jeigu įmonės norėtų mokėti į DLR ir LLR iždą, jos nežino, kaip tai padaryti. Stambios įmonės mokesčius moka tik negrynaisiais pinigais, pervesdamos juos į iždo sąskaitas.

       3.Didelės įmonės ir nenori mokėti. Jos turi nusistovėjusias schemas, įskaitant tokias, kurios numato pinigų išvedimą už Ukrainos ribų. Šios schemos remiasi nusistovėjusiais korupciniais ryšiais tarp Ukrainos stambių verslininkų ir Ukrainos bankų, iždo ir mokesčių institucijų atstovų. Perėjimas į kokias nors naujas schemas susijęs su rizikomis. Kokie žmonės valdžioje Donecke ir Luganske? Ar galima su jais susitarti dėl neformalių santykių nustatymo?

       4. Verslininkai baiminasi, kad juos apkaltins dėl „terorizmo finansavimo“, o tai gresia sankcijomis iš Vakarų pusės. Toms įmonėms, kurios išeina į pasaulinę rinką, ir kurių savininkai turi firmas ir sąskaitas ofšoruose, sankcijos – ne tušti žodžiai.

       Kai aš kalbu apie stambius verslininkus, aš pirmiausia galvoje turiu Rinatą Achmetovą, bet tai taip pat Sergejus Taruta, Olegas Mkrtčianas (turtingiausias Ukrainos armėnas, kompanijos „Donbaso industrinė sąjunga“ bendraturtis), Dmitrijus Firtašas ir kiti.

                                                              * * *

        DLR ir LLR spalyje savo mokesčių sistemų kūrimas vis tik prasidėjo. Pirmoje respublikoje šis procesas vyksta greičiau, ten sukurta Mokesčių ir rinkliavų ministerija, priimta „Donecko Liaudies Respublikos mokesčių sistemos laikinoji padėtis“. Pagal tą dokumentą, juridiniams asmenims mokestis 20% nuo grynojo pelno, fiziniams asmenims – verslininkams – pagal pasirinkimą: 2,5% nuo bendrųjų pajamų arba 20% nuo grynojo pelno. Keleivių vežėjams numatyta supaprastinta mokesčių mokėjimo tvarka: 170 grivinų mėnesiui keleiviniams taksi ir 500 grivinų mėnesiui maršrutiniams taksi. Mažmeninė prekyba turguje bus apmokestinta vienu mokesčiu: 150 grivinų mėnesiui. DLR mokesčių ir rinkliavų ministras Aleksandras Timofejevas stambiems gamintojams pažadėjo mokesčių lengvatas. Iškelti uždaviniai muitų tarnybos ir mokesčių policijos formavimui.

       Tačiau, kad DLR turėtų savo pajamas, maža sukurti specialią ministeriją, muitinę ir mokesčių policiją. Yra daug sudėtingesnės problemos. Kokia valiuta mokėti? Rusijos rubliais, Ukrainos grivinomis, savo specialiai sukurta valiuta? Kaip vykdyti mokesčių mokėjimą negrynaisiais? Juk kol kas Novorosijoje cirkuliuoja tik grynieji pinigai, reikia sukurti savo pinigų ir kredito sistemą. Spalyje DLR įkūrė savo centrinį banką, kuris gavo oficialų pavadinimą „Centrinis respublikinis bankas“ (CRB). Lapkričio pradžioje DLR valdžia pranešė, kad CRB atidarė skyrių Donecke ir 10 miestų. Juridiniams asmenims, kurie buvo perregistruoti, Mokesčių ir rinkliavų ministerija pasiūlė sąskaitas atsidaryti CRB skyriuose. Į DLR iždą pirmieji mokesčiai turi būti sumokėti lapkrityje.

       Beje, yra ir daug sudėtingesnė problema. Smulkus ir vidutinis verslas atsidarys sąskaitas Centriniame banke ir pradės mokėti mokesčius, tai neabejotina. Tačiau iki šiol didžiulę mokesčių dalį į Ukrainos biudžeto sistemą mokėjo stambios įmonės. Dar vasaros pradžioje DLR valdžia bandė priversti R.Achmetovą ir kitus Ukrainos oligarchus savo mokestinius pervedimus perorientuoti iš Kijevo į Donecką, perspėdami, kad priešingu atveju jų turtas bus nacionalizuotas. Tiesa, tada oligarchai turėjo svarių pasiteisinimų: DLR nebuvo savos mokesčių tarnybos ir bankų sistemos. Šiandien situacija keičiasi. Rinatas Achmetovas ir kiti atsiranda „tarp kūjo ir priekalo“: jeigu jie atsisako pervesti mokesčius į Donecką, jie rizikuoja, kad bus pritaikyta nacionalizacija; jeigu jie sutinka, jie patenka į juoduosius sąrašus Vakaruose.

        Šiuo metu mes esame konfrontacijos tarp Kijevo ir Novorosijos respublikų naujo akto liudininkais, kai vyksta visiškas jų finansinių santykių nutraukimas. Nutraukimas turės toli siekiančias pasekmes.

Valentin‘as Katasonov‘as, 2014-11-11

Šaltinis: Fondsk

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.