JAV visuotinis Brazilijos šnipinėjimas. Kokiu tikslu?

http://www.brazilcouncil.org/Blog       Pirmas Dilmos Rusef valstybinis vizitas į Jungtines Valstijas įvyks spalio 23 d. Pasirengimą jam aptemdė atskleisti faktai, kuriuos pateikė Edvardas Snoudenas. Iš jų sužinota, kad būtent Brazilija yra ta valstybe Vakarų pusrutulyje, kurioje JAV specialiosios tarnybos žvalgybos dirba aktyviausiai. Pagal tuos duomenis, kurie prasiskverbė į žiniasklaidą, amerikiečius domina viskas – nuo ginkluotųjų pajėgų vystymosi strategijos ir karinio-techninio bendradarbiavimo su Kinija, Rusija, Indija planų turinio iki Brazilijos politinės ir karinės vadovybės asmeninio gyvenimo. Ypatingas dėmesys skiriamas prezidentę Dilmą Rusef ir jos artimiausią aplinką kompromituojančios medžiagos rinkimui... 

       Paskutiniais dešimtmečiais Vašingtonas į Braziliją žiūrėjo, kaip į pagrindinę regiono konkurentę, kurios greitas vystymasis šiuolaikinių technologijų, energetikos, karinės pramonės, kosmonautikos srityse po 20-25 metų aplink ją konsoliduos didžiąją dalį Lotynų Amerikos valstybių. Vašingtono pasiūlytas „Pan-Amerikos integracijos ALCA“ projektas žlugo 2005 metaisAukščiausio lygio susitikime, kuris vyko Argentinos Mar del Plata mieste. Brazilija, Argentina, Venesuela ir kitos žemyno valstybės Vašingtonui pasakė “ne”, o po to žengė žingsnius link Lotynų Amerikos integracijos. Lyderės vaidmuo šiame procese priklauso Brazilijai, kuri, skirtingai nuo JAV, niekada nebuvo “regiono žandaru”.

       Jeigu prieš Snoudeno pabėgimą valstybės sekretoriaus Džono Kerio vizitas į Braziliją buvo planuojamas daugiausiai, kaip organizacinis prieš Rusef kelionę į Vašingtoną, tai dabar į darbotvarkę įsiveržė JAV šnipinėjimo tema. Brazilų pasipiktinimą galima suprasti. Viena vertus, Vašingtonas nenustoja kartoti, kad Brazilija yra pagrindinė jų sąjungininkė Lotynų Amerikoje, o kita vertus, vagia jos karines paslaptis ir kopijuoja prezidentės, gynybos, užsienio reikalų ministrų ir kitų atsakingų asmenų, kurie lemia svarbiausių sprendimų priėmimą, korespondenciją. Kokiu tikslu? Paprasčiausiai tam, kad žinotų? Arba šantažui aukščiausiu lygiu tuo atveju, kai dvišaliuose santykiuose atsiranda kliūčių sprendimų priėmimui? Kai kuriose Afrikos, Azijos, Vakarų Europos šalyse šis metodas atnešdavo sėkmę. Ar Obama nesirengia „sėkmės“ pakartoti  Brazilijos atžvilgiu?

       Valstybių, įeinančių į MERCOSUR, užsienio reikalų ministrai, rugpjūčio 5 d. susitiko su JT generaliniu sekretoriumi Pan Gi Munu, norėdami išreikšti savo susirūpinimą ir pasipiktinimą JAV veiksmais plėtojant pasaulio sekimo sistemą. Ministrų vardu kalbėjo Venesuelos atstovas Elias Chaja: „Ši praktika yra absoliutus tarptautinės teisės, valstybės suvereniteto pažeidimas, ignoruoja visų planetos piliečių teises“. Protestus pareiškė visos regiono organizacijos, įskaitant Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendriją (CELAC) ir Pietų Amerikos tautų sąjungą (UNASUR). Reikalas neapsiribos protestais. Brazilija ir Lotynų Amerikos pagrindinės valstybės artimiausius dvejus trejus metus ketina sukurti nepriklausomus elektroninių ryšių kanalus, kurių serveriai nebus JAV teritorijoje. Bus sukurtos šių kanalų apsaugos priemonės nuo priešiškų įsibrovimų.

       Dėl JAV šnipinėjimo Brazilijoje Vašingtonas šiek tiek paaiškino, bet užsienio reikalų ministras Antonijus Patriota laiko juos nepakankamais. Į tai atsakydamas, Valstybės departamentas jį ir kitus atsakingus Brazilijos asmenis pakvietė atvykti į Jungtines Valstijas, kad jie vietoje susipažintų su NSA veikla, ir reikia suprasti, kad įsitikintų tuo, kad Brazilija nefigūruoja, kaip elektroninio šnipinėjimo objektas. Iš išorės – tai geros valios gestas, o iš tikrųjų, atvirumo imitavimas, siekiant tai panaudoti propagandos tikslais: „ Mes padarėme viską, kad nuramintume mūsų sąjungininkes valstybėse į pietus nuo Rio Grandės“. Tuščios viltys. „Nuraminti sąjungininkes“ nepavyks. Snoudenas dviveidei JAV politikai Lotynų Amerikoje sudavė tokios jėgos triuškinantį smūgį, kad Obamai pasibaigus jo prezidentavimo terminui su Lotynų Amerikos partneriais teks bendrauti su veidmainio ir apgaviko „juoduoju ženklu“.

       JAV ambasadorius Brazilijoje Tomas Šenonas gėdingai palieka savo postą. Jis save pristatė, kaip lankstų, objektyvų, sveiką, linkusį į konstruktyvų dialogą politiką. Tačiau pasirodė, kad Šenonas niekuo nesiskiria nuo tos JAV „imperinės diplomatų kartos“, kurie paskirti Dž.Bušo jaunesniojo ir Barako Obamos prezidentavimo metais. Galima skelbti, žadėti ir garantuoti bet ką, bet dėl savo užsienio politikos tikslų pasiekimo JAV lengvai atsisakys nuo bet kokių anksčiau padarytų pareiškimų. Šis melavimo įprotis, Valstybės departamento įgytas per paskutinius dvidešimt metų ir išduodantis siekį bent kokiais būdais pasiekti savo tikslus, esant super valstybės vaidmenyje, kuriai neva viskas leistina, daug pakenkė ir kenkia JAV diplomatijai.

       Tomas Šenonas atkakliai kalė pleištą į Brazilijos ir Venesuelos santykius, brazilams įteigdamas, kad „Čaveso populistinė ideologija“ anksčiau ar vėliau destabilizuos Braziliją, kuriai naudinga kaimynystėje turėti labiau politiškai nuosaikesnius režimus. Faktiškai tai buvo raginimas netrukdyti į valdžią Venesueloje ateiti marionetinei radikaliai opozicijai, kurią finansavo JAV specialiosios tarnybos ir visada buvo priešiška Brazilijai. Ši JAV ambasados Brazilijoje anti Venesuelos kryptis išlieka, tik dabar vietoje Čaveso atakuojamas prezidentas Nikolas Maduras.

       Portale „BAEMundo“ buvo paskelbta medžiaga apie tai, kaip Šenonas, 2009  metais būdamas valstybės sekretoriaus pavaduotoju, NSA vadovui Keitui Aleksanderiui nusiuntė laišką su grifu „slaptai“, kuriame dėkojo už jo neįkainuojamą pagalbą rengiant Amerikos Aukščiausio lygio susitikimą, kuris vyko Trinidade ir Tobage. Valstybės departamentas iš NSA gavo daugiau kaip šimtą dokumentų, kurie operatyvinėmis priemonėmis gauti iš žemyno valstybių prezidentų biurų ir užsienio reikalų ministerijų. Šenonas ypač pabrėžė, kad „NSA dokumentai leido mums susidaryti gilų supratimą apie kitų forumo dalyvių planus ir ketinimus, ir garantavo gerą mūsų diplomatų pasirengimą suteikiant ekspertinę pagalbą prezidentui Barakui Obamai ir valstybės sekretorei Hilary Klinton“. Ši medžiaga padėjo suplanuoti elgesio liniją tokiu sudėtingu Vašingtonui klausimu, kaip Kubos dalyvavimas Amerikos viršūnių susitikimuose. Iš anksto buvo parengta veiksmų strategija su tokiais sudėtingais oponentais, kaip Ugas Čavesas. Iš esmės tai buvo „atsižvelgiančių pažadų“ strategija! Ir kaip to rezultatas, Obama save parodė, kaip lyderį, kuris pasirengęs dialogui su Lotynų Amerika, „produktyvių ir teigiamų santykių kūrimui“ su JAV kaimynėmis Vakarų pusrutulyje. „Mūsų konkurentai regione, - su pasitenkinimu pastebėjo Šenonas savo laiške NSA vadovui, - buvo pasirengę mus apjuodinti ir sugėdinti. Mes pasiekėme sėkmę, mūsų konkurentai pralaimėjo“.

Neseniai tapo žinoma, kad nauju JAV ambasadoriumi Brazilijoje paskirta Lilijana Aialdė, kuri turi beveik 30 metų darbo tarptautinėje sferoje patirties. Specifinė kryptis jos karjeroje matoma be pastangų: glaudūs ryšiai su USAID Lotynų Amerikos ir Karibų srityje. Ši organizacija dirba tiesiogiai kontaktuodama su CŽV, DIA ir kitomis JAV specialiosiomis tarnybomis, tradiciškai suteikdamas joms „stogą“ operacijų vykdymui. Kaip atsakinga USAID operatorė Aialdė „apsišvietė“ Nikaragvoje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse, ji buvo susijusi su „Kolumbijos plano“ įgyvendinimu, kurios svarbiausias uždavinys buvo karinis ir strateginis spaudimas Venesuelai ir Brazilijai. Nuo 2008 iki 2011 metų Aialdė buvo JAV ambasadorė Paragvajuje ir įnešė reikšmingą indėlį į prezidento Lugo pašalinimą nuo valdžios. Dvejus paskutinius metus ji buvo įsitaisiusi Valstybės departamente, kaip Lotynų Amerikos, Karibų baseino šalių, įskaitant Kubos, kuratorė. Nėra abejonių, kad savo priešiškumą Raulio Kastro vyriausybei Aialdė atkakliai diegs Brazilijos vadovybės sluoksniuose, įvertinant tai, kad Dilma Rusef, kaip ir jos pirmtakas Ignasijus Lula da Silva, į Kubą žiūri, kaip į pagrindinę sąjungininkę Karibuose.    

       Antru numeriu ambasados komandoje ir Aialdės „dubleriu“ artimiausius dvejus metus bus Todas Čapmenas, kuris neseniai sugrįžo iš komandiruotės Afganistane, kuriame užsiėmė „vystymosi ir ekonomikos koordinavimu“. Mokslo įstaigų sąraše, kurias pabaigė Todas, be elitinio Diuko Universiteto, yra Karinės žvalgybos koledžas prie JAV Gynybos departamento. Jeigu jis ir užsiėmė ekonomika, tai temomis, kurios domina žvalgybą: energetika, angliavandeniliai, tarptautiniai finansai, prekyba. 2004-2006m. Todas tarnavo Bolivijoje, 2007-2010m. buvo reikalų patikėtinis Mozambike. Buvo ir kiti paskyrimai, neretai su improvizacijos elementais. Čapmeną beveik visada siuntė į sudėtingų darbų ruožus, todėl jis ir atsirado Brazilijoje.

       Tarp JAV ambasados ir konsulatų Brazilijoje personalo veikia dešimtys specialiųjų tarnybų darbuotojų. Ambasados pastate veikia vienas iš NSA visuotinio sekimo sistemos serverių. Jis naudojamas prezidento, ministerijų, Brazilijos saugumo institucijų, parlamento ryšių kanalų perėmimui. Ką Džonas Keris bežadėtų dėl „šnipinėjimo skandalo“ savo vizito Brazilijoje metu, niekas JAV specialiųjų tarnybų slapto karo frontuose nepasikeis. Visuotinio sekimo nematoma kariuomenė toliau veiks.

Nil‘as Nikandrov‘as, 2013-08-17

Šaltinis: Fondsk

 

Susiję:

 

Po JAV specialiųjų tarnybų elektroniniu gaubtu

„Visos planetos vėžinis auglys“ ir Čaveso žūtis

Čavesas žinojo, kad JAV specialiosios tarnybos jį medžioja

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas