Naujos pasaulio tvarkos Babelio bokštas

       Tai, kas vyksta Irake, Libijoje, Sirijoje turi vieną bendrą, kruopščiai slepiamą aspektą – JAV „išvaduotojai“ grobia muziejus ir naikina senovės kultūros turtingo palikimo ištisus sluoksnius. Taip, po amerikiečių įvykdyto Bagdado muziejų išgrobimo didelė dalis jiems atitekusio grobio buvo išmesta į Vakarų antikvariato juodąją rinką. Vienas iš motyvų, kuris jankius veda į žygį prieš Damaską, - tas pats. Neteisėta prekyba antikvariatu laikoma ne mažiau pelninga negu narkotikų prekyba.

       Tačiau ne viskas susiveda į banalų lobių grobimą. Ant kortos kažkas daug vertingiau – ateities kontrolė per pasirinktinį praeities neįkainuojamų artefaktų naikinimą... Nepamirškime, kad Sirijos sostinė ne tik vienas iš seniausių žemės miestų (kai kurie archeologai jam duoda 6-8 tūkst. metų), bet ir miestas, kuriam islamo, judėjų ir protestantų eschatologijoje skiriama viena iš pagrindinių vietų.

       Kas kontroliuoja praeitį – kontroliuoja ateitį, kas kontroliuoja dabartį – kontroliuoja praeitį. Ši anglų rašytojo ir žurnalisto, psichologinio karo specialisto Džordžo Orvelo formulė šiandien žinoma visam pasauliui. Ateities valdymas remiantis vienos ar kitos tautos praeities pakeitimais – per jos istorinių šaknų nukirtimą – gali sunaikinti gyvybingiausią naciją.

       Įsivaizduokime žmogų, kuris prarado atmintį. Jis ateina pas kitą žmogų ir klausia, kuo jis buvo anksčiau. Tas, kurio klausiama, gali pasakyti, kad prieš prarandant atmintį klausiantysis buvo jo ponas, kuriam jis viskuo skolingas. O gali pasakyti, kad praradęs atmintį buvo jo vergu, kuris jam viskuo skolingas. Ir jeigu praradęs atmintį taip ir nesugebės prisiminti, kas jis iš tikrųjų yra, galiausiai tolesniame gyvenime jam teks vadovautis primesta jam istorija. Lygiai taip pat galima pasielgti su visa tauta: atimti iš jos atmintį, sunaikinus, pavyzdžiui, visas senovės žinių saugyklas (muziejus, bibliotekas) arba savo interesams perdarant jų turinį. 

       Šiandien kažką panašaus bandoma padaryti pasauliniu mastu. Vyksta pasirengimas visos žmonijos istorijos perrašymui. Šis procesas prasidėjo po JAV įsiveržimo į Iraką. Ekspertai mano, kad Irako muziejų (Bagdado, Mosulo ir t.t.) išgrobimas didžiausia amžiaus kultūros katastrofa. Juose buvo priešistorinės, šumerų, asirų, babiloniečių ir islamo laikotarpių kolekcijos. Po JAV įsiveržimo iš Irako muziejų ir bibliotekų buvo pagrobta apie 200 tūkst. meno ir kultūros vertybių, iš kurių dauguma turi pasaulinę vertę, įskaitant Uros, Šumero, Babilono, Asirijos ir kitų Mesopotamijos – vieno iš žmonijos civilizacijos lopšių- valstybių seniausių civilizacijų šedevrus.

      Naujos pasaulio tvarkos Babelio bokšto ideologinio pamato sukūrimas turi du aspektus – archeologinį ir muziejinį.

       Archeologinis aspektas susijęs su tikslingu kasinėjimų teritorijų naikinimu tiek specialiomis giluminėmis bombomis, tiek ir šarvuočiais. Liudija Natalija Kozlova, Valstybinio Ermitažo mokslo darbuotoja, kuri ne kartą lankėsi Irake: „Neiššifruotos lentelės guli žemėje tūkstančiais. Ar gal jau neguli. Po bombos sprogimo toje vietoje jokių lentelių nelieka... Reikia pripažinti, kad Huseinas rūpinosi Irako paminklais. Savo valdymą tiesiogiai susiedamas su senovės karalių šlove... Sadamas ne tik didžiavosi paminklais, bet ir skyrė nemažus pinigus kasinėjimams, tyrinėjimams ir kultūrinio palikimo išsaugojimui, žiauriai baudė plėšikus. Kai po 1991metų karo jis prarado dalies teritorijos kontrolę, situacija labai pablogėjo“.

       Pagal Didžiosios Britanijos Londono muziejaus eksperto Džono Kertiso ataskaitą, kuris pabuvojo kasinėjimų vietose ir užfiksavo visus senovės Babilono, esančio 88 kilometrus nuo Bagdado, griuvėsių pažeidimus, žala buvo nepataisoma. Kaltininkai – JAV ir Lenkijos kariai. Kertisui pavyko nustatyti, kad daugeliu atvejų pažeidimai buvo padaryti tyčia. Pavyzdžiui, amerikiečiai, nesant jokiam reikalui važinėjosi tankais po senovės grindinio gatves. „Mes, žinoma, suvokėme apie Babilonui padarytą žalą, bet negalėjome net įsivaizduoti, kad ji tokia didelė... Praradimas tiesiog baisus“ – tai Didžiosios Britanijos parlamento archeologijos komiteto vadovo lordo Redsdeilo tragedijos masto įvertinimas

       JAV 1 –ojo jūrų pėstininkų ekspedicinio korpuso vadas Irake, pulkininkas Džonas Koulmanas, oficialiai pareiškė, kad už sugriovimus Babilone, JAV kareivių padarytus 2003-2004 metais, JAV pasirengusios irakiečių atsiprašyti. Po JAV įsiveržimo ant Babilono griuvėsių buvo įkurta „Fort Babilon“ karinė bazė, kuri įsirengė tiesiai ant senovės šventyklų griuvėsių. Ten pat buvo įrengta sraigtasparnių aikštelė ir kuro užpildymo stotys. Kareiviai kasė tranšėjas archeologinių kasinėjimų teritorijoje, o tankai vikšrais griovė senovės grindinius, kurių amžius 2600 metų.

       Panaši situacija Libijoje, šalyje, kuri užima turtingiausią archeologiniu požiūriu Sacharos dalį. Pagal prancūzų archeologo Anri Lotos pareiškimą, „Centrinė Sachara neolito laikotarpiu buvo vienas iš tankiausiai apgyvendintų pirmykštės žmonijos visuomenės centrų“.

       Naujos pasaulio tvarkos Babelio bokšto statymo muziejinis aspektas susijęs su planetos seniausios civilizacijos artefaktų saugyklų išgrobimu, kaip tai nutiko su garamantų senovės statinių po atviru dangumi muziejumi Libijos Džereme (Haram), kurį neva išgrobė „sukilėliai“, kurie nemoka net skaityti. Artefaktus vagia, kad po tam tikro laiko naujame pavidale, parengtus globalizmo žynių naudai, juos pateiktų, kaip „materialų“ patvirtinimą tezių, kurios prieš keletą dešimtmečių atvirai išdėstytos Z.Bzežinskio knygoje „Technotroninė era“. Snoudenas ir Meningas buvo dar negimę, o Bžezinskis jau rašė apie didžiulę „nenaudingą“ žmonių masę ir reikalingumą įrengti jų sekimą per pastoviai atnaujinamus kompiuterinius dokumentų aplankalus – dosjė:

       „Mes judame link technotroninės eros, kuri labai lengvai gali pereiti į diktatūrą... Atitinkamos valdžios institucijos turės prieigą prie šių dokumentų aplankalų, valdžia bus sutelkta tų rankose, kurie kontroliuoja informaciją. Egzistuojančios valdžios institucijos bus pakeistos įstaigomis, kurių uždavinys bus galimų socialinių krizių išaiškinimas ir šių krizių valdymo programų parengimas... Tai suteiks vystymosi tendencijos per ateinančius keletą dešimtmečių, kurie atves į technotroninę erą – diktatūrą, kuriai esant bus beveik visiškai panaikintos dabar egzistuojančios politinės procedūros. Pagaliau, jeigu pažvelgti į priekį, tai atsivers biocheminio sąmonės kontroliavimo ir genetinio manipuliavimo su žmonėmis galimybės, įskaitant būtybių sukūrimą, kurios ne tik veiks, bet ir protaus, kaip žmonės“.

       „Technotroninės eros“ kulminacija turi būti naujos pasaulio tvarkos pasaulinės Imperijos pavidalu, kuriai vadovauja „įšventintų“ kasta ir kitas „kontingentas“, kur vidinio rato rėmuose paklūstama „aukščiausiajai esybei“, triumfas. 

       Štai dėl to mūsų dienomis visame pasaulyje renkamos pasaulio tautų šventos relikvijos. Rinkimą vykdo savotiška mokslinė tiriamoji struktūra, kurią pagal analogiją su Trečiuoju reichu galima pavadinti naujos pasaulio tvarkos „Anenerbė“. Irake jos žmonės naudojo tokios „Amerikos kultūros politikos sąjungos“ pažymėjimus, iš anksto turėjo informaciją apie seifus su juos dominančiais eksponatais, raktus nuo jų ir t.t. Pagal Irako Valstybinio istorinių paminklų ir paveldo departamento direktoriaus Donio Džordžo informaciją, Irako nacionaliniame muziejuje Bagdade buvo visiškai sunaikintas mokslinis darbas, kuris buvo atliekamas paskutinius 100 metų. Apžiūrint muziejų jo darbuotojai aptiko profesionalius stiklo rėžtukus, kuriuos paliko plėšikai. „Nė viena kopija iš gipso, iš buvusių muziejuje, nepaliesta. Ėmė tik originalus, tai kas turi istorinę vertę... Kaip rezultatas, mes netekome to, kas sudaro visos žmonijos turtą – neįkainuojamus meno šedevrus, kurie siekia tolimus amžius, 5 tūkstančius metų“, - liudijo Donis Džordžas.

       O 2011 metų kovo mėnesį žiniasklaidą aplenkė pranešimas: daktaras Donis Džordžas, puikus mokslininkas, asiras pagal tautybę, mirė nuo staigaus širdies priepuolio Kanados Toronto miesto oro uoste. Jis skubėjo pasakyti kalbą Kanados klausytojams lekcijoje, kuri skirta lobių, pagrobtų iš Irako muziejų, paieškai. Pradedant nuo 2003 metų pagrindiniu Donio Džordžo rūpesčiu buvo nenuilstama kova už vertybių į tėvynę sugrąžinimą, kurias amerikiečiai pavogė iš muziejų ir pagrobė iš archeologinių kasinėjimų vietų Irake. Donis Džordžas niekada neslėpė, kad JAV vyriausybė dalyvavo suplanuotoje Irako meno vertybių vagystėje.

       Galima prisiminti ir apie kai kuriuos paslaptingus įvykius Egipte 2011 metų “revoliucijos”  metu. Nacionalinis muziejus Kaire, esantis tarp sudegintos neramumų metu Mubarako rezidencijos ir kunkuliuojančios Tahriro aikštės, pagal žiniasklaidos pranešimus, neva nukentėjo ir buvo išgrobtas. Iš tikrųjų ten buvo visai kažkas kita: nežinomi žmonės, atsiradę muziejuje kartu su neramumų pradžia, labai gerai išmanydami reikalą, “išnaršė” muziejaus fondus. Paėmė labai nedaug, bet vertingiausią, be to, ne materialine, o kultūrine prasme, nesugadinę nė vienos vitrinos.

       Įsiveržiant į Iraką, lygiai taip pat pirmais į tos šalies teritoriją, dar iki Vakarų koalicijos karinių veiksmų, įėjo „Anenerbės“ žmonės. Kažkas panašaus buvo Libijoje ir Egipte, dabar tokia pat operacija suplanuota Sirijoje. Šiems žmonėms patikėta ypatinga misija: iš anksto numatytų relikvijų ir vertybių suradimas ir paėmimas. Atkaklumas siekiant tikslo tų, kurie juos rengia, nė kiek nenusileidžia nacių SS vadovų atkaklumui su jų „runų mistika“, siekimu vėliavą su svastika įsmeigti ant Elbruso ir pan. Būtent šie žmonės tapo pirmais marodieriais, turėdami daug žinių tame reikale, plėšė muziejus ir kitas valstybines įstaigas, o taip pat turtingų irakiečių ir Libijos gyventojų namus bei rūmus su jų privačiomis kolekcijomis. Dabar tą patį jie nori pakartoti Sirijoje.    

       Be banalaus noro praturtėti, šių žmonių veiksmuose slepiasi įprasta okultinė ir mistinė prasmė. Jie įeina ne į šiuolaikinio Irako ar Sirijos teritoriją, bet į Senovės Mesopotamiją, kurios sostinėje, Babilone, buvo pastatytas El-Temen-An-Ki – „dangaus ir žemės kertinio akmens namas“. Šis magiškas statinys, kuris buvo skirtas ir žvaigždžių stebėjimui, Biblijoje pavadintas Babelio bokštu. Jo kampai atitiko keturias pasaulio puses, kurių kryptimi ir bus vykdomi pretendentų į naujus pasaulio šeimininkus kariniai-teroristiniai veiksmai. Okultistų planuose yra, kad užėmus Iraką, Siriją, Egiptą, Babelio bokšto statytojų, kurie ginčijosi su Dievu ir už tai išbarstyti po žemę, palikuonys pagaliau sugrįžtų į savo lopšį, kad pastatytų nesugriaunamą, kaip jiems atrodo, naujos pasaulio tvarkos bokštą.

Nikolaj’us Mališevski‘s, 2013-09-02

Šaltinis: Fondsk

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas