Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Rimas Armaitis: „SUVIENYTI gali tik bendri tikslai, aiški veiksmų programa, o apie tai vienybės idėjos puoselėtojai praktiškai beveik nieko nekalba!..”

http://demokratija.eu       „Kiekvieną kartą, kalbant apie naujus rinkimus, viskas kartojasi ir man labai primena A. Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis“:  „DAR NAKTIS, TAMSU, O NUO PAT ANKSTYVO RYTO KVAILIŲ ŠALYJE VIRTE VERDA DARBAS, PINOKIS KASA DUOBĘ IR RUOŠIASI SODINTI AUKSINIUS“, tiktai rezultatų, taip trokštamo derliaus vis nėra ir nėra!..

       Kiekvieną kartą prieš rinkimus „Kvailių šalyje“ darbas virte verda: tai auksines monetas sodina „Tvarka ir teisingumas“, tai darbiečiai, tai prisikėlėliai, o laimi socialdemokratai arba konservatoriai. Sprendžiant pagal Lietuvoje nusistovėjusią daugiametę rinkimų praktiką, dabar „atėjo eilė“ socialdemokratams laimėti rinkimus. TAČIAU praeina rinkimai, paskui ateina nykus rudenėlis ir tos šaltos naktys, o viso to rezultatas bei PASEKMĖ - visada buvo, yra ir bus alkani pensininkai, „basi“ pareigūnai, streikuojantys mokytojai, medikai, korupcija, bedarbystė, ubagystė, migracija ir visos kitos bėdos!..”,- interviu LL teigia Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) tarybos narys, portalo www. demokratija.eu administratorius Rimas ARMAITIS, gan šokiruotas skubotai priimtu kolegų sprendimu - dalyvauti Seimo rinkimuose išvien su politine partija „Drąsos kelias“ – „Kad NDJ aktyvas kandidatuos į Seimą - netikėtumas ne vien tik man. Aš pats šią naujieną sužinojau iš spaudos. Realiai demokratiniame judėjime viską sprendžia dauguma, būtent taip numatyta ir NDJ įstatuose. Tai yra, prieš save iškeliant kandidatais į Seimą, visų pirma, turėjo įvykti NDJ visuotinis susirinkimas, kurio metu turėjo būti pritarta arba nepritarta konkrečioms kandidatūroms. Visa tai turėjo nuspręsti dauguma, o NDJ suvažiavimas patvirtinti iškeltus kandidatus. Netgi taip vadinamos „tradicinės“ partijos tokiais atvejais elgiasi žymiai demokratiškiau, bent jau imitacine prasme!.”, - stebisi R.Armaitis.

 


       - Pastaruoju metu, ypač po „sorošinio visuomenininko“ D.Kuolio paskubomis, klastingai įsteigtos „Lietuvos sąrašo“ politinės partijos, pasigirsta nemažai kalbų apie VIENYBĘ. Tad mano klausimas būtų toks – kas su kuo ir prieš ką turėtų vienytis? Ar tokiomis sąlygomis, kai buvusieji bendražygiai, tarkim, V.Vasiliauskas-D.Kuolys, lengvabūdiškai išduoda vieni kitus, apskritai įmanoma kažkokia tai pilietinių jėgų vienybė „Vardan tos Lietuvos“?

- Prieš pat rinkimus, kaip grybai po lietaus, dygsta įvairios partijos, susivienijimai, kurie deklaruoja esantys nesisteminiai ir yra pasiruošę aukotis „Vardan tos Lietuvos“. Atrodytų, viskas lyg ir puiku. Buvo deklaruojama daug ryžto, atkaklumo, vienybės, o susivienijus ir veikiant sistemiškai būt buvę daugiau šansų inicijuoti kardinalius pokyčius valstybėje. Tai buvo tarsi kažkokia vilties švieselė tamsaus tunelio gale.

        Bet aš manau, kad dauguma bendrapiliečių sutiks - SUVIENYTI gali tik bendri tikslai, aiški veiksmų programa, o apie tai vienybės idėjos puoselėtojai praktiškai beveik nieko nekalba. Nesimato ir nesigirdi jokio bendro, aiškaus projekto jų taip entuziastingai „gelbėjamos“ Lietuvos ateičiai. Tiesiog bandoma veikti pagal tą patį nuvalkiotą principą – jūs tiktai išrinkite mus, duokite mums valdžią, o mes jau žinosime, ką su ta valdžia daryti. Mes pašalinsime visą per 22 metus šalyje susikaupusį blogį, pagerinsime pragyvenimo lygį, sustabdysime emigraciją, valdininkus priversime dirbti geriau ir sąžiningiau, teisėtvarką ir teisėsaugą padarysime teisingesne... Betgi čia tiktai viešųjų ryšių efektai, taikomi patikliam, menkiau informuotam elektoratui mulkinti!.. Tokius ir panašius pažadus mes nuolat girdime prieš kiekvienus savivaldybių ar Seimo rinkimus. Nesimato išsamaus, konkretaus veiksmų plano. O juk reikia ne tik mokėti gražiai kalbėti ir daug žadėti, pūsti miglą rinkėjams į akis, bet reikia puikiai žinoti - ką ir kaip daryti, atėjus į valdžią. Būtent tokio aiškumo žmonėms labiausiai ir trūksta tariamai laisvoje, nepriklausomoje, demokratinėje Lietuvoje!..

       Šiandien bendrame fone, kas daugiau, o kas mažiau, visi šitie nesisteminiai, tariami Lietuvos „gelbėtojai“, opozicijos lyderiai, pasisako lyg ir UŽ VIENYBĘ, bet tuo pačiu bado pirštais vieni į kitus, piktindamiesi - esą mes tai tikrai už vienybę, bet va tie kiti, nenaudėliai, viską griauna!.. Tokios pozicijos rezultatas – visa tariamoji vienybė tapo suskaldyta į mažas kunigaikštystes. Faktiškai būtent tie, kurie garsiausiai kalbėjo apie taip trokštamą vienybę, tie daugiausiai ir skaldė, kadangi net nesitardami su savo bendražygiais, čia pat jiems už nugaros kūrė besidubliuojančią partiją „Lietuvos sąrašas“. Bet argi tokie prieštaringi veiksmai gali ką nors suvienyti?!..

       Po viso to, kas jau įvyko ir kiek buvo visokiausių viešųjų ryšių efektų veikti kartu, manau, kad bendro Nacionalinio sąrašo idėją galima palaidoti!.. Kam toks susiskaldymas buvo naudinga ir kieno rankomis visa tai buvo padaryta - nuspėti nesudėtinga. Kam didžiausią grėsmę kėlė nesisteminių jėgų vienybė, tas jas ir suskaldė. „Trojos arklys“ – D.Kuolio „Lietuvos sąrašas“ padarė savo juodą darbą. Galėčiau drąsiai konstatuoti, kad praktiškai visi politiniai bei visuomeniniai dariniai VIENYBĘ, daugiausia kaip viešųjų ryšių efektą, paprasčiausiai išnaudojo savireklamai, bet ne tikros vienybės siekiams.

       Aš, asmeniškai, manau, kad Seimo rinkimuose dalyvaus trys, taip ir nesugebėję susitarti, susivienyti nesisteminiai politiniai-visuomeniniai dariniai:

        • žinantis, kas yra politika, pasakyčiau, daugiau kairiųjų pažiūrų susivienijimas - „Už Lietuvą Lietuvoje“ su savo „nacionaliniu sąrašu“;

       • dar besiformuojantis politinės partijos „Drąsos kelias“ sąrašas;

      • o taip pat dar besiformuojanti neokonservatorių kuopelė - Dariaus Kuolio vedama “Lietuvos sąrašo” partija, kuri, manau, visoje šitoje nacionalinio vienijimosi idėjoje ir suvaidino pagrindinį „Trojos arklio“ vaidmenį!..

       Šiuo metu aš manau, kad šitiems trims nesisteminiams susivienijimams jungtis į rinkiminį bendrą bloką ar sėsti prie apskrito derybų stalo yra tik laiko ir jėgų švaistymas!..Kaip jau minėjau, iš tikrųjų suvienyti gali bendri tikslai, kruopščiai suderinta ir aiški veiksmų programa. Juk būtent to jau prasidėjusiame Seimo rinkimų vajuje labiausiai ir pasigendama. Deja, apie tai niekas garsiai nekalba.

       - Na, o koks būtų paties požiūris į kiek netikėtą posūkį Nepartinio demokratinio judėjimo raidoje – apsijungimą su „Drąsos kelio“ politine partija? Jeigu prisimintume, jog buvęs JDJ-NDJ pirmininkas, šviesios atminties Kęstutis Čilinskas gan skeptiškai vertino visuomenines -politines peripetijas, susijusias su rezonansine Kauno pedofilijos ir žudynių byla, o portale www. demokratija.eu, jam gyvam esant, netgi būdavo „blokuojami“ mano interviu su buvusia teisėja N.Venckiene, dabartinis NDJ posūkis „veidu į Garliavą“, švelniai tariant, atrodo keistokas? O gal visa tai tėra naujojo NDJ lyderio P.Gylio gerai apgalvotas, gudrus taktinis manevras, pasinaudojant Lietuvos Žana d‘ Ark šeimos tragedija, patekti prie valdžios lovio?  

       - Kad NDJ aktyvas kandidatuos į Seimą - netikėtumas ne vien tik man. Aš pats šią naujieną sužinojau iš spaudos. Realiai demokratiniame judėjime viską sprendžia dauguma, būtent taip numatyta ir NDJ įstatuose. Tai yra, prieš save iškeliant kandidatais į Seimą, visų pirma, turėjo įvykti NDJ visuotinis susirinkimas, kurio metu turėjo būti pritarta arba nepritarta konkrečioms kandidatūroms. Visa tai turėjo nuspręsti dauguma, o NDJ suvažiavimas patvirtinti iškeltus kandidatus. Netgi taip vadinamos „tradicinės“ partijos tokiais atvejais elgiasi žymiai demokratiškiau, bent jau imitacine prasme!..

       Bet šiam momentui viskas jau yra taip, kaip yra. Aš, asmeniškai, nemanau, kad tokį NDJ aktyvo apsisprendimą reiktų smerkti, nes nematau tame jokios tragedijos. Manau, kad tie, kurie ryžosi eiti į Seimą, yra įsitikinę, kad kažkiek pakoregavus įstatymus, perstumdžius biurokratinės valdžios kėdes, galima kažką Lietuvoje, bent dalinai, pakeisti, pagerinti, patobulinti.

       Manau, kad tie, kurie palaiko kai kurių NDJ narių apsisprendimą eiti į Seimą, tikisi, kad šie, galbūt, kažkiek tai SULĖTINS tautiečių išsibėgiojimą, emigraciją, mūsų krašto subyrėjimą, nuskurdinimą ir galutinį valstybinio turto išparceliavimą. Yra tikimybė, kad nesisteminei opozicinei jėgai atėjus į Seimą ir paėmus valdžią, jiems pavyks, kažkuria prasme, susitarti ir galbūt tada, veikiant išvien bendromis pastangomis, bent dalinai PRISTABDYTI mūsų Tautos subyrėjimą, išsivaikščiojimą ir nors kažkiek pasukti, nukreipti politinius procesus visuomenei palankesne kryptimi. Kaip sakoma, viltis - kvailių motina, ji miršta paskutinė...

       - Jūsų nuomone, ar projekto „DK-LT sąrašas“ politinis branduolys, toks koks jis buvo paskelbtas žiniasklaidoje, įgalus konstruktyviam partiniam darbui formuojant opozicinę jėgą, pajėgsiančią mesti rimtą iššūkį 2K+ korupcinei melo sistemai? Ar čia nebus taip (kaip jau ne kartą yra buvę), kad su „DK-LT sąrašo“ rinkimine banga išrinkti į Seimą naujieji kandidatai, labai „šauniai“ ir skubiai absorbuosis toje pačioje korupcinėje melo SISTEMOJE, kuri per 22 metus tvirtai apraizgė visas valdžios, teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijas Lietuvoje?

       - Kiekvieną kartą, kalbant apie naujus rinkimus, viskas kartojasi ir man labai primena A. Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis“:  „DAR NAKTIS, TAMSU, O NUO PAT ANKSTYVO RYTO KVAILIŲ ŠALYJE VIRTE VERDA DARBAS, PINOKIS KASA DUOBĘ IR RUOŠIASI SODINTI AUKSINIUS“, tiktai rezultatų, taip trokštamo derliaus vis nėra ir nėra!.. Kiekvieną kartą prieš rinkimus „Kvailių šalyje“ darbas virte verda: tai auksines monetas sodina „Tvarka ir teisingumas“, tai darbiečiai, tai prisikėlėliai, o laimi socialdemokratai arba konservatoriai. Sprendžiant pagal Lietuvoje nusistovėjusią daugiametę rinkimų praktiką, netgi savotišką „tradiciją“, dabar „atėjo eilė“ socialdemokratams laimėti rinkimus. TAČIAU praeina rinkimai, paskui ateina nykus rudenėlis ir tos šaltos naktys, o viso to rezultatas bei PASEKMĖ - visada buvo, yra ir bus alkani pensininkai, „basi“ pareigūnai, streikuojantys mokytojai, medikai, korupcija, bedarbystė, ubagystė, migracija ir visos kitos bėdos!..

       Kaip statistinis Lietuvos pilietis, manau, kad šiuo itin kritišku momentu valstybėje - asmenybės, partijos ir jų lyderiai nedaug ką lemia. Mūsų visų tragedija - sukurtoje SISTEMOJE reikalingi kardinalūs, esminiai, sisteminiai pokyčiai, o būtent apie tai niekas iš vadinamųjų nesisteminių politinių-visuomeninių susivienijimų, deja, nieko rišlaus nekalba!..

       Lietuvoje funkcionuojanti kapitalistinė - ekonominė ir socialinė sistema savo jau atgyveno. Tariama demokratija, kaip valdymo forma, virto kapitalokratija. Žmonių išrinktieji „valdytojai“ jau seniai atstovauja ne Tautos, ne visuomenės interesus, o finansiškai stiprių monopolijų interesus. Pasaulį valdo monopolijos. Mums tiesiog reikia atvirai tai pripažinti ir tai turėtų tapti politiniu atskaitos tašku vykdant šalyje reformas.

       Šiai dienai pastebima tendencija - pasaulinės monopolijos pradeda byrėti. Nors ir lėtai, bet jos byra. Visame pasaulyje vis didėjančių skolų poveikis, maisto ir energetikos kainų augimas, atotrūkio tarp turtingiausių ir skurdžiausių didėjimas, užimtumo-darbingumo problemos – visos šios problemos iššaukia politinį nestabilumą daugelyje pasaulio šalių ir tampa visuotiniu reiškiniu.

       Aš manau, kad nesiliaujančios pasaulinės krizės, galų gale, pražudys visą šią pragaištingą, jau atgyvenusią valdymo SISTEMĄ. Kolosalus socialinis atotrūkis, vidurinės klasės nuskurdinimas, sunaikins pačias monopolijas. Per pasaulį viena po kitos riedančios krizės niekada nesibaigs, nes reikalingi kardinalūs pokyčiai, kurių niekas nesiima, kadangi niekas nenori eiti prieš kapitalokratiją. Pasaulio krizės skurdina tautas, paskolos nedaug tepadeda, investicijos neatsiperka, nes kuo didesnis skurdas, tuo mažesnė gyventojų perkamoji galia, gamyba viršija paklausą ir neatsiperka.

       Darbo vietų robotizavimas ir kompiuterizavimas sukuria bedarbystę, atsirado socialiai remtinas bedarbių sluoksnis, kuris tesugeba gyventi vien tik iš pašalpų. Susiformavo uždaras ratas, be jokios išeities: kiek neduok, vis vien bus mažai!.. Mes patys Lietuvoje didžiąją dalį savo gamybos sunaikinome, gyvename iš paskolų ir toliau grimztam į vis didesnes skolas, nes niekas nesupranta vieno paprasto dalyko: mums paskolos duodamos tik tam, kad pirktume svetimą produkciją!.. Tokiu būdu mes palaikome ne savo, o svetimą ekonomiką. Juolab, kad visą gamybą (Ignalinos atominę elektrinę, pramonę, gamyklas, žemės ūkį) praktiškai sunaikinome savo rankomis. Todėl mūsų skolos ir ne tik mūsų neišvengiamai didėja. Turėtų atsirasti naujos valdymo formos, naujos ekonominės, socialinės sistemos. Kokios jos bus ir kokios turėtų būti, apie tai niekas nekalba. Akivaizdu, jog praktiškai niekas nežino atsakymo.

       Kai kas iš NDJ bando startuoti į Seimą. Tačiau, kas bebūtų išrinktas, esminių pokyčių šalyje tikrai nebus!.. Kol mes esame šioje socialinėje ir ekonominėje sistemoje, kol egzistuoja kapitalokratija, rimtesni pokyčiai praktiškai neįmanomi – sistema priešinsis iš paskutiniųjų. Tai SISTEMINĖ krizė, apie kurią mūsų šalyje beveik niekas nekalba. Lietuvai vienai, kad ir kokia valdžia bebūtų išrinkta, naujiems esminiams pokyčiams atsirasti NIEKAS NELEIS, kadangi čia susikerta per daug pačių įvairiausių interesų. O be to, mano nuomone, sisteminių pokyčių paankstinimas sukeltų chaosą mūsų valstybėje.

       Todėl aš manau, kad būsimi Seimo rinkimai, į kuriuos dauguma tautiečių deda dideles viltis, jokių kardinalių pokyčių Lietuvai neatneš - mat funkcionuojanti sistema, nors savo jau atgyveno ir leidžia paskutinį kvapą drauge su paskutinėmis konvulsijomis, tačiau pasiduoti be kovos tikrai neketina!..

       O pabaigai norėčiau pasakyti, kad Lietuvos „gelbėtojams“ reikėtų mažiau kalbėti ne apie tai, kaip paimti valdžią. Reikėtų aiškintis, daugiau kalbėti apie tai, kas mūsų šalyje iš tikrųjų yra negerai, ką pirmiausia reikėtų keisti, kokia turėtų būti socialinė-ekonominė sistema ir jos valdymo formą, galų gale, kaip ir kokiomis pajėgomis visa tai įgyvendinti.

Juozas Ivanauskas, 2012-07-28

Šaltinis: Demokratija.eu

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas