Telenovelė „Nesutramdoma Hilda“

        “Nesutramdoma Hilda” - 25 serijų telenovelė, kurią 1998 m. sukūrė brazilų telekompanija „Globo“. Telenovelės scenarijų parašė Glorija Perez pagal to paties pavadinimo Roberto Drumondo knygą (1993 m.).

        Telenovelės pagrindinė veikėją Hilda Žualtjeri Miuler - graži, jautri, ryžtingo charakterio ir aistringo temperamento mergina. 1959 m. balandžio 1 d., savo vestuvių dieną, ji palieka jaunikį Žuką ir išeina į „Raudonųjų žibintų gatvės“ viešnamį Belo Orizontėje. Kodėl ji taip pasielgia, kodėl mergina iš turtingos šeimos žengia tokį žingsnį, kodėl ji gerą ir saugų vedybinį gyvenimą iškeičia į pilną aistrų bei intrigų gyvenimą? Šio žingsnio priežastis gaubia paslaptis, kurią Hilda slepia. Tai labai intriguoja jauną žurnalistą, komunistų partijos šalininką Robertą Drumondą, kuris dirba bulvariniame laikraštėlyje „Binomio“. Jis susipažįsta su Hilda ir jie tampa draugais.
        O prasideda viskas nuo tos dienos, kai Belo Orizontės teniso klube vyksta grožio konkursas ir iš mažo Santana-dus-Ferras miestelio atvyksta trys jaunuoliai: Robertas, Maltusas, Aramelis. Jie išaugo kartu ir visąlaik buvo kaip trys muškietininkai. Dabar jie išsiskiria, kad įgyvendintų savo svajones. Robertas svajoja tapti rašytoju ir įvykdyti komunistinę revoliuciją. Maltusą, našlės, kuri būdama nėščia pamatė angelą, sūnų nuo vaikystės vadino „šventuoju“. Dabar jis svajoja tapti vienuoliu ir padaryti stebuklą. Gražuolis Aramelis svajoja išvažiuoti į Holivudą, tapti aktoriumi ir praturtėti. Jie išsiskiria stotelėje, prie teniso klubo. Per tvorą Robertas pastebi nepaprastai gražią merginą- Hildą Miuler.
        Mergina 17 metų, su auksiniu maudimuku, Belo Orizontės grožio konkurso laimėtoja, ne vienam vaikinui sudaužiusi širdį. Apie vieną tokį kalba ponios Lola ir Lusianara: Daltonas nusižudė, tačiau, atrodo, Hilda jį pamiršo.
        Robertas pakviečiamas į vakarą klube, čia jis susipažįsta su Bela, Ponios Lolos dukterėčia ir tampa nuostabaus Hildos poelgio liudininku. Pasiuntusi savo gražuolius kavalierius ieškoti jai rožės, ji šoka su nepatraukliu ir droviu jaunuoliu. O į klausimą „kodėl?“- ji atsako, kad visi nusipelno meilės. Tą dieną Žukas, Hildos gerbėjas, prašo jos rankos. Ji sutinka, nustačiusi vedybų datą- balandžio 1 d., tą dieną, kai jai sukaks 18 metų.

        Dienos iki vestuvių lekia nejuntamai: Hilda su draugėmis apžiūrinėja dovanas, vaikščioja su sužadėtiniu, kas kelia tėvui nepasitenkinimą- labai jau daug ji sau leidžia. Tačiau naktį prieš vestuves ji praleidžia abejonėse, kurių išsklaidyti negali net ir būrėja, madam Žanet. Greičiau atvirkščiai, ji jas sustiprina, pasakydama, kad nebus šių vestuvių ir, kad mirusiojo vėlė ją persekioja, kliudydama laimei. Užpykusi Hilda išeina ir toliau abejoja. Pasak pranašavimų, laiminga ji taps tik praėjusi išbandymus ir artėjančios laimės ženklu bus batelio pametimas.
        Vestuvių diena. Hilda, apsirengusi vestuvine suknele, atsisako išeiti iš kambario, ji nori pasikalbėti su Žuku. Nepadeda jokie įkalbinėjimai. Bažnyčia pilna svečių, o jaunikis bėga nuo altoriaus, lipa laiptais papuoštais gėlėmis. Jis lekia pas Hildą.

        Jaunikio žodžiai labai skaudina ją- jis pasiryžęs bet kam, jis pasirengęs jai duoti bet kokią laisvę, kad tik ji sutiktų eiti į bažnyčią. Bet Hilda nepalenkiama.

        Miulerio namų svetainėje susirenka artimiausi draugai ir gydytojas. Hilda psichiškai nesveika- tai jų nuomonė, ją reikia išvežti į ligoninę. Tačiau jos jau nėra. Du lagaminai ir prašymas nuvežti kuo toliau. Taip mergina iš aukštuomenės atsiduria „Linksmajame viešbutyje“, landynių rajone. Ją kalbina išeiti- dar nevėlu išgelbėti savo garbę, tačiau sprendimas, niekam nesuprantamas, jau priimtas.

       Taip Hilda pabėga ir pradeda gyventi nevaržomą jokiomis sąlygomis ir padorumo ribomis gyvenimą. Sąmoningai atsisako prabangių balių ir aukštuomenės vakarėlių, dabar ją supa mažų mažiausiai keisti žmonės, t.y. suteneriai, prostitutės ir transvestitai. Ir, jeigu prisiminti, kad tai yra 20 a. 60-ųjų metų Brazilija, tai jos poelgis daugiau nei akiplėšiškas. Greitai apie tai sužino visi. Hildos tėvai, susidurę su draugų ir kaimynų panieka, priversti palikti miestą. Tačiau žmonių kalbos apie ją ir jos gyvenimo būdą mažai ją jaudina.

        Viešnamyje Hilda tampa nepaprastai populiaria: ja žavisi viešnamio lankytojai, kasdien didžiulės eilės lankytojų stovi prie jos kambario durų, ja žavisi ir pačio viešnamio gyventojai. Hildos gyvenimą viešnamyje negalima laikyti lengvu. Tačiau ją supa žmonės, kurie ją nuoširdžiai myli. Ji įsigyja daug draugų, kurie pasiruošę už ją paaukoti net savo gyvenimą. Ir ji kovoja už juos, už jų teisę gyventi su aukštai pakelta galva. Ją supa prostitutės, įvairaus socialinio statuso ir politinių pažiūrų žmonės. Jos draugu tampa Orlandas Bonfinas, liberalas ir politinis veikėjas, pasisakantis prieš esamą režimą.

         Robertas įsidarbina laikraštyje ir gauna užduotį- paimti interviu iš Hildos. Patekęs į „Linksmąjį viešbutį“, kaip Marijos „Boi baby“ klientas, jis neturi pinigų su ja atsiskaityti, ir taip ji pas jį atranda Brazilijos kompartijos bilietą...
          Po eilės įvykių tarp Roberto ir Hildos užsimezga draugystė. Jis užsidega noru sužinoti jos paslaptį.
        Hildos galia vyrams neribota, jos ryšiai šokiruoja konservatyvią visuomenę. Hildos akiplėšiška veikla, jos metamas iššukis „doriems“ miesto gyventojams, iššaukia pastarųjų baisų nepasitenkinimą. Jie pradeda galingą kampaniją už raudonųjų žibintų gatvės sunaikinimą. Prasideda kova tarp gerbiamų ponų, kuriems vadovauja ponia Lola, ir komunistų bei landynių gyventojų, kurių priešakyje stovi Hilda. Jie bando atsikratyti landynių, tačiau... Parlamentiniame posėdyje vienu balsu laimi Hilda- ponia Lola net neįtaria, kad jos vyras deputatas nuolat lanko „Linksmojo viešbučio“ prostitutę Divinėją.

        Į kovą prieš prostitutes stengiamasi įtraukti „Šventąjį“ Freją Maltusą- jauną vaikiną, kuris rengiasi tapti dvasininku ir, kuriam, dėl jo minčių tyrumo, miesto gyventojai ir bažnyčios tarnai suteikė šventojo rangą.
        Maltusas siekia pateisinti savo vardą ir kaip dera šventajam padaryti stebuklą, iš nuodėmingojo išvaryti velnią. Kaip tik tuo jo noru ir naudojasi Lola, ir Luisiana. Jos įtikina vaikiną, kad Hilda ir yra tas velnias, su kuriuo jis pašauktas kovoti. Taip joms pasiseka į savo pusę privilioti Maltusą ir jie pradeda ruošti galingą akciją - ėjimą į raudonųjų žibintų gatvę, velnio iš Hildos išvarymui.
        Vienintelio, ko bijo Maltusas, yra tai, kad Hilda neišeis su juo susitikti ir jis tada negalės padaryti stebuklo.Tuo pačiu jis pradeda abejoti, ar tik velnias nenori specialiai jį suvesti su Hilda tam, kad jis išklystų iš tiesos kelio. Tačiau jis vis dėlto nusprendžia vadovauti ėjimui į raudonųjų žibintų gatvę.
          Ir taip, ateina atsakingoji diena, o tiksliau vakaras. Maltusas su kryžiumi rankose veda minią į viešnamį. Viešnamio gyventojai prašo Hildos pasilikti viduje, jie bijo, kad minia gali užpulti ją. Tačiau Hilda nusiteikusi ryžtingai, ji pasiryžusi pasirodyti šėlstančiai miniai ir akis į akį susitikti su tuo „šventuoju“. Maltusas liepsningai kalba maldas ir virš Hildos krato kryžių, o ji žiūri jam į akis ir šaukia: “Kas tau pasakė, kad aš velnias, kas išvis tave kanonizavo!? Kas tu toks, kad taip įsiveržti į mano gyvenimą“. Tačiau įsiaudrinęs Maltusas ir toliau šaukdamas kalba savo maldas. Staiga užeina audra su perkūnija ir pradeda lyti. Žmonės, pamatę žaibą, pradeda šaukti, kad tai ženklas, kad tai velnias šėlsta, nenorėdamas atiduoti pražuvusią sielą. Lietus dar labiau sustiprėja ir žmonės, ieškodami kur pasislėpti, išsilaksto. Viešnamio gyventojai paima įsiaudrinusią Hildą ir nuneša ją į pastatą.
        Tačiau viduje Hilda aptinka, kad pametė savo mėgstamą batelį ir išbėga į gatvę jo ieškoti. Jai tikrų tikriausia isterija, ji šliaužioja po balas, tikėdamasi surasti tą nelaimingą batelį. Niekas negali suprasti, kas su ja atsitiko, galų gale jos draugė jėga išvelka ją iš gatvės. Kas atsitiko su Hilda turi paaiškinimą: būrėja Hildai išbūrė, kad, kai ji pames batelį, pasirodys vyras, kuris „nuvys tamsą iš jos gyvenimo ir atneš šviesą“. „Kai pamesi batelį, būk atidi“-tai ženklas“,- sakė būrėja.

        Batelį paima Maltusas ir nusineša į savo celę. Nuo tos dienos jį pradeda kankinti košmarai ir vizijos. Dabar bet kurioje moteryje jis mato Hildą ir naktimis negali užmigti.
Jis girdi, kaip Hilda kreipiasi per radiją ir sako, kad tą, kuris ras jos batelį, ji išbučiuos. Maltusas kartu ir nori, ir bijo prisipažinti, kad tą batelį turi jis.
         Tėvas Nelsonas pastebi, kad su vaikinu vyksta kažkas keisto, ir suvokia, kad Maltusas vis daugiau ir daugiau įsimyli prostitutę. Tai gadina dvasininko planus, jis nenori prarasti „šventojo“, nes tuo pačiu tai reikštų kontrolės ir įtakos gyventojams netekimą. Jis pradeda įtikinėti Maltusą, kad tai velnias Hildos išore nori patekti į jo širdį, ir jis turi sudeginti tą prakeiktą, neduodantį jam ramybės, batelį. Maltusas įsivaizduoja Hildą kaip demoną.

        Maltusas labai kenčia, jis nesuvokia, kas su juo vyksta, ir tik kalba, kad turi atsižadėti visko žemiško, ir niekas, išskyrus Dievą, negali kėsintis į jo širdį. Jis išmeta batelį per langą. Dabar jis jau tikras, kad išsilaisvino. Tačiau po kelių dienų jis netikėtai sutinka Hildą prie vienuolyno. Tėvas Maltusą įtikina išvykti į Rio de Ženairą, kuo toliau nuo Hildos.
Tuo metu Hilda pradeda suprasti, kad šventasis ir yra jos svajonių vyras. Ji ryžtingai nusiteikusi Maltusui pasakyti apie savo meilę jam. Hilda eina pas Maltusą į vienuolyną, tačiau čia jos laukia gilus nusivylimas- šventasis išvykęs ir nežinia ar jis dar kada nors sugrįš. Ji verkdama grįžta į viešnamį, o jos gyventojai linksmi, susibūrę aplink ją, šaukia:“Tu laimėjai, Hilda, tu laimėjai! Tu privertei tą šventąjį nešdintis iš miesto!”…
Žurnalistas Robertas susidomėjęs aiškinasi visas Hildos gyvenimo smulkmenas. Jis važiuoja pas buvusį Hildos jaunikį. Žukas, sunkiai pergyvenęs savo sužadėtinės poelgį (ne dėl to, kad labai mylėjo, bet dėl savo ambicijų), žurnalistui papasakoja graudingą istoriją apie tai, kad jis pats metė Hildą tam, kad vesti kitą moterį. Robertas važiuoja pas Hildos tėvus, bet tie pasako, kad dukters jie jau nebeturi.
          Praeina kiek laiko ir Maltusas grįžta į Belo Orizontę. Jis išeina pasivaikščioti po miestą ir kojos pačios jį nuveda į viešnamį. Pasislėpęs jis stebi Hildos langą. Jai išėjus į balkoną, jis pabėga. Kitą dieną Hilda eina į koplyčią, kur paprastai ji meldžiasi, kad prisiminti Maltusą ir aišku susiduria su juo. Pamatęs ją, jis pasislepia klausykloje, o ji pradeda savo „išpažintį“. Hilda viską jam atvirai išdeda. Klausydamasis tokios atviros išpažinties jis raudonuoja ir bala, jo skruostais teka ašaros ir jis prisimena tėvo žodžius apie velnią ir gundymus. Jo širdyje verda žiauri kova. Jis klausia Hildos, kodėl ji gyvena tokioje baisioje vietoje, jei ji iš tiesų jį myli. Hilda atsako, kad tai jai bausmė, kuri baigsis po trijų metų. Jis šaukia, kad negali būti tokios bausmės, kad ji neturi teisės iš savęs taip tyčiotis ir, jei jis ją pamiltų, tai už plaukų išvilktų iš to viešnamio. Galiausiai jis sušunka, kad negali atsisakyti nuo savo duotų įžadų ir klausia, ko jai iš jo reikia. Ji atsako, kad nori už jo ištekėti. Tie žodžiai jį galutinai pribaigia ir jis išbėga. Ir tik savo celėje nukryžiuotojui ant sienos prisipažįsta, kad nori vesti Hildą.
        O tuo metu į mažą Roberto ir Aramelio kambarėlį renkasi komunistinis ratelis. Susirinkę svajoja, ginčijasi, ruošiasi karui...
        Tuo tarpu tarp Roberto ir Belos mezgasi santykiai, kurie dėl nesutarimų vėliau nutrūksta. Ponia Lola, arši šeimos santykių gynėja ir komunizmo priešininkė, priima vaikiną vien dėl to, kad jis priklauso garsiai Drumondų šeimai, iki tol kol nesužino apie jo politines pažiūras.
        Aramelis dirba pas Toniką Mendesą, turtingą žmogų, ekscentrišką ir žinomą savo nestandartiniais polinkiais. Jis sudarinėja kartoteką visų nekaltų merginų, kurios pabuvojo jo lovoje. O Aramelis turi jų ieškoti. Jam viskas sekasi puikiai, kol jis nesutinka Gabrielos, vaistinės pardavėjos ir neįsimyli jos. Gelbėdamas merginą nuo Toniko, jis išveža ją į užkampį, į mažą trobelę. Robertas jiems atveža maisto, tačiau... Gabriela pavargo ir vieną dieną ji palieka jį, sudaužiusi jam širdį. Padedamas Hildos Aramelis išvyksta užkariauti Holivudo.
        Maltuso motina, sužinojusi apie savo sūnaus „pamišimą“, ateina pas Hildą prašyti, kad paliktų jį ramybėje, ji trokšta, kad jos sūnus būtų šventuoju, juk ji pati ir sukūrė istoriją apie angelą.

        Tačiau pasiekiamas priešingas rezultatas - Hilda dar labiau įsitikina savo meile ir važiuoja į Santaną. Jai pasiseka Maltusą suvilioti.

        Kiekvieną dieną Hildos lange pasirodo rožė. Visi spėlioja apie jos paskirtį ir tik Maltusas žino, kad ši rožė dėl jo. Vieną vakarą, apsirengęs paprastais drabužiais, Maltusas ateina pas Hildą ir su ja praleidžia visą naktį.
        Tėvas Nelsonas,sužinojęs apie Maltuso nuotykius, prigrasina jam visomis dangaus bausmėmis. Maltusas grįžta į Santaną.

        Santana uždaryta: maras ir sausra. Į miestą negalima patekti. Tačiau nesutramdoma Hilda lėktuvu atskrenda į šį miestelį, atnešdama lietų, prasideda karnavalinis ėjimas.


        Hilda nusprendžia dingti iš senojo gyvenimo ir pasiūlo kartu su ja vykti Maltusui. Jis abejoja, o ji pažada jo laukti stotyje. Po abejonių Maltusas pagaliau apsisprendžia vykti su ja. Hilda pasiima lagaminą ir lydima minios žurnalistų išeina iš viešbučio. Tačiau į Hildos ir Maltuso santykius įsiterpia politika. Komunistai surengia ginkluotą sukilimą. Mieste sąmyšis, o skubantį į susitikimą su Hilda Maltusą sulaiko policija. Hilda, nesulaukusi jo, išvažiuoja viena, skausmui deginant širdį. Sukilimas numalšinamas.

        Eina laikas. Robertas bažnyčioje susituokė su Bela. Vėliau tėvai pripažino šią santuoką ir su žentu tapo gerais draugais. Aramelis nusifilmavo filme su Merlin Monro, jos vairuotojo vaidmenyje. Jo buvusi mergina Gabriela ištekėjo už turtuolio Toniko Mendeso, ji mylima jo žmona ir laukiasi trečio vaiko. Gera Hildos draugė, buvusi prostitutė, kurią Hilda mokė gerų manierų, tapo gerbiama aukštuomenės dama ir mylima žmona. Maltusas prisijungė prie reformatų bažnyčios. Orlandas Bonfinas buvo nužudytas pasienyje su Urugvajumi. Apie Hildą niekas nieko negirdėjo...
         Praėjo penkeri metai. Demonstracija Rio de Žaneire, joje dalyvauja Maltusas. Žmonių minioje, besistumdant su policija, iš jo rankų iškrenta rožančius. Jis nukrenta tiesiai ant grindinio gulinčio batelio. Ne, ne prostitutės batelio, o paprastų sandalų. Jis pakelia galvą ir minioje pamato merginą, piktai mosikuojančią rankomis prieš policininką. Aplink vyksta kova, grumtynės su policija...


2011-04-16

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.