Trys tuopos Pliuščichoje

http://www.kino-teatr.ru      1967 metai. Šalis, vadovaujama Leonido Iljičiaus Brežnevo, stato komunizmą. O M.Gorkio kino studijoje režisierė Tatjana Lioznova (vėliau sukūrė televizijos serialą „Septyniolika pavasario akimirkų“) filmuoja paprastą, gyvenimišką istoriją apie kaimo moterį. Istorija tikrai niekuo neypatinga, tačiau režisierės ir dviejų talentingų aktorių – Tatjanos Doroninos ir Olego Jefremovo darbo rezultatas –„Trys tuopos Pliuščichoje“ nenusileidžia geriausiems to meto Europos kino kūriniams.

       „Nežiūri tu į mane, Griša, jau net neprisimenu, kokia tavo ranka“, - filmo pradžioje vyrui skundžiasi jauna valstietė Niūra, prieš išvažiuodama į Maskvą parduoti mėsos. Atvykusi į Maskvą ji susipažįsta su taksi vairuotoju. Trumpa pažintis, trumpos laimės akimirkos, kurios šioms vienišoms sieloms trumpam sudrumsčia ramybę. Tačiau jos, kaip akligatvis. Ir visai ne užrakintos durys bei laikinai pradingęs raktas neleidžia toliau važiuoti į „laimės miestą“, ir pasiduoti didžiausiai bei pačiai baisiausiai pagundai, bet pareigos ir atsakomybės jausmas dėl likusių namuose.    

       Filmo gale skambant Aleksandros Pachmutovos dainai „Švelnumas“, kurią atlieka Maja Kristalinskaja, Niūros širdį užlieja momentinė laimė, o po jos vėl užplūsta liūdesys - realybės, kurioje ji yra suvokimas, suvokimas, kad ji kaip tinklas širdžiai – vienišai ir pripildytai neišnaudoto švelnumo neleido ir niekada neleis ištrukti į laisvę...  

Spalvotas

2011-08-07

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.