Kapitalizmas – tai blogis

http://www.nakedcapitalism.com       „Kapitalizmas: meilės istorija“ – tai 2009 metais Maiklo Muro sukurtas dokumentinis filmas, kritikuojantis esamą kapitalizmo sistemą, kuri daugiau kaip prieš dvidešimt metų daugeliui Lietuvos gyventojų, gyvenusių totalitariniame socializme, atrodė kaip pažanga ir gerovė. Po kelių dešimčių metų, daugelio žmonių rožiniai akiniai sudužo ir kapitalizmo idealizavimą pakeitė suvokimas, kad ši sistema turi ne mažiau trūkumų nei totalitarinis socializmas. Daugelis dalykų, kuriuos savo filme pateikia M.Muras, - nedarbas, atlyginimų nemokėjimas darbininkams, būstų praradimas dėl negalėjimo bankams sumokėti vis didėjančių palūkanų, mažos dalies žmonių turtėjimas, ypač finansinių krizių metu, o daugelio nuskurdimas ir kt. dabar jau įprasti ne tik JAV, bet ir Lietuvos gyventojams.

       Kapitalizmas – tai blogis ir jis turi būti likviduotas, ir pakeistas kažkuo kitu, teigia M.Muras. Tačiau jį pakeisti gali tik patys žmonės. Tai jie turi norėti gyventi kitaip, ne visuomenėje, kurioje svarbiausia yra godumas, kitų žmonių išnaudojimas ir pinigai, ir kurioje, kaip tarybinė propaganda teigdavo, – žmogus žmogui yra vilkas, bet visuomenėje, kurioje pagrindinė vertybė yra socialinis teisingumas, supratimas, kad valstybės, pasaulio turtas yra ribotas, ir kad tavo besaikiškumas ir godumas, atima iš kitų teisę į orų gyvenimą. Juk be šios vertybės ir greta jos esančių kitų vertybių, be kurių neįmanomas socialinis teisingumas, t.y. pagarba kitam žmogui, solidarumas ir kt., negali būti ir demokratijos. Nesant socialiniam teisingumui demokratinės teisės yra tik popierinės, lygiai taip pat, kaip tarybiniais laikais, politinės laisvės, kurios nors ir buvo įtvirtintos pagrindiniame šalies įstatyme, bet praktiškai jomis buvo neįmanoma pasinaudoti.

       Šiandien jau yra vilties, jog gali išsipildyti M.Muro noras – pakeisti sistemą, kurioje turtėja nedidelė grupelė žmonių, išnaudodama ir skurdindama daugumą visuomenės narių, atimdama iš jų teisę į normalų ir orų gyvenimą. Tačiau visai ne dėl to, kad buvo išrinktas demokratas B.Obama, kuris filme vaizduojamas, kaip nepriklausomas nuo bankininkų ir korporacijų. Sukelia šypseną M.Muro ir tų žmonių vaikiškas naivumas, nuoširdžiai tikinčių rinkimais, vis dar manančių, kad jų balsas, o ne „užkulisinės“ jėgos nulemia valstybės vadovo išrinkimą ir valstybės politiką.

       Šiandien kitokio gyvenimo, kitokios visuomenės santvarkos viltį suteikia tie žmonės, kurie, pradedant Europa ir baigiant JAV, renkasi į miesto gatves, aikštes, Generalines Asamblėjas. Tai naujo pradžia? Pamatysime.  

Rusų kalba

Anglų kalba

2011-10-09 

 

 

 

Susiję:

„Geležinis oligarchijos įstatymas“ arba kas iš tiesų valdo Ameriką (I)

Muamaro Kadafio „Žalia knyga“

Kamasutra bankininkams

Šokiruojanti tiesa

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.