Peticija dėl Referendumo įstatymo 7 straipsnio

                              I. Kreipimasis į Seimo Peticijų komisiją (2018-06-22 d.)      

      Kreipimasis į Seimo Peticijų komisiją, siūlant pakeisti  Referendumo įstatymo 7 str. 3 d., įrašant „išskyrus šio skirsnio 9 straipsnį“:

7 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas

3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“,  išskyrus šio skirsnio 9 straipsnį, bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

       Kreipimosi priežastis ir tikslas – pataisyti teisės normą, kad atitiktų šių dienų realijas ir padėtų sustiprinti demokratiją.

       Straipsnio keitimo reikalingumo paaiškinimas, I variantas.

       Paskutinių dešimties metų balsavimų rinkimuose duomenys:

  • 2008 m. spalio 12 d. Seimo rinkimai (kartu vyko referendumas), vienmandatėse apygardose balsavo 1309767 rinkėjai, tai yra 48,58 % nuo visų rinkimų teisę turinčių ir įrašytų į rinkėjų sąrašus piliečių. Pakartotiniame balsavime spalio 26 d.- 835636 rinkėjai, tai yra 32,37 % rinkėjų;
  • 2009 m. gegužės 17 d. Prezidento rinkimai, rinkimuose dalyvavo 1393278 rinkėjai, tai yra 51,76 %;
  • 2009 m. birželio 7 d. rinkimai į Europos Parlamentą, rinkimuose dalyvavo 564803 rinkėjai, tai yra 20,98 %;
  • 2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimai, rinkimuose dalyvavo 1162599rinkėjai, tai yra 44,08 %;
  • 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimai (kartu vyko referendumas), vienmandatėse apygardose balsavo 1369909 rinkėjai, tai yra 52,92 %. Pakartotiniame balsavime spalio 28 d. balsavo875681 rinkėjas, tai yra 35,91 %;
  • 2014 m. gegužės 11 d. Prezidento rinkimai, rinkimuose dalyvavo1333666 rinkėjai, tai yra 52,23 %. Pakartotiniame balsavime - 1212374 rinkėjai, tai yra 47,37%;
  • 2014 m. gegužės 25 d. rinkimai į Europos Parlamentą, rinkimuose dalyvavo 1211279 rinkėjai, tai yra 47,35 %.
  • 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimai, merų rinkimuose dalyvavo 47,17 % rinkėjų, kitų tarybos narių rinkimuose - 47,18 %. Pakartotiniame balsavime kovo 15 d. - 38,73%;
  • 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimai, vienmandatėse apygardose balsavo1272734 rinkėjai, tai yra 50,61 %Pakartotiniame balsavime spalio 23d. balsavo 916419 rinkėjų, tai yra 38,10%.

       Rinkimų duomenys rodo, kad juose geriausiu atveju balsuoja vos daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių ir įrašytų į rinkėjų sąrašus piliečių. Todėl Referendumo įstatymo 7 straipsnio reikalavimas, kadsprendimui dėl Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo priimti reikia  daugiau kaip pusės piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus, yra praktiškai neįvykdomas, nes neįmanoma, kad rinkėjai beveik šimtu procentų pritartų sprendimui, kadangi visuomenė nėra vienodo mąstymo žmonių masė, ji susideda iš įvairias ir skirtingas pažiūras turinčių žmonių grupių.  

      Suprantama, kai toks griežtas reikalavimas yra Konstitucijos nuostatoms, kurias panaikinus ar pakeitus gali iškilti grėsmė valstybės ir tautos išlikimui. Atvirkščiai, griežtas reikalavimas Konstitucijos 9 straipsniui, kelia grėsmę, kadangi užkerta kelią demokratinio valstybės valdymo, kuris įtvirtintas Konstitucijos 4 straipsnyje, įgyvendinimui, ir kuris reikalingas norint, kad valstybė klestėtų ir būtų saugi, ir dėl to gyventojai nenorėtų emigruoti. Todėl siūloma Seimui pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį.   

       Straipsnio keitimo reikalingumo paaiškinimas, II variantas.

       Referendumas yra vienos iš demokratijų formų– tiesioginės demokratijos institutas. Todėl nesuprantama, kodėl skirtingai nuo atstovaujamosios demokratijos institutų, kurie Konstitucijoje turi savo atskirus skirsnius, šio instituto reglamentavimas Konstitucijoje yra įmaišytas į pirmą skirsnį, kuriame yra pateiktos pamatinės, principinės valstybės gyvavimo teisės normos, ir neturi savo atskiro skirsnio. 

       Kadangi atstovaujamosios demokratijos institutus reglamentuojančių Konstitucijos normų keitimui referendumu Referendumo įstatymo 7 str. 4 d. nustato kitus, mažesnius reikalavimus, todėl būtų logiška ir teisinga tuos pačius reikalavimus taikyti ir kitos formos demokratijos - tiesioginės demokratijos institutui.

       Pagal Konstitucijos 4 straipsnį „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“

       Kaip rodo daugiau nei 20 metų istorija, Lietuvoje veikia tik atstovaujamoji demokratija, kuri pagal savo esmę nėra demokratija. Tikros demokratijos arba tiesioginės demokratijos, kai iš piliečių iniciatyvų kyla referendumų paskelbimas ir piliečiai tiesiogiai gali dalyvauti šalies valdyme, Lietuvoje nėra dėl to, jog Konstitucijos 9 straipsnyje įrašytas be galo didelis, lyginant su kitomis valstybėmis, kuriose yra referendumai, reikalavimas dėl parašų, kuriuos Lietuvos piliečiai turi surinkti, jeigu nori, kad referendumas būtų paskelbtas. Net per didelius vargus surinkus parašus ir piliečiams inicijavus referendumą ar Seimui savo iniciatyva paskelbus referendumą dėl Konstitucijos 9 straipsnio keitimo, neįveikiamas barjeras šio straipsnio keitimui yra Referendumo įstatymo 7 straipsnis, kurio keitimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio Seime svarstomas suvokiant, jog net su užsienyje gyvenančiais lietuviais, kurių paprastai Lietuvos klausimais balsuoja tik labai maža dalis, apie 3 procentus, šio jiems aktualaus dvigubos pilietybės klausimo referendume nepavyktų įveikti 7 straipsnyje nustatyto reikalavimo sprendimui priimti.

      Galiojanti 7 str. 3 d. nustato, kad referendume sprendimas gali būti priimtas, tai yra Konstitucijos 9 straipsnis gali būti pakeistas, jeigu referendume už pakeitimą balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

       Iš viso yra apie 2,9 mln. piliečių, turinčių rinkimų teisę, tai yra daugiau nei Lietuvoje dabar gyvena gyventojų, į kurių skaičių įeina nepilnamečiai ir kiti neturintys teisės balsuoti asmenys. Gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravę 2,5 mln. piliečių, turinčių rinkimų teisę, likusieji 0,4 mln. į rinkėjų sąrašus patenka, jeigu kreipiasi į konkrečios apylinkės rinkimų komisiją dėl įrašymo į sąrašą.

       Rinkimuose ir referendumuose balsuoja:

  • 2016 m. Seimo rinkimai – 1273427 rinkėjai, pakartotiniame balsavime 916419 rinkėjų;
  • 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimai (pagal merų rinkimų protokolus)1203561 rinkėjas, pakartotiniame balsavime 758329 rinkėjai;
  • 2014 m. Prezidento rinkimai – 1333666 rinkėjai, pakartotiniame balsavime 1212374 rinkėjai;
  • 2012 m. Seimo rinkimai – vyko kartu referendumas 1370014 rinkėjų, pakartotiniame balsavime 875681 rinkėjas.

       Balsuojančių skaičiai rodo, kad vos susirenka pusė sąrašuose esančių rinkėjų. Net, jeigu į referendumą ateitų pusė sąrašuose esančių rinkėjų, tai visuomenėje visada yra tam tikras procentas konservatyvių pažiūrų žmonių, kurie balsuoja prieš demokratinį valdymą, prieš žmonių demokratinę teisę spręsti referendumuose. Todėl dabartinis 7 str. 3 d. reikalavimas, jog norint pakeisti Konstitucijos 9 straipsnį, reikia, kad už tai balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus, yra tiesiog neįgyvendinamas ir užkertantis kelią tikros demokratijos, įgyvendinamos referendumais, veikimui Lietuvoje. Jeigu dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo yra suinteresuota tam tikra, palyginus nedidelė, bet organizuota žmonių grupė, tai Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimas ir demokratija yra aktualūs visuomenės daugumai, nes demokratinis valdymas yra daugelio Lietuvos problemų išsprendimo priemonė. Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių Lietuvos žmonės pakilti į kovą už išsivadavimą iš TSRS, buvo demokratijos siekimas. Bet per tiek metų netoli nuo tarybinių laikų nueita demokratijos keliu, nes kaip tarybiniais laikais žmonės buvo beteisiai, negalintys priimti sprendimų, už juos sprendė išrinkti deputatai, taip yra ir dabar, nes piliečiai dėl be galo didelės parašų kvotos negali pasinaudoti Konstitucijos 9 straipsniu.  

       Iš teorijos ir praktikos gerai žinoma, jog Vakarų valstybėse, kuriose yra tik atstovaujamoji demokratija, klesti oligarchinis valdymas. Norint, kad valstybės valdymas būtų demokratinis, būtina, kad joje piliečių tiesioginis dalyvavimas šalies valdyme būtų ne popierinis, tai yra ne tik įteisintas Konstitucijoje, bet ir įgyvendinamas, o įgyvendinamas gali būti tik, jeigu Konstitucijos 9 straipsnyje bus parašų kvota, tinkanti mažai tautai, kurią referendume galima būtų priimti tik esant Referendumo įstatyme protingam reikalavimui sprendimui priimti. Todėl siūlau dabar galiojančią Referendumo įstatymo 7 str. 3 d. pakeisti, kaip tai Seime daroma dėl Konstitucijos 12 straipsnio.

                                II. Seimo Peticijų komisijos atsakymas (2018-09-28 d.)

    Spalio 9 d. Seimas bendru sutarimu (nebuvo nė vieno prieštaraujančio) atmetė peticiją, kaip ir 2016 m. 

2018-10-13

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas