Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Amerikai vėl prisireikė Osamos

 

       Paskutines savaites Vakarams, ypač JAV, situacija pasaulyje klostėsi ne per geriausiai. Amerikoje įvyko  galingiausios nuo ХХI amžiaus pradžios protesto demonstracijos, kuriose kartu su socialiniais – ekonominiais reikalavimais skambėjo šūkiai „Šalin oligarchų diktatūrą!”. Neramumai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose įgavo  antiamerikietišką spalvą. Doleris balansuoja ties riba, Jungtinių Valstijų užsienio skola neįtikėtinai didelė, specialistai prognozuoja naują krizę, pasitikėjimas Baraku Obama ir jo administracija grėsmingai mažas.

       Ne geresnė situacija ir JAV sąjungininkių Europoje. Ispanija, Graikija, Portugalija, Italija priėjo prie defolto ribos, plinta protestai prieš agresiją Libijoje; auga nepasitenkinimas karo sukeltu pabėgėlių srautu; prie socialinių - ekonominių problemų prisideda etninė įtampa; per siūles plyšta Šengeno erdvė.

       JAV ir Europai bendra yra tai, kad visuomenė nebesupranta karo tikslų Afganistane. Įsiveržė neva gaudyti Osamos bin Ladeno, kuris sugebėjo, sedėdamas Tora Boro urve, 2011 m. rugsėjo 11 d. įvykdyti teroristinį aktą JAV. Nuo to laiko praėjo beveik 10 metų, o pateikti visuomenei ką nors, be NATO žuvusių karių ir civilių afganistaniečių žudymų, nėra ko. Gal tik dešimt kartų išaugusį narkotikų srautą. Ir dar – Muamaro Kadafio sūnaus ir mažamečių anūkų nužudymą. Ir kuo šiuo atveju NATO skiriasi nuo Hitlerio SS, nuo slaptų draugijų, kurios vykdė ritualinius žudymus? Arba tai – „holokausto“ rezonansas, kurio atminimo minėjimas buvo kaip tik tą dieną, kai nacistiškai buvo susidorota su Libijos lyderio šeima?

       Vaikų nužudymas nepateisinamasniekuo,joks melas neišgelbės žudikų. Ne tik arabai, bet ir europiečiai klausia: o kuo tokia demokratija skiriasi nuo nacizmo? Tuo, kad naciai vaikus naikino dujų kamerose, o NATO raketomis? Tam, kad išvengti lavinos „nepatogių“ klausimų, ir buvo išmestas seniai CŽV atsargoje laikytas kozirinis tūzas – ištikimas Osama bin Ladenas...

       Pažiūrėjus į jo, kaip agento biografiją, tai Osama atsirasdavo scenoje kiekvieną kartą, kai to reikalaudavo „pasaulinės supervalstybės“ interesai. Pirmą kartą Osama atsirado 1979 m. gruodžio mėn., į Afganistaną įvedus tarybinius karius. Sovietų įsiveržimas sudavė smūgį JAV planams, kurie pradėjo veikti 1977 metais, po JAV valstybės sekretoriaus H.Kisindžerio vizito į Afganistaną. Pirma Vašingtono nesėkme kontaktuojant su vietiniais kovotojais buvo revoliucionierių atsisakymas savo lyderiu išrinkti Hafizą Aminą, ant kurio amerikiečiai buvo pastatę. Kandidatūros svarstymo eigoje paaiškėjo, kad Aminas buvo CŽV užverbuotas, kai mokėsi JAV, ir nors jis įtikinėjo bendražygius, kad nutraukė su amerikiečiais ryšius, juo nepatikėjo. Tačiau 1979 m. pabaigoje Aminas, įvykdęs perversmą ir asmeniškai pasmaugęs revoliucijos lyderį Tarakį, užgrobė valdžią ir pradėjo sistemingą bendradarbiavimo su TSRS šalininkų naikinimą. 1979 m. gruodžio mėn. tarybinės kariuomenės įvedimas atstatė padėtį, Aminas buvo nužudytas.

       Ir tada CŽV ir Pakistano Tarpžinybinė žvalgyba (ISI) pasinaudojo Bin Ladeno, stambaus Saudo Arabijos verslininko, kurio verslas buvo glaudžiai susijęs su Bušo vyresniojo šeimos verslu, įpėdinio paslaugomis.

       Savo agentui CŽV iškėlė tokį uždavinį: kovai prieš sovietų kariuomenę Afganistane mobilizuoti radikalaus islamo jėgas. Bin Ladenui buvo paskirti amerikiečių instruktoriai, Pakistano žvalgyba tiekė kovotojus, iš kurių dalis buvo Pakistano kariuomenės kareiviai. Taip buvo kūriamas mitas apie „teroristą Nr.1“... Po tosekėlaike išdėlioti teroristiniai aktai, iš kurių kiekvienas pateisindavo JAV kovą prieš „tarptautinį terorizmą“...

       Čia reikėtų padaryti išlygą. Žinoma, ne visi teroristiniai aktai buvo įvykdyti „Al Qaedos“, bet beveik visi jai buvo priskirti, taip sudarant grėsmingą pasaulio „islamo terorizmo“ įvaizdį.

       Kai 2001 m. ėmė braškėti Amerikos ekonomika ir apsiblausė (dėl susidorojimo su Jugoslavija) JAV, kaip demokratijos bastiono, įvaizdis, kada paaštrėjo neatitikimas tarp tarptautinės teisės sistemos, susiklosčiusios jėgų pusiausvyros epochoje,  ir amerikiečių monopolizmo, Osamos vėl prireikė naujo pasaulinio uždavinio išsprendimui – didelio masto akcijai, kuri galėtų amerikiečių visuomenei sukelti šoką ir taip ją disciplinuoti, o svarbiausia pakeisti visą tarptautinio saugumo sistemą, suteikiant amerikiečių agresijai bet kuriame pasaulio taške teisėtumo ir  tikslingumo vaizdą.

       Ir vėl, kaip 1979 metais, musulmonui Bin Ladenui buvo skirtas anties vilioklės vaidmuo – organizatoriaus didelio masto, daug ėjimų turinčios operacijos, kuri reikalavo išimtinio suderinamumo ir slapto patekimo į amerikiečių tarnybas, ką daryti iš Afganistano Tora Boros, kur visai nėra jokio ryšio, absoliučiai negalima. Na gerai, tegul iš šio urvo. Darbas padarytas: daugelis amerikiečių patikėjo ta baisia pasaka, amerikiečių visuomenė 2001 metais rugsėjo 11 d. užmokėjusi keliais tūkstančiais gyvybių, susitelkė aplink savo vyriausybę, pasaulio bendruomenė suteikė Vašingtonui indulgenciją būsimiems  tarptautiniems antpuoliams. Po 2001 metų rugsėjo 11 d., sąžiningai pavaizdavęs savo dalyvavimą prasidėjusio šimtmečio įvykiuose, Osama bin Ladenas nusipelnė poilsio, kurį ir suteikė jam jo amerikiečiai viršininkai. Tačiau praėjo laikas, ir Osamos vėl prireikė Amerikos šeimininkams – dabar matyt jau paskutinį kartą. Jeigu ne paskubomis organizuotas „teroristo Nr.1“ nužudymas, pasaulio žiniasklaidos priemonės pagrindine tema būtų padarę negailestingą Muamaro Kadafio sūnaus ir anūkų nužudymą – nusikaltimą, už kurio matosi JAV ir NATO šešėliai.

Leonid'as Ivašov'as, 2011-05-05

http://www.fondsk.ru

 

 

 

 

 

 

Susiję:

Ar Osama bin Ladenas jau išnaudojo paskutinę gyvybę

Muamaro Kadafio kalbos tiesioginiame Libijos televizijos eteryje stenograma

Libija: daiktus vadinkime savo vardais      

Versija apie įvykius Libijoje                      

Dar viena Libijos karinio užpuolimo versija             

Planinis tarptautinės teisės demontavimas – globalios valdžios nauja strategija

Irakas, Libija ir „Chosudovskio sąrašas“                            

„Trys storuliai“ ir amerikietiška svajonė                  

Muamaras Kadafis ir Vakarų cinizmas                  

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“       

 

 

 

 

Komentarai

Protingai raso autorius,

Protingai raso autorius, saunu kad yra tokiu svetainiu.

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas