Bosnijos serbo generolo Ratko Mladičiaus suėmimas gegužės 26 d. iškėlė ne tik politinio ir moralinio pobūdžio klausimus, bet ir grynai teisinius. Būtent dabar apie juos nutylima, nes kaltinimų nepakankamumas bado akis.

       Visi pažymi, kad Belgradui buvo daromas spaudimas, R.Mladičiaus išdavimą susiejant su Serbijos stojimu į Europos Sąjungą. Buvo ir tarptautinio – teisinio pobūdžio reikalavimų, kurių pasekmės daug rimtesnės negu nepriėmimas į ES.

       2007 metų vasario mėn. JTO Tarptautinis baudžiamasis teismas priėmė sprendimą, pagal kurį Serbija buvo paskelbta pažeidusi 1948 metų Konvenciją dėl genocido uždraudimo ir baudimo. Viename iš sprendimo punktų rašoma: „Pripažinti Serbiją kalta dėl Konvencijos pažeidimo, ryšium su tuo, kad ji iki šiol Tarptautiniam tribunolui, skirtam būvusiai Jugoslavijai, neperdavė R.Mladičiaus, apkaltinto už įvykdytą genocidą“. Už šį punktą balsavo visi Tarptautinio teismo teisėjai (gaila, bet ir Rusijos teisėjas); „prieš“ balsavo tik teisėjas iš Serbijos. Sprendimas buvo priimtas nesant teisiniams pagrindams, kadangi Mladičius tuo metu nebuvo suimtas ir Serbija jo negalėjo išduoti, ir apskritai, Teismas neturėjo jokių įrodymų, kad Mladičius buvo Serbijos teritorijoje. Tačiau JTO TT sprendimai turi savo ypatumų – už jų nevykdymą valstybei gali būti taikomos sankcijos, siekiant priversti valstybę paklusti. Visus paskutinius metus Serbijai grėsė tokios sankcijos.

       Už elementarių tarptautinės teisės normų pažeidimą generolas Mladičius dar 1996 m. liepos mėn. Hagos tribunolo buvo nuteistas už akių.Tarptautinio teismo būvusiai Jugoslavijai Procedūros taisyklių 61 straipsnis leidžia vykdyti specialią procedūrą dėl tarptautinio suėmimo orderio išdavimo. Procedūra numato kaltinimo išklausymą nedalyvaujant kaltinamajam ir jo advokatui. Formaliai „gynėjas“ dalyvauja, tačiau tai yra ne advokatas, kurį pasirinko kaltinamasis, o paties teismo paskirtas „gynėjas“. Savaime suprantama, kaip tokiu atveju „atstovaujami kaltinamojo interesai“. 1996 metų liepos mėn. Tarptautinis teismas būvusiai Jugoslavijai priėmė sprendimą, kad yra visi reikalingi įrodymai, jog R.Karadžičius ir R.Mladičius įvykdė sunkiausius tarptautinius nusikaltimus. Ši „speciali procedūra“ leido vėliau Mladičiaus vardą naudoti tam, kad įrodyti kaltę kitų kaltinamųjų.

       Dar Tarptautinio teismo būvusiai Jugoslavijai veiklos pradžioje tribunolas, kaip teisės normą, priėmė teoriją apie „bendras nusikalstamas veikas“. Ši teorija yra serbų „masinio naikinimo ginklas“ ir sukurta išskirtinai dėl to, kad nuteisti kaltinamuosius, kurių atžvilgiu nėra jokių jų asmeninės kaltės įrodymų (įskaitant tuos, kurie ne tik nedalyvavo viename ar kitame nusikaltime, tačiau net nežinojo apie jo padarymą).

R.Mladičiaus Kaltinamojo akto pirmas variantas buvo pasirašytas 1995 metais. Svarbu paminėti, kas tai padarė teisėjas musulmonas F.Riadas iš Egipto. Tai, kad asmeniui, kaltinam musulmonų žudymu, kaltinimo aktą  tvirtino teisėjas musulmonas, turėjo reikšmingas pasekmes. Teisėjas Riadas buvo toks atvirai šališkas, kad priėmė daug daugiau negu kaltintojas prašė. Atidus prokuratūros prašymo ir jo pagrindu patvirtinto teisėjo sprendimo palyginimas rodo, kad teisėjas savo iniciatyva kai kuriuos faktus pridėjo arba juos „kūrybiškai išplėtojo“. Pavyzdžiui, jis pridėjo, kad paimtus į nelaisvę šaudė „mažomis grupėmis“ (tai turi reikšmės ketinimų nustatymui, palyginus su vienu masiniu sušaudymu) arba tai, kad šie šaudymai truko ilgiau negu nurodyta prokuratūros prašyme.

       Vėliau Mladičiaus kaltinimo aktas pakeistas ne kartą. Iš pradžių jį sujungė su R.Karadžičiaus kaltinamuoju aktu, po to išskyrė (po R.Karadžičiaus suėmimo 2009 metais). Paskutiniai esminiai pakeitimai buvo padaryti 2002 metais. Ir štai dabar iškyla įdomios detalės. Naujas teksto pakeitimas, ir radikaliai! – įvyko... gegužės 10 d. Tai yra prieš dvi savaites iki generolo suėmimo. Stebuklingas numatymas! Naują kaltinamojo prieš Mladičių akto versiją patvirtino teisėjas Alfonsas Oris iš Olandijos, patvirtinęs paskutinius kaltinamojo akto prieš Mladičių pakeitimus 2002 metais ir užsiimantis serbų persekiojimu ir albanų, išpjovusių serbus, išteisinimu. (A.Oris nuteisė jau nemažai serbų, daugiausia Bosnijos, tame skaičiuje Serbijos Parlamento pirmininką M.Kraišniką, ir išteisino Kosovo serbų budelį R.Haradiną. Todėl susidorojimo su Mladičiumi organizatoriai gali juo pasitikėti).

       Svarbiausia, kad dabar generolas yra kaltinamas dalyvavimu ne viename, bet keturiose „bendrose nusikalstamose veikose“ (BNV). Pirma, etninių valymų kampanijoje, kuria buvo siekiama prievarta išvaryti Bosnijos musulmonus ir chorvatus iš Bosnijos teritorijos, tai buvo kvalifikuota, kaip genocidas. Kitos BNV susijusios su teroru 1995 metų gegužės – birželio mėn. prieš Sarajevo civilius gyventojus, paimant įkaitais JTO darbuotojus, ir „genocidu“ Srebrenicoje 1995 m. liepos mėnesį. Kaltinamojo akto paskutinis variantas turi 11 punktų, kurie kaltina genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, pažeidimais įstatymams ir karo papročiams.

       Atidžiai išanalizavus kaltinamąjį aktą, matyti, kokiais baltais siūlais jis susiūtas. Pavyzdžiui, R.Mladičiųkaltina Srebrenicos užgrobimu ir jos civilių gyventojų išnaikinimu. Tačiau, jeigu pažiūrėti į datas, kurios nurodytos kaltinamajame akte, tai mes matome, kad Srebrenicos puolimas prasidėjo liepos 11 dieną. Tai yra mažo miestelio užėmimas truko 10 dienų! Kitaip tariant, Srebrenica buvo ginkluoto pasipriešinimo bastionu, o visai ne taikiu gyvenamuoju punktu, kaip apie tai trimituoja propaganda. Tai gėdingai pripažįstama ir pačiame kaltinamajame akte. Tačiau po to kaltinamasis aktas visiškai praranda logiką: po Srebrenicos užėmimo visi mirusieji Hagos tribunolo paskelbiami civiliais asmenimis! (Kaltinimas visą laiką kartoja žodžius „berniukai ir vyrai“). Aišku, kad mes susiduriame su atviru melu!

       Iš tiesų, kaltinamasis aktas turi informaciją, parodančią, kad generolas R.Mladičius veikė pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas (tai yra pagal teisę, veikiančią karinio konflikto metu). Todėl gyventojų išvežimas iš karinių veiksmų zonos nėra nusikaltimo įrodymu, o atvirkščiai, tai yra Ženevos konvencijos dėl karo aukų apsaugos (50 straipsnis) ir Antrojo papildomo protokolo prie jos (17 straipsnis) vykdymas.

       Ne mažiau falsifikavimų yra ir skaičiuose. Savo memuaruose būvusi Hagos tribunolo vyriausioji prokurorė Karla del Pontė pastoviai nurodo skaičių – „aštuoni tūkstančiai nužudytų „musulmonų vyrų ir berniukų“ kiekvieną kartą, kai pamini žodį „Srebrenica“, nors puikiai žino, kad oficialiame kaltinime nurodytas skaičius – septyni tūkstančiai. Žiniasklaida pastoviai kartoja aštuonių tūkstančių nužudytų Srebrenicoje skaičių. Laikui bėgant šis skaičius vis pūčiasi, nepaisant to, kad atsiranda vis daugiaus informacijos įrodančios, kad jokių aštuonių, septynių ir kitų „tūkstančių“ sušaudytų nebuvo. Jeigu atranda naujas laidojimo vietas, tai jose guli karinių veiksmų metų nužudyti žmonės. Ir tą faktą, kad karą pradėjo musulmonai, prisiminti ypač svarbu.

       2009 metais Rusijos Mokslų akademijoje vykusios Tarptautinės konferencijos, nagrinėjusios Tarptautinio teismo būvusiai Jugoslavijai veiklos rezultatus, metu ekspertas L.Simičius, asmeniškai daręs Srebrenicoje palaidotų patologoanatominius tyrimus, įrodė, kad apie bet kokius civilius asmenis negali būti jokios kalbos – tai karinių veiksmų dalyviai, o tikrasis žuvusių skaičius neviršija 1500 žmonių. Kitas konferencijos dalyvis, bulgarų mokslininkas Ž.Čivikovas pasaulio bendruomenei pristatė Tarptautinio teismo būvusiai Jugoslavijai genocido Srebrenicoje įrodymų išsamią analizę. 2010 metų pabaigoje pasirodė Ž.Čivikovo knyga „Karūnos liudytojas“, kur aiškiai parodytos Hagos tribunolo machinacijos taip vadiname „Srebrenicos genocido“ tyrime.

       Turima ir kitų įrodymų dėl baisaus falsifikavimo kaltinimų prieš Bosnijos serbus. Neatsitiktinai kai kuriose Europos valstybėse priimti įstatymai, draudžiantys ginčyti „genocido faktus, kuriuos nustatė tarptautiniai teismai! Ginčyti draudžiama net, jeigu rankose turi įrodymus, įrodančius šių teismų falsifikavimus. Nubaus, net gali uždaryti į kalėjimą! – už pačio fakto ginčijimą, o jūsų įrodymų net nenagrinės! Atseit, Res Judicata.Sprendimas galutinisir neskundžiamas.

       Visas kaltinamasis dokumentas prieš Ratko Mladičių – tai aukščiausio laipsnio melo dokumentas, padarytas gana neprofesionaliai...

Aleksandr‘as Meziajev‘as, 2011-05-30

http://www.fondsk.ru

Susiję:

Prieš12 metųbombardavo Jugoslaviją...