Vandenskyra pasaulio viešosios nuomonės didelio masto teroristinių aktų vertinimuose tapo 2001 metais rugsėjo 11 d. bokštų dvynių Niujorke sprogimas. Nors ir stengėsi JAV administracija ir pavaldi jai propagandinė mašina, o taip pat „globalinė žiniasklaida“ ir paprasčiausiai suklaidinti autoriai įrodyti, kad tai yra „Al Qaedos“ rankų darbas, tačiau visa vėliau sekusių įvykių grandinė rodė į įtakingų užkulisinių grupuočių (greičiausiai, JAV, Didžiosios Britanijos ir Izraelio), sumaniusių istorijos judėjimą pasukti reikiama kryptimi, stambaus masto ir gerai sukurtą planą. Ir istorijos ratas buvo pasuktas - pradėti karai Afganistane ir Irake. Dvigubas šių karų tikslas - labai didelių pelnų gavimas iš karo ir Artimųjų bei Vidurio Rytų geopolitikos pakeitimas.

       Po 9/11 teroristinio akto sekusi didelė banga medžiagos, kuri atskleidė oficialios versijos melą, nieko nedavė. Nepaisant didžiulės masės publikacijų, knygų, filmų ir liudijimų, ji tebelieka pagrindine versija. Todėl, kad už jos stovi šio pasaulio galingiausieji.

       Prieš teisiant tragediją Osle, reikia gerai suprasti: teroristai niekada nevaikšto vieni. Jie visada yra didžiųjų, dažniausiai šešėlinių politikų, sumanymo vykdytojai ir siekia visai ne tų tikslų, apie kuriuos skelbia...

       Galima prisiminti, kaip Rusijos tyrėjai ilgai vargo aiškindamiesi provokatoriaus Azefo paslaptį, kuris būdamas kairiųjų eserų organizacijos lyderiu ir palaikydamas ryšį su slaptosios policijos vadovybe, turėjo galimybę organizuoti caro valdžios aukšto lygio atstovų žudymus. Įskaitant ministrus, gubernatorius ir net caro šeimos narius. Tarybiniai tyrėjai niekaip nesuprato, kodėl žandarmerijos kuratoriai leido Azefui tą daryti ir apie tai nepranešdavo carui? Tik paskutiniais metais, kai atvėrė KGB archyvus, atsirado galimybė Rusijos terore pamatyti masonų ranką. Bet ir tai tik vos vos. Pavyzdžiui, pagal dokumentus yra žinoma, kad artimiausi Jevno Azefo pareigūnai – Borisas Savinkovas buvo Rusijos masonų ložės „Astrėja“ narys ir aukšto lygio masonas. O tas melas buvo glaudžiai susijęs su „Prancūzijos Didžiaisiais Rytais“ ir iš ten gaudavo instrukcijas darbui. Ir svarbiausia yra tai, kad aukšti Rusijos žandarmai leido teroristams nekliudomai vykdyti tas instrukcijas. Tai yra ir jie dalyvavo terore.

       Dėl to rusųteroristai per pirmus XX amžiaus 15 metų nužudė 20 tūkst. aukšto rango valstybės tarnautojų, kurie galėjo išvesti valstybę į pirmaujančią padėtį pasaulyje. Kieno interesais tai buvo atlikta – dabar jau aišku.

       Todėl iškart galima atmesti versiją, kad Osle veikė vienišius iš dešiniųjų radikalų ar musulmonų keršytojai už NATO agresiją Libijoje. Net jeigu vykdytojai pateiks būtent taip, reikia suprasti, kad juos ten nukreipė (arba bent jau leido jiems tai padaryti) jėga, kuri tuo suinteresuota, kad Europos neapykanta „tarptautiniam terorizmui“ neatslūgtų.

       Dar vakar Norvegija, Europos „ramus užutėkis“, galėjo mėgautis iliuzija, manydama, kad protinga socialinė politika, gerai veikiantys rinkos mechanizmai ir rami užsienio politika, Vakarų pasaulyje garantuoja jai tam tikrą savarankiškumą.

       Ir nors norvegai pasiutė keletą naikintuvų į Libijos padangę ir mažą kontingentą į Afganistaną, jie niekada nepasižymėjo tuo agresyvumu, ginant globalines vertybes, kokį demonstravo prancūzai arba italai.

       Matyt kažkas nusprendė, kad netinka kai kam iš europiečių sėdėti kažkur nuošalyje, kai sprendžiamas pasaulio likimas. Šį „ramų užutėkį“ reikia sudrumsti.

       Šiandien pasirodo vis daugiau įrodymų, kad Europos ekstremistai teroristai iš „Raudonosios brigados“ (Rote Brigaden) arba „Raudonosios armijos frakcija“ (Rote Armee Fraktion) yra agentūra tų pačių Vakarų masonų sluoksnių, sumaniusių Europos jaunimą krauju atbaidyti nuo kairiųjų idėjų. Atsiranda tyrimai, patvirtinantys, kad nepriklausomais galėjo būti tik pamišę teroristai vienišiai. Bet kuri pogrindinė organizacija visada buvo išlaikoma suinteresuotų jėgų ir dažniausiai buvo valdoma per slaptųjų tarnybų agentus. „Raudonoji brigada“ pradėjo veikti 7 –ame dešimtmetyje, kaip tik studentų neramumų, kurie buvo pavadinti “studentų revoliucija”, Europoje laikotarpiu. Ir „Raudonoji brigada“ studentų judėjimą sukompromitavo visiškai.

       Norvegijos teroristinio akto tyrimas žada padovanoti svaiginančiai įdomų siužetą...

       Jeigu tyrimas links prie versijos, kad Andersas Breivikas buvo teroristas vienišius, jam bus sunku paaiškinti, iš kur jis paėmė tokį didelį kiekį sprogmenų. Norvegijoje medžiotojų parduotuvėse dinamito neparduoda. O pagal pirmus vertinimus susprogdinta buvo nuo 50 iki 100 kg trotilo ekvivalente. Ministro pirmininko biuras sugriautas iki pagrindų, o tai atlikti ne kiekvienam profesionalui iš pirmo karto pavyktų.

       Labai svarbu, kas ir kaip atliks tyrimą, kiek jis bus viešas. Jeigu Breivikas pradės bendradarbiauti su tyrėjais, o po to netikėtai numirs kameroje, reiškia, atsiras dar viena paslaptis, kurią palaidos laikas. Jeigu nuo pat pradžių paaiškės, kad Andersas Breivikas yra ne vienišius, o priklauso kokiai nors dešiniųjų ekstremistų struktūrai, tai galima drąsiai manyti, kad yra stambaus masto planas. Kitas dalykas, kad tokiu atveju spogdinimais Norvegijoje nebus apsiribota. Arba toliau seks nauji nusikaltimai, arba atsiras politinės pasekmės, apie kurias kol kas neverta spėlioti.

Dmitrij‘us Sedov‘as, 2011-07-23

Šaltinis: Fondsk

Susiję:

Teroristiniai aktai Osle. „Ar dega reichstagas?“

Šveicarijos bankininkas demaskuoja Bilderbergo nusikaltimus