Kai Prezidentas Reiganas mane paskyrė Iždo sekretoriaus padėjėju ekonomikos politikai, jis man pasakė, kad turime atstatyti JAV ekonomiką, išgelbėti ją nuo stagfliacijos, išvesti ją į pilną galią, kad remiantis šia galia, sovietų vadovybę galima būtų įtikinti dėl „šaltojo karo“ pabaigimo. Reiganas pasakė, kad nėra jokio pagrindo gyventi esant branduolinio karo grėsmei.

       Prezidentas Reiganas ir jo administracija pasiekė abu tikslus, bet tik tam, kad pamatytų, kaip po jo atėję atmeta į šalį visus tuos pasiekimus. Tai buvo Reigano viceprezidentas ir jo darbo perėmėjas Džordžas Herbertas Volkeris Bušas, kuris pirmas pažeidė Reigano ir Gorbačiovo susitarimą, buvusios sovietinės imperijos sudedamąsias dalis įtraukdamas į NATO ir prie Rusijos sienos sukurdamas Vakarų karines bazes.

       Rusijos apsupimo karinėmis bazėmis procesas vyko ir esant kitoms JAV administracijoms su įvairiomis „spalvotomis revoliucijomis“, finansuojamomis JAV „Nacionalinio fondo už demokratiją“ (National Endowment for Democracy), kurį daugelis laiko CŽV priedanga. Vašingtonas bandė įdiegti Vašingtono kontroliuojamą vyriausybę Ukrainoje ir ši pastanga pavyko buvusioje sovietinėje Gruzijoje, kur gimė Josifas Stalinas. Gruzijos, valstybės esančios tarp Juodosios jūros ir Kaspijos jūros, Prezidentas yra Vašingtono marionetė. Neseniai jis paskelbė, kad buvusi sovietinė Gruzija pagal grafiką 2014 metais taps NATO nare.

       Tie, kas pakankamai suaugę, kad galėtų prisiminti, žino, kad NATO, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija  buvo Vakarų Europos valstybių ir JAV aljansas prieš Raudonosios Armijos grėsmę užimti Vakarų Europą. Nuo Šiaurės Atlanto iki Juodosios ir Kaspijų jūrų labai ilgas kelias. Dėl kokio tikslo reikia priimti Gruziją į NATO, jei ne dėl JAV karinių bazių Rusijos pašonėje įrengimo?

       Visa tai liudija , kad Vašingtono – abiejų partijų – veiksmai nukreipti prieš Rusiją ir Kiniją. Ar tikslas sunaikinti šias abi valstybes, ar paprasčiausiai jas padaryti nepajėgiomis pasipriešinti pasaulinei Vašingtono hegemonijai, šiuo metu neaišku. Nepriklausomai nuo tikslo, branduolinis karas yra tikėtinas rezultatas.

       Prostitutinė Amerikos žiniasklaida rašo, kad bloga Sirijos vyriausybė žudo nekaltus piliečius, kurie nori tik demokratijos, ir kad jeigu JTO neįsikiš su karinėmis pajėgomis, tai tai turi padaryti JAV, siekdama apginti žmogaus teises. JAV oficialūs asmenys keikia Rusiją ir Kiniją už jų oponavimą prieš NATO įsiveržimą į Siriją.

       Faktai, žinoma, skiriasi nuo tų, kuriuos pateikia Amerikos žiniasklaidos prostitutės ir JAV vyriausybės nariai. Sirijos „sukilėliai“ gerai ginkluoti kariniais ginklais. „Sukilėliai“ kovoja prieš Sirijos armiją. „Sukilėliai“ žudo civilius gyventojus ir Vakarų žiniasklaidoje pasakoja, kad žudymus vykdė Sirijos vyriausybė, o Vakarų spaudos prostitutės platina šią propagandą.

       Kas „sukilėliams“ tiekia ginklus, kurie visiškai aišku, jog negali būti nupirkti Sirijos rinkoje? Protingi žmonės mano, kad šie ginklai ateina iš JAV arba JAV sąjungininkių.

       Taigi, Vašingtonas pradėjo pilietinį karą Sirijoje lygiai taip pat, kaip tai buvo Libijoje, bet šį kartą patiklūs rusai ir kinai suprato kame reikalas ir atsisakė priimti JTO rezoliuciją tokią, kokia Vakarų buvo panaudota prieš Kadafį.

       Norėdamos apeiti šią kliūtį, iš kažkur sugavo senovės laikų, 7-ojo dešimtmečio Vietnamo karo laikų „Fantomą“, ir Turkija jį pasiuntė paskraidyti į Siriją. Siriečiai jį numuš ir po to Turkija galės kreiptis į savo NATO sąjungininkes, kad jos ateitų į pagalbą prieš Siriją. Apeidamas JTO, Vašingtonas gali pasiremti savo įsipareigojimu pagal NATO sutartį, ir pradėti karą dėl NATO narės gynimo nuo demonizuotos Sirijos.

       Vašingtono hegemonijos karų pagrindas yra neokonservatorių melas apie tai, kad JAV atneša demokratiją toms valstybėms, į kurias įsiveržia arba bombarduoja. Perfrazuojant Mao, „demokratija ateina iš šautuvų vamzdžių“. „Arabų pavasaris“ atėjo trūkstant demokratijos, taip pat, kaip Irakas ir Afganistanas, dvi valstybės JAV „išlaisvintos“ demokratiniu įsiveržimu į jas.

       JAV iš tiesų atneša tik pilietinius karus ir valstybių žlugimą, kaip tai Bilo Klintono administracija pasiekė buvusioje Jugoslavijoje. Kuo daugiau šalių bus sudraskytos į gabalus ir įklimps į vidaus kovą, tuo galingesniu taps Vašingtonas.

       Rusijos Putinas supranta, kad Rusijai grėsmę kelia ne tik Vašingtono „Rusijos opozicijos“ finansavimas, bet ir musulmonų  tarpusavio vaidai, Vašingtono sukurstyti karai prieš pasaulietines musulmonų valstybes tokias, kaip Irakas ir Sirija. Ši nesantaika plinta pačioje Rusijoje ir sukelia Rusijai tokias problemas, kaip čečėnų terorizmas.  

       Kada pasaulietinė valstybė sunaikinta, islamistų grupuotės gali laisvai viena kitai pjauti gerkles. Vidaus tarpusavio kova valstybes daro bejėgėmis. Kaip anksčiau rašiau, Vakarai visada viešpatavo Vidurio Rytuose, kadangi islamistų grupuotės nekenčia viena kitos daugiau negu jos nekenčia savo Vakarų užkariautojų. Taigi, kai Vašingtonas sugriauna pasaulietines, bet ne islamistų vyriausybes, kaip tai buvo Irake ir dabar taikiniu tapo Sirijoje, islamistai kelia galvas ir pradeda kovoti vienas prieš kitą dėl valdžios. Tai tenkina Vašingtoną ir Izraelį, kadangi šios valstybės nustoja būti jų nuosekliais priešininkais.  

       Rusija yra pažeidžiama, kadangi Putinas Vašingtono ir JAV žiniasklaidos yra demonizuojamas, o taip pat ir todėl, kad Rusijos opozicija Vašingtono finansuojama ir tarnauja JAV, bet ne Rusijos interesams. Suirutė musulmonų valstybėse, kurią provokuoja ir įkvepia Vašingtonas, plinta tarp Rusijos musulmonų.

       Paaiškėjo, kad Vašingtonui bus daug sunkiau kištis į Kinijos vidaus reikalus, nors kai kuriose provincijose pasėjo nesantaiką. Kaip tikimąsi, po kelerių metų Kinijos ekonomika pagal savo apimtį pralenks JAV ekonomiką, su Azijos galia, išstumdama Vakarus, kaip galingiausią pasaulio ekonomiką.

       Vašingtonas rimtai sunerimęs dėl tokios perspektyvos. Kontroliuojamas Volstryto ir kitų verslo grupių, Vašingtonas negali išgelbėti JAV ekonomikos nuo jos kritimo. Volstryto trumpo laikotarpio pelnas, karinio ir saugumo komplekso pelnai iš karų, ir JAV rinkų pelnai dėl prekių ir paslaugų gamybos išvežimo į užsienį Vašingtone yra kur kas daugiau atstovaujami negu JAV piliečių interesai ir gerovė. Tuo metu, kai JAV ekonomika eina į dugną, Kinijos ekonomika yra pakilime.

      Vašingtono atsakas yra Ramiojo vandenyno militarizavimas. JAV valstybės sekretorė pareiškė, kad Pietų Kinijos jūra yra Amerikos nacionalinių interesų zona. JAV peršasi Filipinams, žaisdama Kinijos grėsmės korta, ir dirba ta kryptimi, kad JAV karo laivyną vėl paprašytų sugrįžti į buvusią bazę Subike Bejuje(Subic Bay). Neseniai įvyko bendros JAV ir Filipinų karinių jūrų laivynų pratybos prieš „Kinijos grėsmę“.

       JAV karinis jūrų laivynas Ramiajame vandenyne perskirstė laivyno jėgas ir pradėjo statyti naują karinio laivyno bazę Pietų Korėjos saloje. Dabar JAV jūrų pėstininkai yra Australijoje, ir permetami iš Japonijos į kitas Azijos valstybes. Kinai ne kvaili. Jie puikiai supanta, kad Vašingtonas veja Kiniją į užtvarą.

       Valstybei, kuri nepajėgi ką nors padaryti Irake po 8 metų okupacijos ir nepajėgi okupuoti Afganistaną po 11 metų, vienu metu užsiimti dvejomis branduolinėmis valstybėmis yra beprotybės aktas. Vašingtono puikybė, kiekvieną dieną šeriama išprotėjusių neokonų (neokonservatorių), nepaisant neeilinių nesėkmių Irake ir Afganistane, dabar nusitaikė į dvi grėsmingas ir dideles valstybes – Rusiją ir Kiniją. Pasaulis per visą istoriją niekada nematė tokio idiotizmo. Psichopatai, sociopatai ir idiotai, kurie vyrauja Vašingtone pasaulį veda į pražūtį.

       Nusikalstama vyriausybė Vašingtone, nepriklausomai nuo to, kas į ją įeina – demokratai ar respublikonai, nepriklausomai nuo kitų rinkimų rezultatų, yra pati didžiausia grėsmė, kuri kada nors egzistavo, gyvenimui žemėje.

       Be to, kriminalinės Vašingtono valdžios vieninteliu pinigų šaltiniu yra spausdinimo staklės. Kituose straipsniuose apžvelgsiu klausimą apie tai, ar JAV ekonomika sužlugs greičiau nei Vašingtono kariniai nusikaltėliai sunaikins pasaulį.

Polas Kreigas Robertsas (Paul Craig Roberts)

Šaltinis: Globalresearch

2012-07-10

Susiję:

Karas prieš terorizmą – apgaulė?

„Geležinis oligarchijos įstatymas“ arba kas iš tiesų valdo Ameriką (I)

Hegemonijos ciklai ir būsimas pasaulinis karas

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“