Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Jėgos transformacija

http://www.whatdoesitmean.com      Mūsų akyse pasaulio galios vektorius, kuris du dešimtmečius rėmėsi JAV, keičia kryptį ir atkakliai rodo į Kiniją. 

       Kinijos ekonominė galia kai kam vis dar atrodo spekuliatyvia, tačiau kinai į savo rankas jau paėmė, pavyzdžiui, retųjų žemės metalų pramonę ir dabar nustatydami jų pardavimo į užsienį kvotas, lengvai reguliuoja šių metalų kainas užsienio rinkoje. Kinijos dalis retųjų žemės metalų pasaulio gamyboje sudaro 97%. O retieji žemės metalai – tai ir elektronika, ir karo produkcija, ir energetika, kuri remiasi atsinaujinančiais šaltiniais.

       Prieš pusę mėnesio JAV, Japonija ir ES padavė ieškinį prieš Kiniją į PPO dėl to, kad Kinija nusprendė įvesti retųjų žemės metalų apribojimus. Kinija apribojo savo eksportą, siekdama sumažinti kainas vietos pramonei, kuri plačiai naudoja šias medžiagas. Ir padidino savo pardavimų užsienyje pajamas. Nuo 2011 metų pradžios dėl valstybės įvestų apribojimų kainos išaugo penkis kartus. Ir dabar, skelbia „Reuters“, Kinija paskelbė apie vieningos asociacijos sukūrimą retųjų žemės metalų pramonės šakoje, siekdama „šioje sferoje pagreitinti konsolidaciją“.

       Kinija jau užkariavo lyderės pozicijas Europos, Šiaurės Amerikos, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Australijos prekių rinkose. Į akis krenta Kinijos ekonomikos pergalės užsienyje tokiose veiklose, kaip sudėtingos aukštų technologijų įrangos, žiniomis grįstos produkcijos  gamyba.

       Tuo pačiu metu Kinijos žiniasklaida daug rašo apie Pekino požiūrį į JAV ekonominį diktatą, kuris priverčia drebėti daugelį kitų sostinių. „JAV vėl pradėjo kritikuoti Kiniją prieš artėjančius rinkimus valstybėje, - rašo „Yinzminz Yizbau“.- Kandidatai naudoja griežtas priemones, kaltindami KLR dėl „nesąžiningos prekybos“, tikėdamiesi „apginti amerikiečių įsidarbinimo galimybes“. Kinijos pramonė vėl tampa JAV vidaus politinio žaidimo „atpirkimo ožiu“. Nuo daugiašalių PPO kelių iki dvišalių Kinijos ir JAV kanalų, nuo Kinijos naujų prekybos teisinės apsaugos institucijų kritikos ir iki nuostatų, leidžiančių kompensacinių muitų rinkimą, „Dėdė Semas“ bando suduoti smūgį beveik į visas Kinijos ir JAV prekybos sritis. KLR stambiausia pasaulyje gamintoja, ir daugiau kaip 70 procentų anti kompensacinių tyrimų susiję su Kinija. Tačiau eiti prieš PPO taisykles, įvesti draudžiamas subsidijas Kinijos atžvilgiu ryšium dėl savo pelno praradimo yra neobjektyvios. Kinijos pramonės šakos plėtra – tai ekonomijos efektyvumas dėl apimties ir įvairovės, o taip pat mūsų pramonės šakų ir įmonių sparčios pažangos rezultatas... Amerikiečių kompanijos turėtų perimti patirtį, o ne spausti Kinijos struktūras. Anti kompensaciniuose ginčuose fotoelektronikos pramonėje JAV kaltina Kinijos vyriausybę tuo, kad ji mažomis kainomis žemei ir elektrai, lengvatinėmis paskolomis padeda vidaus įmonėms, todėl amerikiečių kompanijos veikia nesąžiningoje konkurencinėje aplinkoje. Iš tiesų tokia kritika neturi racionalumo, kadangi panašios lengvatinės priemonės veikia JAV įmonėms. Būtent todėl, po to kai amerikiečių pusė iškėlė anti kompensacinę bylą fotoelektronikos pramonėje, KLR Komercijos ministerija pradėjo tirti JAV prekybos barjerus, valstybės paramą ir subsidijas atsinaujinančių energijos šaltinių srityje“.

       Vargu ar šiandien atsirastų kita valstybė, galinti ramiai suduoti antausį Jungtinėms Valstijoms. „Dėdė Semas“ turi suprasti, rimtos problemos JAV pramonės sferoje pirmiausia susijusios su vidine šalies situacija“, - daro išvadą „Yinzminz Yizbau“.

       O ką Kinija atsakė (beje, sutartinai su Rusija) į Briuselio mokestį už anglies dvideginio išmetimą oro linijoms? Štai ką apie tai rašo „Corrieredella Sera“: „Pasaulis rizikuoja sugrįžti keletą dešimčių atgal: kroviniai ir keleiviai bus pervežami daug lėčiau. Tai įvyks, jeigu Rusija ir Kinija eis iki galo su atsakomomis priemonėmis, apie kurias jos jau paskelbė Europos Sąjungai... Rusijos vyriausybė jau pranešė apie atsisakymą praleisti 19 iš 30 krovininių skrydžių, pervežančių Vokietijos prekes į Kiniją, Japoniją, Taivaną ir Pietų Korėją. Vokietijos skrydžiams teks rinktis daug ilgesnius maršrutus, o tai padidins kainas ir „Deutschland Ag“ atneš nuostolių. Tokia pati problema gali kilti ir keleivių skrydžiams iš Italijos į Kiniją, Šanchajų ir Tokijų... Galbūt pačia griežčiausia bus Pekino atsakymas, kuris jau pranešė apie uždraudimą Šanchajuje nusileisti „Airbus 380“, kurį vokiečių kompanija nusipirko maršrutui Frankfurtas – Šanchajus: 240 milijonų dolerių investicijos buvo beprasmės. Kinijos vyriausybė taip pat savo aviacijos kompanijoms uždraudė pirkti Europos lėktuvus, ir aviacijos kompanijos atsisakė beveik 40 „Airbus“ užsakymų“.  

       Ir nemanau, kad aviacijos technikos gamintojai atleis Briuseliui už piliulę dėl oro vežėjų apmokestinimo anglies dvideginio mokesčiu. 

       „Corrieredella Sera“ praneša, kad Vakarų „nevyriausybinė organizacija“ „Play Fair“ skubiai pradėjo tirti du Kinijos fabrikus, kurie gamina Olimpiados suvenyrus pagal Londono užsakymą. Ir, žinoma, aptiko, kad „pirkėjai pažiūrės į Olimpiados suvenyrus ir pagalvos, kokie jie juokingi ir mieli, ir jie nesužinos, kiek triuso ir prakaito į juos įdėta, kokie maži atlyginimai, kokį bjaurų maistą gavo tie, kurie juos pagamino“. Tačiau visa tai pelių cypimas po pasaulio „pagrindinio gamintojo“ kojomis. Ten, kur kalbama apie naftą ir dujas, jau suvenyrai nerūpi. Kinijos naftos ir dujų kompanija „Petro China“ pagal 2011 metų rezultatus tapo stambiausia naftos gamintoja pasaulyje, aplenkusi JAV gigantą „Exxon Mobil“ ir toliau superka aktyvus visame pasaulyje. Praėjusiais metais „Petro China“ pridėjo dar 886,1 milijonus naftos barelių, vidutinis paros išgavimas sudaro 2,43 milijonus barelių.

       Kur Kinija išgauna naftą, jeigu pačioje Kinijoje jos ne per daug? Analitikai iš „IHS World Markets Energy“ paskaičiavo, kad naftos išgavimo padidinimas įvyko dėka milžiniško Rumeilo naftos telkinio Irake plėtros. Ir tvirtina, kad „ateityje gamybos augimas tęsis dėl naujų naftos ir dujų projektų, tokių kaip Halfaijo Irake, o taip pat naftos turinčių smėlynų Kanadoje. Be to, toliau bus plėtojami projektai Kazachstane ir Indonezijoje. „Petro China“ gali išsaugoti savo pranašumą prieš „Exxon Mobil“ kelerius metus“.

       Prieš pusantrų metų „Petro China“ vadovybė paskelbė apie tai, kad dešimties metų laikotarpyje ketina investuoti ne mažiau kaip 60 milijardų dolerių aktyvų visame pasaulyje įsigijimui. Tais metais kompanija nusipirko Kanados kompanijos 60 procentų dalį angliavandenilių gavybos iš naftos turinčių smėlynų „Mac Kay Riverу“ projekte. O šių metų pradžioje kinams pagal opcioną priklauso ir likusieji 40 procentų projekto, kurio bendra vertė 2,5 milijardai dolerių. Kaip pranešė „Petro China“ vadovas Czjanas Czeminis, kompanija ketina nupirkti daug aktyvų: „Mes orientuojamės į Kinijos rinką, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ketiname išsiplėsti už Kinijos ribų“, - sakė jis.

       O kaip Kinija veikia kaimyninėse valstybėse, galima matyti, pagal Birmos (Mianmaro) pavyzdį. Mianmaras, turintis daugiau kaip 2 tūkstančius kilometrų bendros sienos su Kinija, kuriame pirmą kartą per du dešimtmečius rinkimuose leido dalyvauti opozicijai, dabar laukia iš Vakarų, mainais į „politines reformas“, tarptautinių ekonominių sankcijų panaikinimo. Ir JAV valstybės sekretorė Hilary Klinton jau pareiškė, kad „JAV siekia paremti valstybės vykdomas reformas“, turėdama omenyje, kad rinkimuose opozicija gavo 47 iš 48 laisvų vietų parlamente. Tačiau panašu, kad jankiai čia su savo reformomis pavėlavo: per blokados metus Mianmaras praktiškai tapo Kinijos ekonominiu protektoratu. Ir dabar ne nuo Vašingtono, tačiau nuo Pekino priklauso, kaip sočiai gyvens šios valstybės „rinkimuose laimėjusi tauta“.

       Šiandien Kinija aiškiai parodo, kad gerbs tik stiprius kaimynus. Tai, žinoma, nėra iššūkis Rusijai – tai paprasčiausiai taikos ir stabilumo sąlyga Eurazijoje.

Elena Pustovoitova, 2012-04-20

Šaltinis: Fondsk

 

 

Susiję:

Pasaulio kapitalizmo raidos periodinė sistema

Už vargšę Kiniją užtarkite žodį

 

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas