„Arabų pavasaris“ amerikiečių pastangomis seniai jau perėjo į „islamistų rudenį“. Parlamento rinkimuose Tunise laimėjo islamistų partija „Ennahda" („Atgimimas“), o jos lyderis Rašidas Ganušis iš emigracijos Londone sugrįžo į Tunisą. Ganušis yra vienas iš įtakingiausių Europos „Brolių musulmonų“ tinklo narių. Pagal Džono Bredlio iš amerikiečių žurnalo „Foreign Affairs“ informaciją, „Ennahda" partija tam tikra dalimi finansuojama Saudo Arabijos ir Persijos įlankos valstybių“. Po Tuniso, „Brolių musulmonų“ organizacija atėjo į Egipto valdžią. Egipto prezidentu pirmą kartą išrinktas aršus islamistas, o paskutiniuose parlamento rinkimuose pergalę šventė taip pat „Broliai musulmonai“. Jiems už nugaros kvėpuoja dar radikalesnė salafitų partija "Salafi Al-Nur", kuri parlamento rinkimuose užėmė antrą vietą. Kaip rašo Džonas Bredlis, „viso regiono islamistų jėgos dirba padedant Rijadui“, o „Broliai musulmonai“ ir jų daug radikalesnis sparnas „Salafitų sąjunga“ „finansavimą gauna taip pat iš Saudo Arabijos“. Tai ir nestebina, įvertinus tai, kad Rijadas, remiamas JAV, dešimtmečius bendradarbiavo su „Broliais musulmonais“ dar nuo XX amžiaus 6 – ojo dešimtmečio – bendros kovos su Egipto prezidentu Gamaliu Naseru laikų.

       Nuo protestų Egipte pradžios buvo aišku, kad galiausiai į valdžią šioje šalyje ateis „Broliai musulmonai, kadangi Egipto demokratai ir liberalai visuomenėje neturėjo plačios paramos, o el Baradėją egiptiečiai laikė tarptautiniu valdininku, bet ne nacionaliniu politiku, kuris galėtų vadovauti valstybei. Amerikiečiai tai taip pat suprato. JAV Valstybės departamento oficialus atstovas Markas Toneris pareiškė, kad „JAV toliau plėtoja ryšius su „Brolių musulmonų“ organizacija, nes ta partija, kaip ir kitos, yra „taiki“ ir „atsidavusi demokratijos principams ir atsisako smurto“. Įdomus pareiškimas! Markui Toneriui antrina JAV Nacionalinės žvalgybos vadovas Džeimsas Kleperis, sakantis, kad „Brolių musulmonų“ filialą Egipte daugiausia atstovauja „pasaulietinė gyventojų dalis, kuri vengia smurto“, ir kad „Broliai musulmonai“ sau kelia ne tik „socialinius tikslus, bet ir nori demokratiniu būdu plėtoti Egipto politinę sistemą“. Taip JAV aukšto rango pareigūnai apibūdina organizaciją, kuri daugelyje pasaulio valstybių pripažinta teroristine ir pastoviai grasina sukelti karą prieš Izraelį.

       Interviu amerikiečių televizijos kanalui „Fox News“ JAV Valstybės departamento analitikas Laslas Totas paaiškino, kas sukėlė tokį JAV staigų pasikeitimą Artimųjų Rytų politikoje: „Nei Europa, nei Izraelis nesuinteresuoti, kad būtų demokratiškos vyriausybės. Faktiškai jie prieš. Ir mes padarėme išvadą: mums Artimuosiuose Rytuose reikalingi nauji draugai ir partneriai. Mes juos radome. Kažkada „Broliai musulmonai buvo ekstremistinė grupuotė, tačiau jie jau seniai atsisakė smurto, ir jie turi labai platų kontaktų tinklą, įsiskverbiantį net į JAV universitetus. Užkariauti jų pasitikėjimą buvo nelengva, bet jiems turėjome ką pasiūlyti, kai mes pagaliau tapome draugais“. Pagal L.Toto liudijimą, tie JAV žvalgybos pareigūnai, kurie atsisakydavo „suprasti“, kad sąjunga su „Broliais musulmonais“ yra naudinga mūsų nacionaliniam saugumui, iškart netekdavo darbo. „Baltųjų rūmų administracija primygtinai to reikalavo, ir teko į pensiją išleisti tuos, kurie nesugebėjo racionaliai prisitaikyti prie naujų pokyčių“, - interviu televizijos kanalui „Fox News“ pranešė Laslas Totas. Tai yra suartėjimo su „Broliais musulmonais idėja atėjo tiesiai iš Barako Obamos administracijos ir JAV Valstybės departamento.

       Visuose Artimuosiuose Rytuose iki šiol buvo tik dvi valstybės, kuriose islamistai nekėlė realios grėsmės, - Libija ir Sirija. Šiose valstybėse valdantys režimai, iš politinio gyvenimo pašalinę islamistus, visiškai kontroliavo situaciją. Žinoma, kad Muamaras Kadafis buvo nuoseklus tarptautinio terorizmo priešininkas. Jis pasmerkė 2001 metų rugsėjo 11- osios teroristinius aktus pirmą dieną po jų įvykdymo. Dar anksčiau, 1998 metų balandžio 15 d. Libijos vyriausybė išdavė orderį Osamos bin Ladeno suėmimui, į tai Vakarų valstybės nekreipė dėmesio. Destabilizuoti padėtį Libijoje buvo galima tik su karinės intervencijos pagalba.

       Vienu metu Kadafio nuvertimui JAV vyriausybė sudarė sąjungą su „Al Qaeda“, prieš kurią jos atseit kovoja. Pagal JAV Kongreso narės Sintijos Makini  (Cynthia McKinney) duomenis, jėgas prieš Kadafį sudarė daugianacionalinis mišinys iš „Al Qaedos“ samdinių, kurie buvo apmokyti CŽV. Žinoma, kad CŽV siuntė savo agentus, kurie padėtų Libijos „sukilėliams“ iš Bengazio. Dar 2011 kovo mėnesį Barakas Obama pasirašė slaptą dokumentą, leidusį CŽV treniruoti ir apginkluoti „sukilėlius“, įskaitant Abdelio Hakimo Belhadžio „Libijos islamo kovotojų grupę“, kuri yra „Al Qaedos“ sparnas Šiaurės Afrikoje. Organizacija, vadovaujama Belhadžio, buvo uždrausta ir įtraukta į JTO „teroristų sąrašą“. Pagal Honkongo laikraščio „The Asia Times“ informaciją, „2007 metais žmogus numeris du to meto „Al Qaedoje“ - Zavahiris oficialiai paskelbė apie „Libijos islamo kovotojų grupės“ ir „Al Qaedos islamo Magribe“ susijungimą. Taigi, nuo to laiko šios dvi organizacijos, tai vienas ir tas pats. Pats Belhadžis yra „šio junginio emyras“, o jo Tripolio brigadą du mėnesius slaptai mokė amerikiečių specialiosios pajėgos. Dabar panaši istorija kartojasi su Sirija.

       Abdelis Hakimas Belhadžis, NATO agresijos prieš Libiją metu tapęs Tripolio kariniu gubernatoriumi, praėjusio amžiaus 9 –jame dešimtmetyje kartu su modžahedais Afganistane kariavo prieš sovietų karius, o 10 –aje dešimtmetyje vadovavo „Libijos islamo kovotojų grupei“ sudarytai iš Libijos modžahedų, kurie Afganistane kariavo prieš sovietų karius. Daugelis iš jų gavo politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje, dažnai po daugybės neigiamų atsakymų kontinentinės Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Abu Anas al Libis, vienas iš artimiausių bin Ladeno šalininkų, gavo politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje, ir gyveno Mančesteryje iki 2000 metų, iš kurio jis pabėgo nuo amerikiečių persekiojimo į Afganistaną. Šį žmogų JAV vyriausybė anksčiau buvo įtraukusi į pačių ieškomiausių asmenų sąrašą už teroristinių aktų prie JAV ambasadų Afrikoje organizavimą ir jo galvą įvertino apie 25 mln. dolerių.

       Didžioji Britanija skirtingai nuo savo transatlantinės sąjungininkės, „Libijos islamo kovotojų grupės“ nelaiko teroristine organizacija, todėl daugelis jos lyderių ir aktyvių dalyvių, pasak Vakarų žiniasklaidos, ramiai gyvena Londone ir Mančesteryje. Radikalaus islamo Libijos ekspertas Ašuras Šamisas pareiškė, kad „nuo 1995 metų pastebimas Islamo kovotojų grupės suaktyvėjimas, bet daugelis Libijoje buvo šokiruoti fakto, kad su tuo susijusi MI6“. „Libijos islamo kovotojų grupė“ žinoma tuo, kad 1996 metais nesėkmingai bandė nužudyti Kadafį. Bent jau taip tvirtina buvęs britų kontražvalgybininkas Davidas Šeileris. Jis pranešė, kad būtent Didžioji Britanija 10 –ojo dešimtmečio viduryje „užsakė“ Libijos pulkininko nužudymą, „Libijos islamo kovotojų grupei“ už tą operaciją sumokėjusi 100 tūkst. svarų sterlingų. Šeilerio žodžius patvirtina Prancūzijos žurnalistai Gijomas Daskje ir Žanas Šarlis Brizaras, knygos „Uždrausta tiesa: JAV, „Talibano“, Saudo Arabijos slapta naftos diplomatija ir nepavykusi bin Ladeno paieška“ autoriai. Pagal šių autorių informaciją, 1995 metais britų žvalgyba MI6 finansavo pasikėsinimą į Muamarą Kadafį, kurį turėjo įvykdyti „Al Qaedos“ dalis Libijoje - „Libijos islamo kovotojų grupė“. Pasikėsinimas į Kadafį buvo planuojamas 1996 metų pirmame pusmetyje Sirte, bet buvo atskleistas tų metų kovo mėnesį. Ypatingai slapti MI6 dokumentai, kurie pasirodė internete 2000 metais, patvirtino tą faktą, kad 1995 metais britų žvalgyba žinojo apie sąmokslo rengimą, kuriame dalyvavo penki Libijos pulkininkai, Libijos studentai ir „Afganistane tarnavę Libijos veteranai“.

       Kitas garsus naujos Libijos valdžios lauko vadas yra nesenas Guantanamo kalėjimo kalinys Abdelis Hakimas al-Hasadis, dalyvavęs Irako kare, ir vėliau amerikiečių karių suimtas Afganistane. Žinoma, kad  al-Hasadis buvo apmokytas specialioje stovykloje Khoste, Afganistane, kur susipažino su Osama bin Ladenu. „Al Qaedos“ organizacija islamo Magribo šalyse“ Dernos miestelyje, kuris yra tarp Bengazio ir Tobruko miestų Libijos rytuose, paskelbė islamo emyratą, vadovaujamą Abdelio Hakimo al-Hasadžio, kuris ten vadovavo kariams, kariaujantiems prieš Kadafį. Be jo, Libijos „sukilėlių“ pajėgoms Bengazyje vadovavo įtakingas „Libijos islamo kovotojų grupės“ narys Ismaelis as-Salabis ir ten pat šeimininkavo Abu Ubaidas al-Džerachas, dar vienas „Al Qaedos“ vadas. Kitas „Al Qaedos“ kovotojas Ali Salabis užėmė pagrindinę poziciją Libijos laikinoje nacionalinėje taryboje. Nepastebėti šių faktų amerikiečių žvalgyba negalėjo.

       Tai, kad JAV vyriausybė remia islamistus iš esmės nėra nieko naujo, todėl kad šiuolaikinis islamizmas ir buvo Jungtinių Valstijų užaugintas. Po sovietinės armijos įvedimo į Afganistaną, islamistai tapo JAV ir Saudo Arabijos smogiamąja jėga kovoje prieš TSRS. Apie tai aiškiai ir įtikinamai parašė Šveicarijos mokslininkas ir žurnalistas Rišaras Labevjeras knygoje „Teroro doleriai. Jungtinės Valstijos ir islamistai“, kuri pasirodė 1999 metais Paryžiaus leidykloje „Grasse“. Rišaras Labevjeras nurodo tai, kad islamistai, kaip ir amerikiečių transnacionalinės korporacijos turi vieną bendrą priešą – nacionalinę valstybę, ir kovoje prieš ją jie yra natūralūs sąjungininkai. Musulmonų pasaulyje kovojant prieš nacionalines valstybes ir valdomo chaoso sukūrimui geresnės jėgos, kaip islamistai, tiesiog neįmanoma rasti.

       Barako Obamos administracija Artimuosiuose Rytuose vykdo visiškai beprotišką politiką. Remdamos radikalius islamistus, JAV tikisi įgyti kontrolę visame regione, o aštrius islamistų durklus nukreipti į Rusiją ir Kiniją. Tačiau čia slepiasi lemtingas apsiskaičiavimas. Ir jeigu kas mano, kad rugsėjo 11 –oji, sukrėtusi Ameriką, praeityje ir niekada jau negali pasikartoti, - tai klaida.

Igoris Ignatčenkas, 2012-07-14

Šaltinis: Fondsk

Susiję:

Ar Didysis brolis išėjo iš proto?