Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Energetinė priešprieša Baltijos regione

http://www.paleckis.lt       2012 metų gegužės 31 d. – birželio 1 d. įvykęs V.Putino vizitas į Baltarusiją ir jo derybų su A.Lukašenka rezultatai sukėlė padidintą dėmesį tiek kaimyninėje Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje. Lietuviams ir Vakarams ypač skausmingas buvo pirmos Baltarusijos AE statybos Astrave, esančiame netoli Lietuvos sienos, klausimas...

       Baltarusijai, kuri tradiciškai jaučia energijos išteklių trūkumą, tai apskritai jautri tema, tačiau ir Rusijai, kuri vykdys statybą, tai svarbus momentas dėl branduolinės šakos mokslinio ir technologinio lygio įtvirtinimo ir ateities kontraktų AE statyboms kitose valstybėse sudarymo. Tiesą sakant, tai yra didžiausio užmojo energetikos projektas Sąjungos valstybėje ir nuo jo sėkmės didžia dalimi priklauso ir tai, kaip toliau plėtosis integraciniai procesai.

       V.Putino vizito metu buvo visiškai išspręsti projektavimo ir parengiamųjų darbų sutarčių finansavimo klausimai, panaudojant valstybės kreditavimą, kurį Rusija skiria Baltarusijos AE pirmajam statybos etapui. Ši suma prilygsta sumai iš Antikrizinio fondo ir net šiek tiek ją viršija – projektavimo darbų kaina sudaro 204 milijonus dolerių, o parengiamųjų – 285 milijonus dolerių.

       Liepos 18 d. Sąjunginės valstybės Ministrų tarybos posėdyje, dalyvaujant ministrui pirmininkui D.Medvedevui ir M.Miasnikovičiui buvo pasirašyta generalinė Astravo AE statybos sutartis. Pirmas blokas turi pradėti veikti 2018 metų lapkričio mėnesį. Rusijos kreditas, kurio dydis 10 mlrd. dolerių, bus paskirstytas kaip užsakymai rangovų organizacijoms maždaug po lygiai – 5 mlrd. dolerių Baltarusijia ir tiek pat – Rusijai.

       Viena iš skausmingų vietų Baltarusijos branduolinės energetikos vystymui yra Černobylio problema – Baltarusijos pietryčių rajonai labiausiai buvo užteršti radioaktyviais išmetimais Černobylio AE avarijos metu 1986 metais, ką opozicija pastoviai panaudoja valdžios kritikai. Todėl vertinant nevienareikšmį Baltrusijos visuomenės požiūrį į AE statybą, saugumo problema yra vos ne pagrindinė. Astravo AE bus statoma pagal „AE -2006“ projektą.VVER-1200 tipo reaktorius, kurie bus taikomi Astravo AE, planuojama montuoti taip pat Baltijos AE (Kaliningrade), Leningrado AE-2, Novovoronežo AE-2. Toks pat reaktorius naudojamas Tianvanio AE, ir pagal TATENA išvadą, tai yra vienas iš patikimiausių ir saugiausių projektų. Įrengiant reaktorių Astravo AE, bus naudojamas unikalus Rusijos išradimas – „išsilydimo gaudyklė“. Ši technologija aktyvios zonos išsilydimo atveju radioaktyvius produktus sulaiko apsauginio apvalkalo ribose. Priimtas sprendimas, kad panaši technologija bus naudojama visose statomose Rusijos AE. Tikimasi, kad Astravo AE, kurioje bus sumontuoti du energetikos blokai, bendra galia sudarys 2400 MW (po 1200 MW kiekviename energetikos bloke).

       Lygiagrečiai vyksta darbai, susiję su Baltijos AE Kaliningrado srityje statyba, kuri kol kas yra Rusijos anklavas, priverstas pirkti elektros energiją. Baltijos AE paleidimas leis visiškai išspręsti Kaliningrado srities aprūpinimo elektros energija klausimą, o taip pat  dalį jos per Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos energijos sistemą leis permesti į Rusijos europinę teritoriją, o taip pat eksportuoti į Lenkiją, Suomiją, Švediją ir Baltijos šalis. Nagrinėjami ir jėgos kabelio nutiesimo Baltijos jūros dugnu, šalia "Nord Stream"dujotiekio vamzdžių į Vokietiją variantai. Baltijos AE statyba prasidėjo 2011 metais ir tikimasi, kad elektrinė pradės veikti anksčiau negu Astravo AE – jau 2016 metais. Elektrinė daugeliu parametrų panaši į Astravo AE, jos projektinė galia taip pat yra apie 2400 MW. Nuo elektrinės iki sienos su Lietuva tik 20 kilometrų.

       Atsižvelgiant į šią aplinkybę, 2011 metų kovo mėnesį tarp AB „Inter RAO JES“ ir Lietuvos kompanijos „Inter RAO Lietuva“ buvo sudaryta iki 1000 MW elektros energijos tiekimo 2017-2036 metais į Lietuvą ir kitas valstybes per Lietuvos perdavimo linijas sutartis. Lietuvos rinkai paskelbta kaina bus 15,5ct/kWh. 2011 metais taip pat prasidėjo derybos dėl elektros energijos tiekimo linijų tiesimo į Lenkiją ir toliau į Europos Sąjungos valstybes. Baltijos AE eksportas pajėgus padengti iki 8% Lenkijos poreikių, o Astravo AE paleidimas Baltarusijai leis prisijungti prie šio elektros energijos eksporto, o tai Rusijos ir Baltarusijos Sąjunginę valstybę iš elektros energijos importuotojos padarys eksportuotoja į Europos Sąjungos valstybes.

       ES tokia Rusijos ir Baltarusijos energetikos iniciatyva susižavėjimo nekelia, nors žinoma, Europos Sąjungos valstybėms ekonomiškai naudinga. Neatsitiktinai suaktyvėjo tiek Astravo, tiek ir Baltijos AE gamtosauginio saugumo kritika. Nuolat kalbama apie tai, kad Astravo AE smarkiai pablogins Neries upės, kuri prateka pro Vilnių, padėtį. Tarptautinė konvencija dėl AE statybos numato statomų elektrinių projektų nagrinėjimą, dalyvaujant kaimyninių valstybių atstovams ir specialistams, tuo aktyviai ir naudojasi tiek patys lietuviai, tiek ir kitos ES valstybės. 2010 metais Lietuvos Aplinkos ministerija išplatino oficialų pareiškimą, kuriame tvirtino, kad konvencijos reikalavimai Astravo AE statyboje nėra vykdomi. Šią poziciją palaikė ir Gerhardas Loidlas, Austrijos valdininkas ir ekologas. Jis paragino sustabdyti Astravo AE projekto įgyvendinimą. Čia reikia pažymėti, kad anksčiau būtent austrai reikalavo sustabdyti AE statybą pagal Rusijos projektą Temeline, Čekijoje, bet 2002 metais elektrinė sėkmingai buvo pradėta eksploatuoti. Padrąsintas tokios paramos A.Kubilius pareiškė, kad Lietuva kovos prieš AE statybas Astrave ir prie Kaliningrado per Europos Sąjungos struktūras, kuri jau patvirtino Lietuvos siūlymus dėl visų veikiančių ir statomų AE regione patikimumo bandymų atlikimo.

       Tuo pačiu metu, siekant subalansuoti padėtį ateityje, atsirado trijų AE Lenkijos šiaurėje ir naujos Visagino AE Lietuvoje statybų projektai. Lenkijoje AE statybų planai susiduria su rimtu visuomenės pasipriešinimu. 2012 metų vasario 12 d. Melno (Ščecino apylinkė) savivaldybės vietos referendume 94% dalyvių pasisakė prieš AE statybą. Sudėtingai klostosi ir situacija su planuojama AE Visagine. Prasidėjo tikros regiono energetikos lenktynės.

       Šiuo metu Lietuvoje veikiančių elektrinių bendra galia apie 4000 MW. Daugiausia elektros energijos gamina Lietuvos elektrinė (Elektrėnų m.). Be to, veikia Kauno HE ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE), šiluminės elektrinės Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose ir kituose miestuose. Nedidelę elektros energijos dalį gamina vėjo jėgainės. Pagal oficialius duomenis, Lietuvos energijos suvartojimas 2011 metais buvo 10,4 TW, iš jų 6,74 TW valstybė importavo (beveik 65 %). Nurodyti skaičiai liudija apie priklausomybę nuo importo. Visagino AE planuojamas pajėgumas bus 1350 MW. Be to, pagal Lietuvos įstatymus valstybė privalo turėti ne mažiau kaip 34 % VAE akcijų (apie 460 MW arba 11,5 % jau turimų pajėgumų). Lygindami šiuos skaičius, Lietuvos ekspertai mano, kad net nauja elektrinė negalės visiškai patenkinti valstybės elektros energijos poreikių. Todėl daug diskutuojama ir apie kitus variantus. Pirmiausia, egzistuoja ekonomiškai apskaičiuoti KHAE statybos užbaigimo, Vilniaus ir Kauno šiluminių elektrinių modernizavimo, kombinuoto tipo (dujos ir garas) elektrinės Lietuvos AE antrame energetikos bloke įrengimo, suskystintų dujų terminalo kartu su Latvija statybų projektai. Šių darbų atlikimui (principinis sprendimas dėl jų vykdymo kol kas nepriimtas dėl keleto aplinkybių) reikės apie 3 mlrd. litų.

       Be savo pasigamintos elektros energijos Vilnius turės galimybę pirkti pigesnę produkciją iš Baltijos AE (RF Kaliningrado sritis), kurios darbas, pirmiausia, bus skirtas eksportui. Nurodytas variantas yra perspektyvus dėl to, kad yra elektros perdavimo linijos dar TSRS laikais paklotos iš RF Kaliningrado srities į Kruonį (Lietuva).

       Taip pat reikia pastebėti, kad Lietuvoje gaminamos elektros energijos kaina žymiai didesnė už analogišką pasaulio vidutinį rodiklį, kuris yra 12-18 Lietuvos centų (4,77-7,05 JAV centų). Be to, šalyje veikia didelis „mažų“ elektrinių skaičius, kurių vystymosi galimybės ribotos, dėl to jų elektros energijos savikaina didesnė negu stambiuose objektuose. Be to, pagal susitarimus su Europos Sąjunga šios elektrinės Lietuvos teritorijoje (kaip ir Lenkijos teritorijoje) turi būti pamažu uždaromos ir nutraukiama jų eksploatacija, nes jos neatitinka Europos ekologinio saugumo ir bendro techninio atsilikimo standartų.  

       Pagal specialistų skaičiavimus, jeigu bus pastatyta Visagino AE (statybos kaina gali siekti 17 mlrd. litų) joje gaminamos elektros energijos savikaina bus 30-35 Lietuvos centų. Kai tuo tarpu Baltijos AE (Kaliningrade) analogiškas rodiklis bus 7,66 Lietuvos centai (3 JAV centai). Taigi, įvertinus kainos faktorių ir esant regione valstybių, kurios rengiasi statyti branduolinės energetikos objektus (Baltarusija, Rusija ir Lenkija), Visagino AE bus sunku užkariauti užsienio rinkas.

       Tačiau Lietuva patiria didelį spaudimą iš Europos Sąjungos pusės. Jeigu anksčiau buvo kalbama apie atsisakymą nuo branduolinės energetikos, etapais uždarant Ignalinos AE (esančios praktiškai tame regione, kuriame planuojamos Visagino AE ir Astravo AE Baltarusijoje statybos) energetikos blokus, tai dabar, praktiškai po Sąjunginės valstybės pasiektų susitarimų dėl Astravo AE statybos, Lietuvoje politika branduolinės energetikos atžvilgiu smarkiai pasikeitė.  

       Visi kalba, kad Vilniaus sprendimas dėl Visagino AE statybos, pirmiausia, yra politinis.

       Iš pradžių Visagino AE buvo sumanyta, kaip bendras projektas su Latvija ir Estija. Buvo sukurtas Lietuvos energetikos investuotojas „LEO LT“. Tačiau po to visi potencialūs investuotojai atsisakė dalyvauti šiame projekte. Siekiant jį kažkaip išgelbėti, buvo įjungta „sunkioji artilerija“ amerikiečių kompanijų „General Electric“ ir „Westinghouse“ asmenyje. Tačiau dėl numatomo energijos pertekliaus Baltijos regione net šių korporacijų dalyvavimas kol kas neaiškus – politika yra politika, bet pinigus amerikiečiai skaičiuoti moka.

       Be to, Lietuva labai rizikuoja, įsitraukdama į naują brangiai kainuojantį projektą, taip ir neišsprendusi 2009 metais uždarytos Ignalinos AE pagal tos pačios Europos Sąjungos reikalavimus problemos. Dabar vyksta uždarytos elektrinės turto pardavimas. Būdinga tai, kad elektrinės vadovybė priėmė sprendimą neviešinti informacijos apie paskutinio aukciono rezultatus, kuris vyko 2012 metais gegužės 25 d. Žinoma, kad dauguma aukcionų dalyvių yra Lietuvos komercinės struktūros, o įgytos jų prekės perparduodamos į Vakarus.

       IAE darbuotojų nuomone, 2012 metai gali būti paskutiniai, kai elektrinės uždarymo darbų finansavimas yra pakankamo dydžio. Pradedant nuo 2013-2014 metų, reikia laukti finansavimo sumažinimo. 2011 metų lapkričio mėnesį Europos komisija priėmė sprendimą dėl skyrimo Lietuvai iš Europos fondų objekto uždarymo darbams 2014-2020 metams 210 mln. eurų vietoj oficialaus Vilniaus prašomų 770 mln. eurų. Taip pat baigiasi lėšos eksploatacijos nutraukimo Nacionaliniame fonde, ir iki šiol nenustatyta jo papildymo tvarka ateityje. 

       Taigi, Ignalinos AE susiklostė pakankamai įtempta situacija, ir kol kas neaišku, kokiomis lėšomis ir sprendimais ji gali būti pagerinta. Nepriklausomi ekspertai baiminasi, kad sudėtinga padėtis gali įtakoti objekto eksploatavimo nutraukimo darbų atlikimo saugumą ir neigiamai paveikti ekologinę padėtį regione. 

       Visagino AE statyba, kas yra visiškai akivaizdu, vėluoja palyginus su statomomis Baltijos ir Astravo AE. Visagino projektas, kaip jau sakyta, siekia politinių tikslų, iš kurių pagrindinis – Rusijos ir Baltarusijos Sąjunginės valstybės energetikos sistemų plėtros sulaikymas ir neleidimas pigesnei elektros energijai iš Rusijos, ir Baltarusijos išeiti į Europos Sąjungos rinkas. Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, priversta nusileisti Briuselio spaudimui, kuris nekreipia dėmesio į tai, kiek tai kainuos Lietuvos piliečiams ir Lietuvos pramonei.

Andrejus Geraščenka, 2012-08-15

Šaltinis: Fondsk

 

 

Susiję:

Kokį žaidimą žaidžia A.Lukašenka?

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas