Finansų pasaulis, kaip informacinė sistema

       Šiuolaikinė tarptautinė finansų sistema - tai pirmiausia informacinė sistema, tai yra informacijos apie bankų, draudimo kompanijų, pensijų fondų, investicinių fondų, kitų finansinių kompanijų ir organizacijų klientus rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir panaudojimo sistema. Renkama įvairiausios rūšies informacija. Jeigu tai yra fiziniai asmenys, tai duomenys apie piliečių finansinę padėtį, sveikatą, darbą, turtą, gimines, gyvenimo sąlygas ir pan. Jeigu tai yra juridiniai asmenys, tai duomenys apie esamą finansinę ir ekonominę padėtį,  kreditų istorijas, duomenis apie siūlomus investicinius projektus, vadovus, akcininkus ir vadybininkus, kontraktus, kompanijų pagrindinių fondų padėtį ir t.t. ir pan.

       Informacijos rinkimui, apdorojimui, saugojimui ir perdavimui bankai ir kitos finansų organizacijos pirmiausia naudoja savo tarnybas. Be to, finansinio sektoriaus infrastruktūra apima kreditų biurus, reitingų agentūras, specializuotas informacines kompanijas. Keletas bankų arba firmų gali sukurti bendras duomenų bazes apie klientus. Galingais informaciniais centrais yra centriniai bankai, įgyvendinantys bankų priežiūros funkcijas ir turintys neribotą prieigą prie komercinių bankų informacijos. Be to, kai kurie centriniai bankai lygiagrečiai savarankiškai renka informaciją. Pavyzdžiui, Prancūzijos bankas atlieka ekonomikos realaus sektoriaus įmonių monitoringą, pagrįsdamas, kad tai reikalinga savo pinigų ir kredito politikos tobulinimui. Didžiuliai finansinės ir komercinės informacijos srautai praeina pro mokėjimos sistemas - informacines ir telekomunikacijų sistemas. Atskiros finansų sektoriaus informacinės sistemos, glaudžiai susijusios ir tarpusavyje veikdamos, užtikrina didelės apimties informacijos "perėmimą".  

       Didžioji dauguma bankų ir finansinių kompanijų turi saugos tarnybas. Oficialiai pagrindinė jų funkcija yra savos informacijos saugojimas. Neoficialiai daugelis tarnybų užsiima papildomos informacijos apie savo klientus ir apie konkurentus gavimu. Žinoma, tai yra nevieša veikla, kai naudojami specialūs techniniai ir agentūriniai metodai.

       Bankų ir finansinių kompanijų renkama informacija įgyja konfidencialų pobūdį, prieigą prie kurios iš šalies galima gauti tik remiantis specialiais teismų ir prokuratūros orderiais. Konfidencialios informacijos turėjimas, o taip pat didelė nepriklausomybė nuo valstybės valdžios institucijų pasaulio bankus ir pasaulio specialiąsias tarnybas daro giminingomis. Galima pasakyti, kad pasaulinio informacinio "gaubto" kūrimą specialiosios tarnybos ir bankai atlieka kartu. Faktiškai įvyko organinis Vakarų specialiųjų tarnybų ir finansinio - bankininkystės pasaulio suaugimas. Atsirado didžiulis "šešėlinis" "Leviatanas", kuris turi galingus finansinius ir informacinius išteklius ir pradėjo kontroliuoti visuomenės gyvenimo visas puses.

                  SWIFT, kaip pasaulinis finansinis ir informacinis "gaubtas"

       Įsitikinęs, kad daugelis girdėjo anglų santrumpą SWIFT, kuri reiškia "Society of Worldwide Interbank Financial Telecommunications". Techniniu požiūriu tai yra automatizuota sistema tarptautinių piniginių atsiskaitymų ir mokėjimų vykdymui, panaudojant kompiuterius ir tarpbankines telekomunikacijas. Teisiniu požiūriu tai yra akcinė bendrovė, kurios savininkais yra įvairių valstybių bankai-nariai. Bendrovė buvo įkurta 1973 metais 15 valstybių 240 bankų atstovų, siekiant tarptautinių atsiskaitymų supaprastinimo ir suvienodinimo. Veikia nuo 1977 metų. Didžioji dauguma visų atsiskaitymų, kuriuos užtikrina SWIFT, yra doleriais. Bendrovė užregistruota Belgijoje (būstinė ir pastoviai veikiančios institucijos yra La Ulpės mieste, netoli nuo Briuselio) ir veikia pagal Belgijos įstatymus. Aukščiausia institucija – visuotinis bankų-narių arba jų atstovų susirinkimas (Generalinė asamblėja). Visi sprendimai priimami asamblėjos dalyvių balsų dauguma pagal principą „viena akcija – vienas balsas“. Akcinės bendrovės SWIFT direktorių taryboje dominuojančią padėtį užima Vakarų Europos valstybių ir JAV bankų atstovai. Akcijų skaičius paskirstomas proporcingai pagal perduodamų pranešimų srauto dydį. Didžiausią akcijų skaičių turi JAV, Vokietija, Šveicarija, Prancūzija, Didžioji Britanija.

       SWIFT nariu gali tapti bet kuris bankas pagal nacionalinę teisę turintis teisę vykdyti tarptautines bankines operacijas. Jau nuo XX amžiaus pabaigos SWIFT niekaip nebuvo galima apeiti tuo atveju, jeigu juridiniam ar fiziniam asmeniui pinigus reikėdavo persiųsti į kitą šalį. Kadangi visų tarptautinių mokėjimų ir atsiskaitymų didžioji dalis buvo vykdoma JAV doleriais, tai visos transakcijos eidavo per korespondentines sąskaitas, kurios įvairių šalių bankų atidarytos JAV bankuose. Pastarieji savo sąskaitas turėjo JAV Federalinėje rezervų sistemoje. Taigi, SWIFT bendrovė, formaliai būdama tarptautine, užsidarė FED. Ir tai nepaisant to, kad JAV bankai šioje akcinėje bendrovėje neturėjo kontrolinio paketo. SWIFT serveriai yra JAV ir Belgijoje.  

       Paskutinio dešimtmečio viduryje SWIFT bendrovė aptarnavo 200 valstybių 7800 finansų ir bankininkystės įstaigų. Tvarkomas finansų srautas buvo vertinamas 6 trln. dolerių per parą.

                                            SWIFT, kaip bendra FTB ir CŽV įmonė

       2006 metais aplink SWIFT kilo garsus skandalas. Postūmį jam suteikė publikacijos Amerikos „The New York Times“, „The Wall Street Journal“ ir „The Los Angeles Times“ leidiniuose. 

       Istorijos esmė yra tokia. Po 2011 metų rugsėjo 11 d. JAV valdžiai kilo idėja, kad specialiosios tarnybos kontroliuotų visas pinigų transakcijas tiek šalies viduje, tiek ir ypač tarpvalstybines transakcijas. Oficialus tokios kontrolės tikslas – kelio užkirtimas terorizmo finansavimui. Netrukus po rugsėjo 11 d. CŽV užmezgė ryšius su  SWIFT bendrove ir pradėjo peržiūrėti informaciją apie į JAV ateinančius ir iš JAV išeinančius mokėjimus. Jokių teisinių pagrindų tokiam peržiūrėjimui CŽV neturėjo. Apie tokią  Agentūros veiklą nežinojo net SWIFT bendrovės nariai. Siekiant nors kažkaip pateisinti CŽV kontroliavimą operacijų, kurios praeina per  SWIFT sistemą, 2003 metais Vašingtone buvo surengtos derybos tarp Pasaulinės tarpbankinių ryšių bendrovės ir keleto JAV valstybinių tarnybų (įskaitant CŽV ir FTB), o taip pat JAV Federalinės rezervų sistemos (derybose dalyvavo FED vadovas A.Grinspenas).     

       Šalys susitarė toliau tęsti bendradarbiavimą su sąlyga, kad Vašingtonas laikysis kai kurių taisyklių. Į jų skaičių įeina JAV Iždo kontrolės sustiprinimas ir dėmesio sutelkimas išimtinai į pinigų transakcijas, dėl kurių buvo įtarimai apie jų ryšius su terorizmo finansavimu. Amerikos pusė pažadėjo nesidomėti duomenimis apie pinigų pervedimus dėl kitų rūšių nusikaltimų, įskaitant mokesčių vengimą ir narkotikų prekybą.

       Pažymėtina, kad derybose su SWIFT vadovybe amerikiečiai, kaip argumentą, naudojo nuorodą į tai, kad formaliai tai yra ne bankas, o tik ryšių tarp jų institucija. Vašintone pareiškė, kad todėl žvalgybos susidomėjimas jo duomenimis nėra JAV įstatymo dėl banko paslapties  saugumo pažeidimas. Tvirtinama, kad apie CŽV susipažinimo su SWIFT duomenimis praktiką buvo informuoti Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos, Olandijos, Švedijos, Šveicarijos ir Japonijos centriniai bankai. Rusijos centrinio banko tame sąraše nėra...

       Kai kurių centrinių bankų informavimas apie CŽV ir SWIFT bendradarbiavimą tuose bankuose gavo slaptumo grifą ir niekur toliau nenuėjo. Ne tik visuomenei, bet net vyriausybėms ir parlamentams nebuvo žinoma (o jeigu ir žinojo, tai tylėjo). Pažymėtinas Didžiosios Britanijos pavyzdys. 2006 metų vasarą „Guardian“ laikraštis paskelbė duomenis apie tai, kaip SWIFT bendrovė kiekvienais metais CŽV perduodavo informaciją apie Didžiosios Britanijos bankų milijonus operacijų. „Guardian“ pažymėjo, kad konfidencialios informacijos apie britų bankų operacijas perdavimo CŽV įslaptinta programa yra ir Didžiosios Britanijos, ir Europos įstatymų pažeidimas (visų pirma, Europos žmogaus teisių konvencijos). Anglijos bankas, vienas iš 10 centrinių bankų, turinčių vietą  SWIFT valdytojų taryboje, pranešė, kad apie šią programą Didžiosios Britanijos vyriausybę informavo 2002 metais. „Kai mes tai sužinojome, mes apie tai pranešėme Finansų ministerijai ir jai perdavėme tuos kontaktus, - 2006 metais kalbėjo Piteris Rodžersas iš Anglijos banko. - Mes taip pat perdavėme SWIFT, kad jie turėtų asmeniškai susisiekti su vyriausybe. Tai su mumis nieko bendro neturi. Tai yra saugumo klausimas, o ne finansų. Šis klausimas turėjo būti sprendžiamas tarp vyriausybės ir SWIFT". Atsakyme raštu parlamentui Gordonas Braunas 2006 metais patvirtino, kad apie programą vyriausybei buvo žinoma. Pasiremdamas vyriausybės politika nekomentuoti "specifinių saugumo klausimų", finansų ministras atsisakė atsakyti, ar buvo imtasi priemonių "užtikrinant pagarbą Didžiosios Britanijos piliečių privataus gyvenimo slaptumui, kurių bankų operacijos galėjo būti peržiūrimos JAV pagal anti teroristinį tyrimą, bendradarbiaujant su SWIFT". Gordonas Braunas taip pat atsisakė atsakyti, ar SWIFT programa buvo teisiškai sutvarkyta, kad neprieštarautų Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniui.

                                    Informacinis ir finansinis „gaubtas“ šiandien

       Mums praktiškai nieko nežinoma apie tai, ar šiandien SWIFT bendrovė toliau bendradarbiauja su CŽV ir kitomis JAV specialiosiomis tarnybomis. Ši tema pasaulio žiniasklaidoje yra tabu. Išsakysiu prielaidą: labiausiai tikėtina, kad tęsiasi. Bet kuriuo atveju, JAV tam turi reikalingas sąlygas (vienas iš dviejų SWIFT serverių yra JAV teritorijoje). Yra daug netiesioginių požymių, kad formaliai nuo valstybių nepriklausoma SWIFT bendrovė išlieka oficialaus Vašingtono stiprioje įtakoje. Vienas iš paskutinių pavyzdžių -  2012 metais bendrovė iš savo narių išmetė Iraną. Visi komentatoriai sutinka, kad tai buvo padaryta spaudžiant JAV valdžios institucijoms.

       Baigiant reikia pasakyti, kad turimi ir kiti (be SWIFT) tarptautinių finansinių srautų ir jų dalyvių kontrolės būdai, naudojami JAV specialiųjų tarnybų. JAV doleris kol kas yra pagrindinė valiuta atsiskaitymuose pasaulio prekių ir finansų rinkose. O reiškia, kad atitinkamos juridinių ir fizinių asmenų, esančių už JAV ribų, dolerinės transakcijos praeina per korespondentines sąskaitas, atidarytas Amerikos bankuose. Duomenys apie transakcijas ir jų dalyvius kaupiami komercinių bankų ir JAV Federalinių rezervų bankų  duomenų bazėse. Baigiama kurti galinga JAV Iždo konsoliduota duomenų bazė, į kurią eis informacija ne tik iš Amerikos bankų, bet taip pat iš draudimo kompanijų, pensijų fondų, kitų finansinių kompanijų ir organizacijų.  2013 metų pradžioje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad siekiant užtikrinti saugumą ir „JAV interesus“, prieigą prie šios duomenų bazės gaus visos specialiosios tarnybos – CŽV, FTB, NSA ir kt.

     Pagreitintas informacinio ir finansinio „gaubto“ įrengimas dėl JAV banksterių ir specialiųjų tarnybų interesų kitas valstybes verčia ieškoti apsaugos būdus nuo slegiančios „Didžiojo brolio“ kontrolės. Šiandien daug kalbama apie būtinybę tarptautiniuose atsiskaitymuose pereiti nuo JAV dolerio prie kitų valiutų. Paprastai toks perėjimas yra vertinamas kaip valstybių išėjimo iš JAV finansinės ir ekonominės priklausomybės priemonė. Tai yra teisinga. Tačiau toks perėjimas taip pat leis išeiti iš informacinės priklausomybės. 

Valentin‘as Katasonov‘as, 2013-07-30

Šaltinis: Fondsk