Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Apie dvi pasaulio finansų istorijos apvalias datas

       2014 metų vasarą sukaks 70 metų nuo tarptautinės konferencijos Breton Vudse (Naujojo Hampšyro valstija, JAV), kurioje buvo priimti sprendimai, nustatę pasaulio finansų sistemos architektūrą trims dešimtmečiams. JAV doleris buvo prilygintas auksui, o Vašingtonas kitų valstybių pinigų institucijoms garantavo laisvą dolerių keitimą į auksinį metalą pagal fiksuotą kainą – 35 doleriai už trojos unciją. 1944 metais JAV doleris pagaliau užėmė tarptautinės valiutos numeris vienas monopolinę padėtį, konkurencinėje kovoje nugalėjęs Didžiosios Britanijos svarą sterlingų.

      Prieš 80 metų: aukso konfiskavimas ir nacionalizacija Jungtinėse Valstijose

       Kita apvali data – akto dėl aukso rezervo (Gold Reserve Act of 1934), kuris tapo „aukso konfiskavimo ir nacionalizacijos“ finaliniu aktu, priėmimo Jungtinėse Valstijose 80 – metis. Paseksime šio proceso žingsnius.

       Pirmas žingsnis. 1933 metų kovo 6 d. JAV prezidentas, pasinaudojęs ypatingais įgaliojimais, kuriuos jam suteikė įstatymas dėl prekybos su priešiškomis valstybėmis, priimtas Pirmojo pasaulinio karo metu, uždarė šalies bankus ir uždraudė jiems vykdyti mokėjimus arba eksportuoti auksines monetas ir luitus.

       Antras žingsnis. 1933 metų kovo 9 d. teisėkūros aktu „dėl sąlygų sudarymo išėjimui iš ypatingos padėties, susiklosčiusios valstybės bankų sistemoje, ir kitiems tikslams“ JAV kongresas JAV prezidentui Franklinui Ruzveltui“ suteikė įgaliojimus užkertančius kelią aukso „kaupimui“.

       Trečias žingsnis. 1933 metais balandžio 5 d. Franklinas Ruzveltas išleido dekretą Nr. 6102 dėl faktinio gyventojų ir organizacijų aukso, esančio luituose ir monetose, konfiskavimo. Visi JAV teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys (įskaitant užsienio piliečius ir kompanijas, laikančius auksą JAV teritorijoje), su retomis išimtimis, privalėjo iki 1933 metų gegužės 1 d. auksą pakeisti į popierinius pinigus pagal kainą 20,67 dolerių už trojos unciją bet kuriame banke, esančiame JAV teritorijoje, kuris turi teisę priimti auksą. Neteisėtais buvo paskelbti bet kurie kontraktai ir vertybiniai popieriai, nominuoti auksu, išmokėjimus už juos pavesta vykdyti popieriniais pinigais atitinkamai pagal nurodytą keitimo kursą. Auksą reikėjo atiduoti skubiai – iki 1933 metų gegužės 1 d. Nuo to momento privati aukso nuosavybė JAV piliečiams tapo neteisėta. Bet kurisne teisėtas aukso laikymas buvo baudžiamas 10tūkst. dolerių bauda ir 10 metų kalėjimo.

       Ketvirtas žingsnis. 1934 metų sausio 30 d. buvo priimtas įstatymas dėl aukso rezervo (Reserve Act of 1934). Aukso monetų kaldinimas buvo nutrauktas, visas auksas turėjo būti saugomas Ižde luituose. Valstybės monetarinio aukso, įskaitant auksą, kurio vertė  3,5 mlrd. dolerių, saugomo federaliniuose rezervų bankuose, nuosavybės teisė buvo perduota JAV Iždui. Be to, įstatymas JAV prezidentui suteikė įgaliojimus dolerio perkainavimui 50-60% ribose nuo aukso kiekio, kuris buvo nustatytas 1900 metų įstatymu (įstatymas, nustatęs aukso standartą Jungtinėse Valstijose) ir patvirtintas 1911 metų įstatymu.

       Penktas žingsnis. Kitą dieną po įstatymo dėl aukso rezervo priėmimo, tai yra 1934 m. sausio 31 d.  JAV prezidentas pasirašė dekretą, pagal kurį dolerio aukso kiekis buvo sumažintas nuo 25 8/10 grano (1 granaslygus 0,0648 g)iki 15 5/21 grano 900 –os prabos aukso. Taigi, aukso dolerinė kaina pakilo 59,04% pariteto atžvilgiu, kurį užfiksavo 1900 metų aukso standarto įstatymas. Fiksuota aukso kaina pakilo nuo 20,67 iki 35,00 dolerius už unciją. Ypatingi prezidento įgaliojimai keisti dolerio aukso kiekį jam buvo suteikti iki 1943 metų liepos 1 d., bet daugiau dolerio aukso kiekio peržiūrėjimo nebuvo.

       Kokie 1933-1934 m. JAV priimtų priemonių dėl aukso išėmimo iš piliečių ir organizacijų praktiniai rezultatai? Pirmiausia, JAV buvo galutinai demontuotas aukso standartas. Beje, Amerika buvo vienintelė valstybė, kuri net Pirmojo pasaulinio karo metu neatšaukė ir nesustabdė šio standarto veikimo. Po karo pagrindinės Europos valstybės labai sunkiai atstatė aukso standartą, bet sutrumpintame pavidale – kaip aukso luito. JAV iki 1933metų toliau veikė „klasikinis“, aukso monetų, standartas (banknotų keitimas į auksines monetas). 

                Fort Noksas, kaip aukso konfiskavimų ir nacionalizacijų simbolis

       Kam buvo reikalingos tokios priemonės? Paprastas atsakymas – tam, kad įgyvendinti Franklino Ruzvelto „Naują kursą“, kuris remėsi anglų ekonomisto Džono Keinso idėjomis. Keinsizmas ne tik leido, bet net skatino viešąjį vartojimą, kuris skirtas kompensuoti ekonomikos privataus sektoriaus ir gyventojų nepakankamai pajėgią mokumo požiūriu paklausą. Keinsizmas laikė, kad yra normalu biudžeto deficito finansavimas, valstybės skolinimosi naudojimas ir valstybės skolos augimas. Aukso standarto buvimas sunkino (iš esmės darė neįmanomu) ekonominės politikos įgyvendinimą pagal keinsizmą.

       Dėl precedento neturinčių įgaliojimų, kurie buvo suteikti federalinei vyriausybei Ruzvelto administracijos valdymo laikotarpiu, ji nuo1933 iki 1954  metų iš savo piliečių konfiskavo apie 5 milijonus uncijų aukso luitų, kurių oficiali vertė maždaug 1,6 mlrd. dolerių. Įstatymų besilaikančių piliečių auksines monetas ir kitus daiktus Iždas perlydė į aukso luitelius. JAV valstybės iždo aukso atsargos išaugo  daug milijardų dolerių dėl bankų metalo, kurie mainais gavo taip vadinamus auksinius sertifikatus. Vyriausybės aukso aktyvai išaugo fizine išraiška, bet kainos išraiška jie išaugo dar daugiau. Oficialios aukso kainos pakeitimas padidino vyriausybės aukso atsargų nominalią vertę, tai leido, pagal JAV Iždo duomenis, išleisti papildomus 3 mlrd. dolerių popierinės valiutos. Be to, buvo devalvuotas doleris, buvo stabilizuota pinigų sistema, o didmeninės kainos išaugo daugiau kaip 33%. 

       Tiesiog per vieną dieną pasakiškai praturtėjo tie piliečiai ir bankininkai, kurie kai ką žinojo apie rengiamas JAV prezidento akcijas ir dar 1933 metų pradžioje išvežė savo auksą už Jungtinių Valstijų ribų. Tuo pačiu šios priemonės atnešė nuostolius aukso savininkams ir atėmė iš jų metalą, kurį jie saugojo savo ateities aprūpinimui.

        Kad turėtų kur padėti konfiskuotas tauriojo metalo atsargas, Fort Nokse JAV Iždas pradėjo statyti didžiausią pasaulyje saugyklą. Tai viena iš labiausiai įtvirtintų ir piliečiams (net JAV kongresmenams) neprieinamų pastatų Amerikoje. Jos statybai buvo išleista 16 000 kubinių pėdų granito, 4200 kubinių jardų betono, 750 tonų armatūros ir 670 tonų statybinio plieno. Prie marmurinio įėjimo auksinėmis raidėmis išgraviruotas užrašas: „Jungtinių Valstijų saugykla“ su Iždo auksiniu antspaudu. Saugyklos statybos darbai buvo baigti 1936 metų gruodyje, ir per 1937 metų visą pirmąjį pusmetį Iždas užsiėmė konfiskuoto metalo į ten pervežimu. 

                               Breton Vudsas būtų neįmanomas be Fort Nokso

       Vadovaujant Ruzveltui, Amerika energingai augino savo aukso atsargas. Jeigu 1928 m. JAV teko 37,7% kapitalistinių šalių oficialių aukso rezervų, tai 1936 metais ši dalis išaugo beveik iki 50%. Palyginimui: tais pačiais 1936metais Prancūzijos dalis buvo 13,2%,o Didžiosios Britanijos - 11,4%. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pagrindinių Europos valstybių aukso saugyklos visiškai ištuštėjo, o JAV dalis kapitalistinio pasaulio aukso rezervuose, pagal įvairius vertinimus, padidėjo iki75-80%. 

       O dabar mes vėl grįžtame prie Breton Vudso konferencijos, kuri vyko prieš 70 metų. Šioje konferencijoje vyko aštri diskusija tarp amerikiečių ir anglų delegacijų, jie davė toną visam susitikimui. Pirmajai vadovavo JAV Iždo sekretoriaus padėjėjas Haris D.Vaitas, antrajai – Džonas M.Keinsas. Pirmasis stumė JAV interesus, antrasis – Didžiosios Britanijos. Nors garsus anglų ekonomistas intelektualiai apžaisdavo savo oponentą, amerikiečiai laimėjo. Breton Vudso sistema - 90% Hario Vaito projektas. Kokia tokios baigties priežastis?

       Priežastis paprasta. Amerika sugebėjo įtikinti visus konferencijos dalyvius (dalyvavo 44 valstybės), kad doleris toks pat geras, kaip ir auksas. Ir kad niekas tuo neabejotų, Amerika žadėjo nekliudomai popierinius dolerius keisti į geltonąjį metalą. Iškart po Breton Vudso Jungtinių Valstijų aukso rezervų vertė dolerių masės atžvilgiu (grynųjų pinigų apyvartos padengimo auksu koeficientas) buvo 75%. Tai buvo labai geras rezultatas. Ir visi balsavo už H.Vaito siūlymus. O po pusantrų metų po Breton Vudso konferencijos sprendimus ratifikavo dauguma valstybių dalyvių (TSRS šių sprendimų neratifikavo).

       Taip gimė Breton Vudso sistema, kuri egzistavo iki 1971 metų rugpjūčio 15 d., kai JAV prezidentas Ričardas Niksonas paskelbė apie dolerių keitimo į auksą nutraukimą. Tuo momentu JAV Iždo aukso atsargose geltonojo metalo buvo tik 16% dolerių masės, kuri buvo apyvartoje JAV ir už jų ribų.

       1971 metais JAV Iždo „auksinis langelis“ užsidarė. Šiandien pasaulis egzistuoja popierinio dolerio standarto sąlygomis, kuriam esant FED spausdinimo mašina, kuri dirba be jokių apribojimų, pasaulio ekonomiką atvedė iki visiško žlugimo... Ir vėl kalbama apie kokios nors formos aukso standarto sugrąžinimą. Nostalgiškai prisimenama konferencija Breton Vude. Įvairių valstybių valstybininkai vis dažniau užsimena apie Breton Vudso -2 reikalingumą.

       Prezidento F.Ruzvelto daug kartų klausinėjo, kas lėmė sprendimą dėl aukso konfiskavimo iš amerikiečių 1933-1934 m. Aiškaus atsakymo Ruzveltas taip ir nedavė. Manoma, kad šis sprendimas buvo rengiamas už oficialios valdžios užkulisių. Daugelis autorių tiesiog fiksuoja šiuos įvykius, neaiškindami jų prasmės. Kai kurie kalba, kad aukso standartas trukdė vykdyti keinsistinį „naują kursą“. Bet juk aukso standartai 1931-1936m. buvo panaikinti ir Europoje, tačiau jokios aukso konfiskacijos ir nacionalizacijos ten nebuvo vykdomos. O štai Amerikoje įvyko nacionalizacija. Ir kyla įtarimas, kad kai kas dar prieš 10 metų iki Breton Vudso Ameriką pradėjo rengti tam įvykiui. Vienaip ar kitaip, be viso aukso sutelkimo Iždo rankose Vašingtonui nebūtų pavykę pasauliui įpiršti pokario finansų tvarkos, kuri grindžiama aukso ir dolerio standartu.  

       Iš čia išvada. Jeigu mes norime suprasti, kokia tikimybė yra, kad šiuolaikinis pasaulis sugrįš prie aukso standarto ir kas gali būti pagrindiniu Breton Vudso – 2 projekto vykdytoju, reikia atidžiai stebėti, kur vyksta geltonojo metalo pasaulinių atsargų pagrindinės dalies sukaupimas.

Valentin‘as Katasonov‘as, 2014-06-09

Šaltinis: Fondsk

 

Apie tarptautinę pinigų sistemą maždaug nuo 9 min.

 

Susiję:

Spektaklis, kurio pavadinimas „JAV aukso atsargų auditas“

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas