Reziumė ir bendresni pastebėjimai

    „2012 m. kovo mėn. pinigai P3 sumažėjo 96,6 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje šiek tiek sulėtėjo – iki 14,3 procento.”

       ,,Pinigai P3 per mėnesį (vasarį)padidėjo 178,7 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje šiek tiek sulėtėjo – iki 14,6 procento.“

       ,,2012 m. sausio mėn. pinigai P3 sumažėjo 497,2 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje buvo 15,0 procento.”

       Tai ištraukos iš Lietuvos banko mėnesinių statistikos pranešimų ,,Pinigų ir kitų PFI balanso apžvalgos”, kuriose teigiama, kad metų, t.y. tam tikro šių metų mėnesio duomenys, palyginti su praėjusių metų atitinkamo mėnesio duomenimis, šalies ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų (P3) kiekis nuolat (kiekvieną praėjusio ketvirčio mėnesį) didėjo 15,0-14,3 %.

       Ir tai vyko tuo metu, kai šalies ekonomika, I-jo ketvirčio BVP, kaip teigiama Lietuvos SD pranešime, padidėjo, palyginti su praėjusių metų I-ju ketvirčiu (taip pat metų didėjimas), tik 3,9 %.

       Kodėl pinigų kiekis, aptarnaujantis šalies ekonomiką didėja keleriopai sparčiau, nei auga ekonomika? Ir ką tai gali reikšti?

       Atrodo logiška tikėtis, kad, bent kiek atsigaunant ekonomikai ir didėjant ją, ekonomiką, aptarnaujančių pinigų kiekiui (kaip teigiama LB Statistikos pranešimuose) turėtų panašiai aktyvuotis bei didėti ir ūkio subjektų mokėjimų srautai bei apimtys už ūkinius sandorius per bankus, t.y. didėti pinigų apyvarta. Deja, skelbiami Lietuvos banko duomenys apie mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) panašaus apimčių didėjimo (bentiki š.m. 3-4 K) nerodo (lentelė Nr. 1 ir grafikas Nr.1):

                                                                                                                                                                 Lentelė Nr. 1

                                                                                                                                                               Grafikas Nr.1

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika; LSD interneto svetainė.

       Ar tai rodo, kad net ir kuklus ekonomikos augimas vyksta be reikšmingesnio bankų, kaip mokėjimų svarbių tarpininkų, dalyvavimo? Ir gal ne visada dėl šešėlinės ekonomikos buvimo ar net jos dalies didėjimo? O gal ir dėl ūkio subjektų ,,bėgimo“ nuo bankų mokėjimų ir jų kitų finansinių paslaugų didelių kainų bei tarifų?

       Bene optimistiškiausiai ekonomikos atsigavimą atspindi Lietuvos Statistikos departamento pranešimo grafikas:

       Bendrojo vidaus produkto kitimas, grafikas Nr.2.

                                                                                                                                                            Grafikas Nr.2

       O jo papildymas LSD skaičiais apie BVP kaitą % leidžia matyti (deja) ekonomikos eilinio augimo lėtėjimo (smigimo ir recesijos?) procesą. Nors ir po įspūdingo (+10,5 %) atsigavimo 2011 K2 (palyginta su ankstesniu ketvirčiu palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoniškumus):

2010 K4 = -3,4 ir 2,2;

2011 K1 = -6,9 ir 1,6;

2011 K2 = +10,5 ir 1,5;

2011 K3 = +7,2 ir1,2;

2011 K4 = -5,5 ir 0,8;

2012 K1 = -7,3 ir 0,8;

       Tokių duomenų pagrindu BVP kaitos grafike matomos jo tendencijos yra daugiau realistinės, nors ir mažiau optimistinės:

                                                                                                                                                                 Grafikas Nr.3

                                                                                                                                                                 Grafikas Nr.4

Šaltinis: LSD pranešimas

       Ką visa tai galėtų reikšti? 

       Ir žvelgiant šiek tiek ,,iš šalies“?

       Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai, likučiai laikotarpio pabaigoje), per šių metų I-ąjį ketvirtį sumažėjo 360 mln. Lt, arba 0,7 %, (lentelė Nr. 2):

                                                                                                                                                                  Lentelė Nr.2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

       Ir didžiausias jų mažėjimas buvo sausio mėn.: -504 mln. Lt, arba 1,1 %, mažėjant grynųjų pinigų kiekiui apyvartoje (po didžiulio jų kiekio didėjimo šuolio praėjusių metų gruodžio mėn. +985 mln. Lt arba +1,0 %) ir einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučiams net -747 mln. Lt ir -3,5 %. Ir tik 0,8 % padidėjus terminuotųjų indėlių likučiams.

       Plačiųjų pinigų junginio (P3) pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 % jo sumos) kaitą matome grafike Nr.5.

                                                                                                                                                                 Grafikas Nr.5

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelių 2.4.1. ir 2.4.2. pagrindu. GP n.v. - grynieji nacionaline valiuta.

       Pateiktoje lentelėje ir grafikuose matome, kaip paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį ir ypač gruodžio mėn., ir jau šių metų pirmąjį ketvirtį šalies ekonomiką aptarnaujančio pinigų kiekio kaitą reikšmingai ir keistai sujaukė AB „Snoras“ veiklos licencijos sustabdymas, staigus jo nacionalizavimas (perimtas visuomenės reikmėms) ir spartus jo bankroto paskelbimas bei pradėtos bankroto procedūros jau buvusiam, dabar - bankrutuojančiam, BAB „Snoras“, kuris perklasifikuotas, kaip teigia Lietuvos SD, į ,,Kitas piniginio tarpininkavimo“ veiklas (veiklos rūšies kodas 64.19.20) ir priskirtas finansinių korporacijų sektoriui S.12, kitų finansinių institucijų subsektoriui S. 122.

       Bet jau minėto BAB‘o bankroto ir ten įstrigusių ir nusavintų klientų indėlių kompensavimo atvaizdavimas pinigų kiekio statistikoje lydimas šių ,,reiškinių“:

       - iš apskaitos pinigų statistikoje ,,eliminuotas“, t.y. paprasčiausiai nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos neapskaitytas BAB ,,Snoras“;

       - BAB ,,Snoras“ įstrigę pinigaiir indėliai ir, juo labiau – paskolos, šalies ekonomikoje ir pinigų kiekyje realiai liko. Tik indėlius dalinai išpirko („kompensavo“) ir tapo BAB ,,Snoras“ svarbiausiuoju kreditoriumi ir indėlininku Indėlių draudimo fondas mūsų vaikų ir anūkų sąskaita skolintais pinigais ir, tokiu būdu, į ekonomiką, per tam tikrus bankus, įliedamas papildomai (o tai – pinigų kredito emisija) apie 4 mlrd. Lt;

       - grąžinami (indėlių kompensavimo pavidalu) BAB „Snoras“ pinigai ,,bėgo“ į grynuosius ar, geriausiu atveju – į sąskaitinius pinigus. Ir jokiais būdais nepagrįstos ,,džiugios“ kalbos apie tai, kad ,,žmonės suprato bankų sistemos patikimumą ir tęsia lėšų taupymą...“;

       - pinigų grąžinimas dirbtinai ,,sustiprino“ nacionalinės valiutos ,,pozicijas“, kadangi indėlių lėšos užsienio valiutomis buvo grąžinamos dažniausiai nacionaline valiuta;

       Todėl galima abejoti, ar dėl minėtų priežasčių, lentelėje matomi plačiųjų pinigų P3 dydžiai ir jų kaita atspindi tikrovę.

                                                                                                                                                               Grafikas Nr.6

                                                                                                                                                               Grafikas Nr.7

                                                                                                                                                               Grafikas Nr.8

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

       Šalies ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų (P3) vidutinis 2011 metų kiekis, palyginti su jų kiekiu prieš metus, padidėjo 8,2 % (kaitos indeksas 1,082). Tuo pat metu šalies ekonomika (BVP), analogiškai, augo tik 5,9 % (kaitos indeksas 1,059). O tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 2,2 % (1,082/1,059), palyginti su analogiška, vidutine metų 4,1 % vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.

       O šalies ekonomiką aptarnaujantis vidutinis ketvirčio pinigų kiekis (P3) š.m. I-ąjį ketvirtį sumažėjo, palyginti su praėjusiu, 2011 m. IV-ju ketvirčiu, 0,5 % (kaitos indeksas 0,995); palyginti su praėjusių metų pirmojo ketvirčio (metų kaita) vidutiniu pinigų kiekiu jis padidėjo 5,3 % (kaitos indeksas 1,053). Kai ekonomika (BVP) augo, analogiškai, palyginti su praėjusiu ketvirčiu -7,3 % (kaitos indeksas 0,927) ir su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu +3,9 % (kaitos indeksas 1,039). Iš to seka, kad š.m. I-ojo ketvirčio bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 7,3 % (0,995/0,927); I-jo ketvirčio metų infliacija ir pinigų nuvertėjimas turėtų būti matuojamas 1,3 % (1,053/1,039). VKI  = 3,6 %.

       Šalies ekonomiką aptarnaujančiame plačiųjų pinigų kiekyje neįskaičiuojami (ir kaitoje ne vertinami) grynieji pinigai užsienio valiutomis, kurių kiekis grynųjų pinigų apyvartoje gali būti reikšmingas: apie 37 % grynųjų nacionalinių pinigų kiekio, t.y. ne mažiau 3,5 mlrd. Lt (grynųjų nacionalinių apyvartoje yra 9,5 mlrd. Lt).

       Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio kaitą praėjusiais metais dėl indėlių (terminuotųjų ir einamųjų sąskaitų) likučių kaitos, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? O tai matome lentelėje Nr.3:

                                                                                                                                                                    Lentelė Nr.3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)** centrinės + vietos valdžios

       Rezidentų indėlių likučiai per praėjusį ketvirtį padidėjo tik 0,2 %, nors jų kaita buvo permaininga: sausio mėn. -421 mln. Lt arba -1,0 %, vasario mėn. +568 mln. Lt arba +1,4 %.

       Panašiai ir permainingai kito ir įmonių bei namų ūkių indėlių likučiai, kurių padidėjimo per ketvirtį taip ir neįvyko.

                                                                                                                                                                 Grafikas Nr.9

       Lieka galioti dar praėjusių metų analogiškos apžvalgos teiginys, kad jau nuo 2010 m. II-ojo ketvirčio ekonomiką aptarnaujančio pinigų kiekio didėjimą ,,palaikė“ apyvartinių pinigų - einamųjų sąskaitų ir grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje likučių gan aktyvus didėjimas. Nuo 2010 metų vidurio nedidėjo terminuotųjų, iki 2 m. trukmės, indėlių likučiai. O tai gali reikšti vos ne daugiau nei pusantrų metų tvyrantį tam tikrą nepasitikėjimą esamais pinigais kaip taupymo priemone. Ir tai, savo ruožtu, sąlygojo didelė ir nemažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas.

       Pinigų kiekio šalies ekonomikoje kažkiek reikšmingiau negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, nes ir jis per praėjusį ketvirtį ir toliau mažėjo (lentelė Nr.4):

                                                                                                                                                                   Lentelė Nr.4

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

       Bankų atstovų nuolatiniai kalbėjimai apie ekonomikos ,,atsigavimą“ bei tokio pobūdžio lūkesčius (arba iliuzijas ta tema) retkarčiais papildo kalbėjimai apie šalies ekonomikos kreditavimo ,,švelninimą“ arba net jo, kreditavimo, didinimą.

       Realiai šia linkme nieko teigiamo nevyksta. Priešingai: bankai šalies ekonomikai lyg šiol taiko skolinimo embargą, ką parvirtina ir jų pačių, t.y. bankų teikiama statistika apie vidaus kredito likučių nuolatinį mažėjimą:

                                                                                                                                                              Grafikas Nr.10

       Bankai, savo laiku sukėlę skolinimo bumą, po to, įvedę skolinimo embargą ir negailestingai ,,pamokę“ daugelį verslo įmonių ir šalies žmonių, kad skolas būtina grąžinti, net ir ekonomikos krizės sąlygomis, šiuo metu susidūrė su jų pačių ,,sukurta“ problema: žmonės ir šalies verslas, bankų skausmingai jau ,,pamokyti“, suprato, kad jei nori gyventi ir net išgyventi – nesiskolink jokiuose, kad ir besiskelbiančiuose ,,tavo artimais“, bankuose.

       Tai patvirtina ir Lietuvos banko atlikto tyrimo rezultatai: daugėja įmonių, kurios savo veiklą ir net jos plėtrą dabar ir ateityje nenumato sieti su skolinimusi bankuose.

      Ir tik skolinimas valdžiai (ir jos priklausomumas nuo bankų) niekaip nemažėja. Per praėjusius metus vidaus kreditas valdžiai padidintas 17 %, iki 6,7 mlrd. Lt. Per š.m. pirmąjį ketvirtį valdžios skola vietos bankams padidinta dar 191 mln. Lt, arba net 2,8 %.

                                                                                                                                                              Grafikas Nr.11

Šaltinis: LB interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.5.4 duomenų pagrindu.

       Bankų suteiktų paskolų grąžinimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deja, tokių ,,reiškinių“ pateikiamoje lentelėje Nr.5 nesimato:

                                                                                                                                                                   Lentelė Nr.5

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.2. ir 2.2.4.

       Reikšmingas bankų kredito išteklių mažėjimas įvyko praėjusių metų gruodžio mėn. – net beveik -5,5 mlrd. Lt arba -6,3 % . Jau beveik įprasta visas reikšmingas pinigų kiekių rodiklių kaitas gruodžio mėn. ,,aiškinti“ Snoro ,,eliminavimu“ iš pinigų statistikos apskaitos. Bet ar galima tuo (Snoru) įtikinamai ,,paaiškinti“ reikšmingą (-3,6 mlrd. Lt) išorės lėšų ir, jų tarpe – užsienio bankų - iš šalies ekonomikos pasitraukimą?

       Kaip matome lentelėje Nr.5, motininių bankų lėšos sudaro 90 % visų išorės lėšų, kurios naudojamos bankų kredito ištekliams. Dar 2,7 mlrd. Lt kredito išteklių pasitelkta iš kitų ne rezidentų, t.y. užsienio subjektų.

       Tai štai praėjusių metų gruodžio mėn. ir tos lėšos pastebimai ,,sujudo“: jų likutis sumažėjo 888 mln. Lt, arba net ketvirtadaliu (-25,1 %). Nejau ir tai ,,įvyko“ dėl Snoro ,,eliminavimo“ iš pinigų statistikos vadinant reiškinį ,,nesandorine kaita“, matuojama net -1,0 mlrd. Lt?

Užsienio (motininių) bankų lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos tęsėsi ir š.m. I-ąjį ketvirtį, ir su reikšmingu pagreitėjimu: -1,1 mlrd. Lt arba -4,5 %:

                                                                                                                                                              Grafikas Nr.12

Šaltinis: LB interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.2.4 duomenų pagrindu.

       Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose, buvusi 2008 m. spalio pabaigoje (39,1 mlrd. Lt), iki šių metų I ketv. pabaigos sumažinta iki 23,2 mlrd. Lt, 15,9 mlrd. Lt arba net 40,7 %. Jos dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo nuo 45,5 % 2008 m. spalio mėn. iki 29,0 % dabar.

       Besitęsiančio bankų skolinimo embargo sąlygomis jų kredito emisija (vidaus kreditas) jau nėra esminiu pinigų kiekio (pinigų pasiūlos) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ar šaltiniu. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios vidaus ir užsienio skolų didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti vis dar nedidėjantį bankų kreditavimą.

       Realioji (t.y. be bankų ir kitų finansinių įmonių užsienio skolų, kurios naudojamos vidaus kreditui) šalies ekonomikos skola 2011 m. pabaigoje jau viršijo 130 mlrd. Lt ir 22,8 %  š.m. nominalųjį ir net 61,4 % - realųjį metų BVP.

                                                                                                                                                                    Lentelė Nr.6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Šalies finansinės sąskaitos, Išorės statistika, Bendroji šalies užsienio skola.

       Tik per praėjusius metus realioji šalies ekonomikos skola padidėjo (nors ir po duomenų patikslinimo beveik -300 mln. Lt) 4,6 mlrd. Lt arba 3,7 %. Ir toks ekonomikos skolų didėjimas įvyko tik dėl valdžios skolos didėjimo 4,5 mlrd. Lt arba net 12,2 %.

       Bet dar pavojingesnė ir grėsmingesnė yra ekonomikos skolos struktūros kaita.

       Jei krizės pradžioje (2008 m. 4K) 61,9 % ekonomikos skolos sudarė ūkio subjektų skolos bankams tai, bankams taikant skolinimo embargą, šiuo metu jų dalis ekonomikos skoloje sumažėjo iki 48,9 %. Bet, kartu, reikšmingai padidinta valdžios skolų dalis: nuo 13,4 % krizės pradžioje iki 31,6 % š.m. pabaigoje.

       Štai čia ir matosi bankų vaidmuo šalyje sukeliant ir eskaluojant ekonomikos krizę: iki 2008 m. 4K gausiai skolinę ir į šalies ekonomiką nuo 2004 metų ,,įlieję“ virš 40 milijardų kredito emisijos pinigų, jie šalyje sukėlė didžiulę (iki 10 % 2008 m.) infliaciją, kuri ir ,,užtikrino“ vos ne pasakiškas visų biudžetų pajamas, verslo ir ypač – monopolinio gausius infliacinius pelnus.

       2008 m. pabaigoje bankams staiga ,,užsukus“ skolinimo kranus, reikšmingai sumažėjo ir pinigų kredito emisija. Bet infliacijos išpūstos kainos bei biudžetų pajamų ir ypač - išlaidų srautai mažėjo ne visada adekvačiai (o iki 2009 m. net priešingai). Ir nemažėjo biudžetų išlaidos ir juo labiau – norai išlaidauti taip, kaip kad buvo daroma gausios kredito emisijos metu.

       Štai tokiomis ,,sąlygomis“ ir pasireiškė valdžios veikimo ,,nuopelnas“ valdant pinigų srautus, arba kaip dažniausiai giriamasi – ,,suvaldant“ viešuosius finansus ir net ,,užtikrinant šalies finansinį stabilumą“ – gausus ir vis didėjantis skolinimasis iš bet kur ir net bet kokia kaina. Ir nuolatinis bei nuolat didėjantis priklausomumas nuo skolintų pinigų bei skolintojų – bankų malonės.

Šalies ekonomikos skolų kaitą matome grafikuose Nr.13-16:

                                                                                                                                                               Grafikas Nr.13

                                                                                                                                                             Grafikas Nr.14

                                                                                                                                                               Grafikas Nr.15

                                                                                                                                                               Grafikas Nr.16

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Finansinės sąskaitos.

       Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkių indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą apskritai ir toliau reikšmingai didino pinigų importas.

       Vien tik per praėjusius (2010) metus ES paramos lėšos šalies pinigų kiekį papildė daugiau nei 5,7 mlrd. Lt, dar ne mažiau nei 4,4 mlrd. Lt įplaukė iš privačių asmenų. Tik per tuos metus privačių asmenų lėšų įplaukos viršijo 2009 m. sumas beveik 44 %.

       Praėjusiais (2010) metais pinigų kiekį reikšmingai ,,papildė“ spartus (net 5 kartus, palyginti su prieš tai buvusiais, 2009, metais) užsienyje skolintų pinigų metinis prieaugis. Ir juose, t.y. užsienyje skolintuose piniguose, jau reikšmingai dominuoja ne motininių bankų pinigai (matome didelį ir spartėjantį jų bėgimą iš šalies ekonomikos - po 6-7 mlrd. Lt kasmet), bet didžiulį (po 9,2- 9,4 mlrd. Lt kasmet) valdžios užsienyje paskolintų ir didėjantį pinigų skolinimo srautą.

       Pinigų importo tendencijos pastebimai pasikeitė 2011 metais. Šių metų pinigų importas, palyginti su praėjusiais (2010) metais sumažėjo 2,3%. Reikšmingai sulėtėjo užsienio bankų lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos, sumažėjo kasmetinio valdžios skolinimosi užsienyje suma.

       Bendros ,,dovanotų“, kuriant šalies BVP neuždirbtų, pinigų įplaukos per 2011 metus mėn. buvo 10,7 mlrd. Lt. ir jį didino privačių asmenų perlaidos. O tai reiškia emigracijos ir emigrantų skaičiaus užsienyje nuolatinį ir stabilų didėjimą.

       Pinigų importas nuo 2004 metų jau viršijo  136 mlrd. Lt (lentelė Nr.7).

                                                                                                                                                                   Lentelė Nr.7

                                                                                                                                                               Grafikas Nr.17

                                                                                                                                                                Grafikas Nr.18

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Išorės statistika.

       Palūkanų normų kaita

        Palūkanos nacionaline valiuta (toliau – LT).

        Kaip kito įmonių ir namų ūkių priimamų naujų terminuotųjų indėlių ir teikiamų paskolų LT palūkanos matome lentelėje Nr.8  ir grafike Nr.19, % p.:

                                                                                                                                                                    Lentelė Nr.8

                                                                                                                                                               Grafikas Nr.19

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelių 3.1. ir 3.2. duomenų pagrindu.

       Jau nuo 2010 m. vidurio paskolų LT palūkanų normų kaita, nors ir vyksta su kasketvirtiniu nežymiu ,,bangavimu“, bet yra pakankamai stabili. Ir I-ąjį š.m. ketvirtį įvyko eilinė palūkanų kaitos banga: per ketvirtį bankai sumažinę net 23,4% priimamų indėlių LT palūkanas, teikiamų paskolų palūkanas padidino 9,3 %, o skolinimo maržą padidėjo 23,9 %. Kartu 16,1 % mažėjant VILIBOR‘ui.

         Palūkanos eurais (toliau-EUR).

       Praėjusiame ketvirtyje indėlių ir paskolų EUR palūkanų kaitos tendencijos buvo panašios į jos ,,brolio“ – LT palūkanų kaitą: mažėjant EURIBOR‘ui ir indėlių palūkanoms mažėjo ir teikiamų paskolų palūkanos bei skolinimo marža.

                                                                                                                                                                    Lentelė Nr.9

                                                                                                                                                               Grafikas Nr.20

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelių 3.1. ir 3.2. duomenų pagrindu. 

       Indėlių palūkanų LT ir EUR bei VILIBOR‘o ir EURIBOR‘o mažėjimas savo ruožtu rodo pinigų išteklių pigimą dėl jų perteklinės pasiūlos.

Vladimiras Trukšinas,

Statistikas,

Nepriklausomas analitikas,

2012-06-23