Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Sprendimas dėl peticijos

2016 m. gegužės 4 d. Peticijų komisija iš esmės nagrinėjo peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų“, ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose nustatytas referendumų rūšis ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti sąvoką „neprivalomieji (fakultatyviniai) referendumai“.

2. Pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnį ir numatyti, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

3. Pakeisti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, numatant, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas ne 3 mėnesių, bet 12 mėnesių terminas.

4. Pakeisti Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du ar daugiau kartų, įskaičiuojamas vienas jo parašas.

Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, į Komisijos posėdyje pateiktus specialistų paaiškinimus ir dėl šių motyvų:

1. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose nustatytas referendumų rūšis ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti kitą sąvoką –

„neprivalomieji (fakultatyviniai) referendumai“.

Pažymėtina, kad dėl referendumų klasifikavimo koncepcijos tarp mokslininkų nėra vieningos nuomonės, todėl teisinėje literatūroje pateikiama įvairių referendumų klasifikacijų, kurios priklauso nuo kriterijų, pagal kuriuos referendumai klasifikuojami. Vieni mokslininkai referendumus skirsto į privalomuosius ir neprivalomuosius, tačiau šios vartojamos sąvokos nėra tikslios, kadangi neaišku, ar tokio referendumo rezultatai yra privalomi, ar referendumo privalomumas priklauso nuo klausimų, kuriems surengiamas referendumas, sąrašo. Profesorius habil. dr. A. Vaišvila referendumus skirsto į: 1) sprendžiamuosius referendumus, kai tauta visuotiniu balsavimu priima galutinius sprendimus; 2) patariamuosius referendumus, kai siekiama sužinoti tautos nuomonę konkrečiu klausimu, kurį valstybės institucijos rengiasi reglamentuoti; 3) ratifikacinius referendumus, kai tauta išreiškia pritarimą ar nepritarimą valstybės institucijų pasirašytai tarptautinei sutarčiai ir 4) privalomuosius referendumus, organizuojamus tais klausimais, kurie negali būti išspręsti kitaip, kaip tik referendumu. Kiti teisės teorijos mokslininkai numato dar kitokį referendumų klasifikavimą, pavyzdžiui, pagal būtinumą vykdyti referendumą, norint priimti tam tikrą sprendimą referendumai skirstomi į privalomuosius ir fakultatyvinius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. liepos 22 d. nutarime referendumus suskirsto į sprendžiamuosius, per kuriuos Tauta visuotinio balsavimo būdu priima įstatymus, patariamuosius, kuriems teikiami svarstyti svarbiausi šalies gyvenimo klausimai, ir ratifikacinius, kurių metu Tauta išreiškia pritarimą ar nepritarimą parlamento priimtam įstatymui.

Įvertinus aukščiau pateiktą referendumų rūšių apibrėžimų įvairovę, manytina, kad pareiškėjos peticijoje pateiktas pasiūlymas Referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose pakeisti referendumo apibrėžimą ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti „neprivalomų (fakultatyvinių) referendumų“ sąvoką yra atmestinas.

2. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnį ir numatyti, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 9 straipsnio, kuris įeina į Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ sudėtį, pakeitimo laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Pagal dabar galiojantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Konstitucijos 2 straipsnyje yra nustatyta, kad suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kai piliečiai perduoda įstatymų leidimo teisę parlamentui. Tauta pasilieka sau legislatyvinę diskreciją tik išimtiniams atvejams, kai rengiami referendumai itin svarbiais visai valstybei klausimais. Referendumas yra tiesioginės demokratijos – Tautos kolektyvinės valios išraiška, kai balsų dauguma priimami politiniai ir teisiniai sprendimai. Tiesioginis Tautos suverenių galių vykdymas ir suteikia didžiausią autoritetą sprendimams, priimtiems referendumu. Atsižvelgiant į referendumo svarbą visuomenei bei į tai, kad referendumo metu priimti sprendimai yra galutiniai, neskundžiami ir neginčijami, pareiškėjos peticijoje pateiktas pasiūlymas pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatant, kad Konstitucijos 9 straipsnio, kuris apibrėžia referendumo institutą, pakeitimui būtų taikomi švelnesni reikalavimai, numatyti Referendumo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, yra atmestinas.

3. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, numatant, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas ne 3 mėnesių, bet 12 mėnesių terminas. Kiekvienoje valstybėje referendumas yra unikalus reiškinys, kuris atspindi visuomenės ir valstybės ypatumus, jos aktualijas. Šiuo aspektu referendumą galima laikyti tam tikru visuomeninių vertybių nustatymo būdu. Referendumai skatina valdžios institucijas, taip pat politikus nuolat bendrauti su piliečiais ir aiškintis tas problemas, kurios jiems ypač svarbios. Nustačius pakankamai ilgą terminą piliečių parašų rinkimui dėl reikalavimo paskelbti referendumą, iškelta problema visuomenei gali tapti nebeaktuali. Kita vertus, Lietuvoje elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų naudojimas nuosekliai didėja, sparčiai gausėja interneto naudotojų skaičius, kasmet pasiekiami aukštesni kompiuterinio raštingumo rezultatai, todėl platus visuomenės informavimo, tarp jų ir elektroninių, priemonių naudojimas skatina piliečius žymiai greičiau ir aktyviau susipažinti ir prisidėti prie skelbiamų iniciatyvų.

4. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du kartus ar daugiau, įskaičiuojamas vienas jo parašas. Pagal dabar galiojančią Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du ar daugiau kartų, visi jo parašai neįskaičiuojami.

Pagal Konstituciją referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė yra viena iš Tautos suvereniteto įgyvendinimo garantijų, Konstitucijos ginama vertybė, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis ir reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga (Konstitucinio teismo 2014 m. liepos 11d. nutarimas). Konstitucija garantuoja piliečiams galimybę savo valią dėl pritarimo referendumui pareikšti dviem būdais: paremti arba atsisakyti paremti patį reikalavimą paskelbti referendumą arba tiesiogiai pareikšti savo valią referendumo metu. Iš Konstitucijos kyla reikalavimas užtikrinti piliečių teisę dalyvauti visose referendumo inicijavimo ir organizavimo stadijose, būti informuotiems apie piliečių referendumo iniciatyvinės grupės siūlomą paskelbti referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo, pasirašyti reikalavimą paskelbti referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo arba jo nepasirašyti ir kt. Pagal Referendumo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, pilietis, pasirašydamas reikalavimą paskelbti referendumą, pats turi įrašyti savo duomenis, t. y. vardą, pavardę, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, taip pat pasirašymo datą. Tokiu būdu pilietis, vieną kartą jau apsisprendęs dėl paramos referendumo paskelbimo iniciatyvai, antrą kartą neturėtų pasirašyti. Todėl manytina, kad įstatymo leidėjas Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje pagrįstai numatė būdą, kuriuo siekiama apsaugoti piliečių parašų rinkimo iniciatyvą nuo galimų piktnaudžiavimų.

 

2016 m. gegužės 10 d. Seimo rytiniame posėdyje priimtas protokolinis nutarimas dėl peticijos.

      13.35 val. SVARSTYTA. Seimo protokolinis nutarimas „Dėl peticijos“.

       Pranešėjas – Peticijų komisijos atstovas P. Čimbaras.

NUTARTA. Priimti tokį Seimo protokolinį nutarimą:

         Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Peticijų komisijos išvadą dėl peticijos, n u t a r i a:

    Atmesti peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų“ pateiktus pasiūlymus:

            1. Pakeisti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose nustatytas referendumų rūšis ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti sąvoką „neprivalomieji (fakultatyviniai) referendumai“.

          2. Pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnį ir numatyti, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

        3. Pakeisti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, numatant, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas ne 3 mėnesių, bet 12 mėnesių terminas.

          4. Pakeisti Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du ar daugiau kartų, įskaičiuojamas vienas jo parašas.

Pritarta bendru sutarimu.

 

      Pagal Seimo statuto 113 straipsnio 2 dalį "Sprendimai dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo nutarimų, atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų priimami balsavusių Seimo narių dauguma, šie sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (bendru sutarimu), t.y. po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą: “Ar yra prieštaraujančių?” niekas neatsako, ir jis paskelbia: “Priimta”."

       Tai reiškia, kad visi – ir vaidinantys, kad atstovauja piliečių interesus ir siekia, kad jie įgautų realias, o ne popieriuje esančias tiesioginės demokratijos teises, ir nevaidinantys, atvirai pasisakantys prieš demokratiją ir Konstituciją, jos 4 straipsnyje pirmoje vietoje įtvirtintą Tautos teisę aukščiausią suverenią galią vykdyti tiesiogiai,- draugiškai sutaria, kad tik nebūtų sudarytos sąlygos jų valdžios apribojimui, kad ir toliau piliečiai dėl aukštų bei neįgyvendinamų reikalavimų negalėtų priimti sprendimų ir negalėtų tiesiogiai dalyvauti savo šalies valdyme, kaip tai buvo tarybinėje Lietuvoje. 

2016-05-17

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas