Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Jau įžengėme ir į ... 13-tuosius narystės ES-je metus

I  dalis. Įžangai

II dais.  Ekonomikos atsigavimo ir BVP kaitos  džiaugsmai ir jų ypatumai (2016-04-  15-25)

III dalis.  Pinigų kiekio šalies  ekonomikoje kaita: ar tai svarbiausias narystės ES-je sukakties pasiekimas? Ir ar daug piniguose laimės? Ypač – nuolat didėjančiame  jų kiekyje.  (2016-05-11)

IV dalis. Tai iš kur į mūsų ekonomiką atplūdo tokie gausūs pinigai?   (2016-06)

V dalis. O kas vyksta jau 13-taisiais narystės ES-je metais? Ar ir toliau – tik klestėjimas? Ir net byrančioje ES-je?

VI dalis.  Reziume ir svarbesni pastebėjimai.

 

I  dalis. Įžangai

       Gegužės pradžioje dar ruošėmės minėti narystės ES-je jau 12 metų sukaktį. Ta proga (o ir artėjančių rinkimų proga) jau sklido kalbos apie sėkmingą ir vos ne išskirtinį (jau ir ES-os mastu) šalies ekonomikos atsigavimą ir gal net klestėjimą. Gal ir tikrai tam turime rimtus pagrindus: pabandykime bent sau atsakyti kad ir į tokius klausimus:

•         Kas ir kiek pasikeitė mūsų ekonomikoje per 12 narystės ES-je metų?

•         Kiek daugiau tapome turtingi?

•         O gal ir daugiau laimingi?

•    O greta kitų ir net tikrai kilnių narystės ES-je tikslų bei lūkesčių, buvo ir ekonomikos stiprinimo didžiuliai lūkesčiai. Ypač - panaudojant ir pasinaudojant ES-os finansine parama. Kaip patenkinti tokie lūkesčiai?

•         Ir pakalbėkime apie ...pinigus. Gan svarbia ir intymia tema.

•         Ir pasižvalgykime daug žinančios Statistikos lankose.

 

      Narystės NAT'o dešimtmečio sukaktį paminėjome jau 2014 m. kovo pabaigoje: paskraidė lėktuvai, pakalbėjo nuolat kalbantieji, net krašto gynybos ateitį  papildomai pafinansavome. Kaip visada - nesigilinant į galimus būsimus lėšų šaltinius. Atsieit: reikės – rasime. Bet pinigai (o ir ne maži) patys savaime, niekieno nesėjami ir nesodinami, kaip kad grybai, kuriuos belieka tik ,,surasti“, neauga.

       Narystės NAT‘o 12–os metų sukaktis paminėta spaudoje vos keliais žodžiais (o gal ir sakiniais)... Nes tai tapo jau kaip ir eiline sukaktimi...

       Narystės ES-je  dešimtmečio sukaktis paminėta gerokai plačiau ir išsamiau: Seime apdovanota (kad ir garbės raštais) gausus žmonių būrys, reikšmingai prisidėjęs integruojant šalies ekonomiką į ES-gą (šaunuolė Seimo pirmininkė). Spaudoje paskelbti žinomų analitikų (bankų atstovų) keli straipsniai, kuriuose teigta, kad narystė ES-je – tai labai, labai  gerai...

        Narystės ES-je 12 metų sukaktis taip ir nepaminėta, nei žodžiu, nei raštu nei ... bet kokiu kitokiu būdu. Paminėta Europos diena. Ir daugybė dėmesio skirta ir bus skiriama ... kopūstui, iškilmingai vadinamam kalafijoru. Tikriau – jo kainai. Ir apskritai - maisto kainoms. Ir kaip (ta proga?) nepagalvoti (o gal – ir pakalbėti?) ir apie pinigus? Tikrai net intymi tema, masiškai nutylima visų ekonomikos orakulų.

      Tai kiek tie ekonomikos klestėjimo lūkesčiai pasiteisino ir net pavyko juos įgyvendinti sutinkant narystės ES-je jau 12-metį?

       Sunku tikėtis, kad šios, kad ir eilinės sukakties proga, atsiras ir tokių pasižvalgymų, kurie tikrai mus, gal ir ne visus, bet pradžiugins. Juk tikrai už ES-os lėšų milijardus kažkas padaryta ir reikšmingo ir net drūčiai naudingo.

II dais.  Ekonomikos atsigavimo ir BVP kaitos  džiaugsmai ir jų ypatumai  (2016-04-  15-25)

       Tokiom progom dažniausiai kalbama apie šalies ekonomikos atsigavimą ir net spartų augimą. Ir tai apibūdinama pasitelkiant vos ne šventajį rodiklį - BVP kaitą. Naudojant ir pasikliaujant BVP rodikliu (su visais jo galimais trūkumais) ir mes nuolat ir kasmet vertinam mūsų šalies ekonomikos raidą bei jos ypatumus.

Intarpas 1.

       Bendrasis vidaus produktas, BVP – kas tai per ,,daiktas”?

       O tokio ,,daikto” niekaip napagaminama ir nei viename sandėlyje jo nėra. Nors gaminamas ir kuriamas jis visose šalyse. Tai makroekoniminis rodiklis, vertine išraiška, rodantis naujai sukurtų prekių ir paslaugų pridėtinių verčių sumas. Tai senelio Markso kapitalo formulės K=с + v + m dalis v + m.

       Šiuolaikinis BVP – tai

       - darbo kaina ir jo socialinis draudimas (v);

       - sumokėti mokesčiai (m);

       - gauti pelnai (m).

       BVP Skaičiuojamas iš produktų ir paslaugų pardavimų sumos per ketvirtį (metus) atėmus materialines sąnaudas. Atkreipkime dėmesį į svarbią aplinkybę: prieš skaičiuojant pagaminto (dar sakoma – sukurto) BVP kiekį ar apimtį, būtina ne tik pagaminti produktus ar suteikti paslaugas, bet ir jas parduoti ir už tai gauti realius pinigus.

       BVP skaičiuojamas faktinėmis to meto kainomis. Tai nominalus BVP, kurio  2015 m pagaminome ir pardavėme už 37,1 mlrd. Eur. Taip pat palyginamosiomis, 2005 metų, kainomis. Tai realus BVP, kurio 2015 m sukūrėme už 33,4 mlrd.Eur.

       Per 12 narystės ES-je metų šalies ekonomikos  realus BVP padidėjo nuo 23,0 mlrd. Eur 2003 metais iki 33,5 mlrd. Eur 2015 metais, t. y. 1,45 karto, arba 45,2 procento. Šalies ekonomikos realaus BVP kaitą matome šiame grafike:

Grafikas Nr. 1

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

       Realus BVP (33,5 mlrd. Eur) prieškirizinį 2008 m. jo dydį (32,4 mlrd. Eur) jau viršijo 1,0 mlrd. Eur arba 3,1 proc.

       Pagrįstai džiaugiantis šalies ekonomikos pokriziniu atsigavimu ir jos BVP augimo spurtu 2010-2011 metais (iki +6,6 % 2011 m. arba +7,8 % per 2010-2011 m.), nuo 2012 m. stebime kasmetinį ekonomikos augimo lėtėjimą, iki 1,6 % 2015 metais.

       Galima teigti, kad realios ekonomikos augimo lėtėjimo rodiklį sąlygoja ir taip vadinamas ,,palyginimo bazės efektas“, t. y. nors ir saikingai, bet nuolat didėjanti palyginamojo laikotarpio BVP apimtis. Bet, bene įtikinamiausiu BVP o ir visos šalies ekonomikos kaitos lėtėjimo priežastimi turėtu būti įvardijama BVP gamintojų ir kūrėjų, t. y. dirbančiųjų skaičiaus  mažėjimas:

Grafikas Nr. 2

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

       Šalies ekonomikoje dirbančiųjų (užimtųjų) skaičius valstybiniame ir privačiame sektoriuose 2015 m. (1334,9 tūkst. žmonių) dar nepasiekė prieškrizinio, 2008 m dirbančiųjų skaičiaus (1427,1 tūkst žmonių). Jų skaičiaus didėjimas nuo 2013 m kasmet lėtėjo: nuo +1,8 % 2012 m. iki +1,2 % 2015 m. Per 12 narystės ES-je metų dirbančiųjų šalies ekonomikoje skaičius nuo 1438,0 tūkstančio žmonių 2003 m. sumažėjo  iki 1334,9 tūkstančio 2015 m., arba 7,2 procento.

       Reikšmingai mažėja dirbančiųjų skaičius pagrindinėse materialinės gamybos veiklose (žemės ūkis ir miškininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas ir apdirbamoji gamyba, elektros, dujų ir garo tiekimas, statyba): nuo 1115,1 tūkstančio 2008 m. pradžioje iki 1031,3 tūkstančio, arba -7,5 % 2015 m. pradžioje. Nuo to laiko dirbančiųjų skaičius viešojo sektoriaus veiklose mažėjo tik 2,7 %; o 2015 m. padidėjo net 3,8%:

Grafikas Nr. 3

Grafikas Nr. 4

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

 

       Dirbančiųjų šalies ekonomikoje mažėjimą lemia mažėjantis šalies gyventojų skaičius. Nuolatinių gyventojų skaičius, Statistikos departamento duomenimis, per 12 praėjusių narystės ES-je metų nuo 3398,9 tūkstančių 2003 m. pabaigoje sumažėjo iki 2888,6 tūkstančio 2015 m. pabaigoje, arba net 510,3 tūkstančio žmonių, t. y.  -15,0 procentų.

Grafikas Nr.5

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

       Prie to (-510,3 tūkst.) pridėkime dar bent 150 tūkstančių ,,laikinai“ išvykusių ir jau keletą metų užsienuose gyvenančių ir dirbančių lietuvaičių, tai realiausias  nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje galėtų būti 2740 tūkst., arba bent 20 % (visu penktadaliu) mažesnis, nei buvo prieš 12 metų.

       Reikšminga BVP dalis sukuriama šalies viešajame sektoriuje (viešasis valdymas ir gynyba, sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinis draudimas), kurių finansavimo šaltinis yra materialinėje gamyboje sukurtos pridėtinės vertės perskirstymas, t. y. biudžeto lėšos. O tai – ne menkos sumos: apie 4,8 mlrd. Eur nominalaus ir 4,1 mrd. Eur realaus metų BVP. Tai ar galime džiaugtis pinigais, kuriuos ,,uždirbame“ iš savo, bet ... kitos kišenės?

       Be to, viešojo sektoriaus dirbantieji dažniausiai užimti ne pelno siekiančiose įmonėse bei įstaigose, todėl jie nekuria reikšmingos BVP sudėties pridėtinės dalies – pelno (m, intarpe Nr. 1). Ir nors jų sukuriamo BVP dalis (v - darbo kaina) į bendrą BVP krepšį įdedama (įskaičuojama) pakartotinai (po jos sukūrimo materialinės gamybos sektoriuose), BVP kaitos tempai nuo to reikšmingiau nedidėja.

Grafikas Nr. 6

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

 

       Džiugiai kalbant apie ekonomikos atsigavimą ir reikšmingą BVP augimą, atkreipkime dėmesį ir į tą procesą lydintį gan nemalonų reiškinį: reikšmingą ir nuolat didėjantį kaitos (didėjimo) atotrūkį tarp nominalaus ir realausBVP. Štai kad ir praėjusiais, 2015 m., realiam BVP išaugus 1,6 % (dėl ko tikrai galime džiaugtis) , nominalaus BVP augimas buvo  gerokai spartesnis: +2,0 %. Per dvyliką narystės ES-je metus (2004-2015 m., palyginti su 2003 m.) šalies ekonomka – realus metų BVP išaugo 45,2 %, o nominalaus BVP augimas  matuojamas 2,2 karto su prieaugiu net 123,1 %, t. y. 2,7 karto spartesnis. Tai ir matome grafikuose:

Grafikas Nr. 7

Grafikas Nr. 8

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

       Nominalaus ir realaus BVP santykis, vadinamas defliatoriumi, ekonomine prasme yra ne kas kita, kaip BVP vertės galiojusiomis kainomis palyginimas su jo (BVP) apimtimi arba kiekiu, nors ir vertine išraiška, bet  palyginamomis kainomis. O tai, savo ruožtu, yra tapatu BVP vidutinei kainai, kurios kaita rodo ne ką kitą, kaip BVP infliaciją.

       Pats žodis ir juo įvardijamas reiškinys ,,infliacija“ (lot. Infletio), reiškia ,,išpūtimą“, kalbant apie pinigų kiekį, kainas. Defletio – jų dydžių ,,nupūtimas“.

       Todėl spartėjantis nominalaus BVP vertės išpūtimas yra mažiausiai džiuginantis ir net negatyvus BVP ir šalies ekonomikos raidos raiškinys.

       BVP defliatoriaus 2015 m. dydis (1,11), savo ruožtu,  jau reikšmingas, nes jis reiškia, kad, palyginti su 2005 m. kainomis, dabartinio BVP rinkos (galiojančios)  kainos net 11 % yra padidintos (išpūstos) ir jas tokiu mąstu tenka ,,nupūsti” (,,defliuoti“), kad pagamintą ir sukurtą BVP įvertinti 2005 m. galiojusiomis kainomis ir išmatuoti jo realų dydį. BVP defliatorius per 12 narystės ES-je metų (palyginti su 2003 m) padidėjo net 53,6 procento:

Grafikas Nr. 9

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

 

       Taigi, BVP infliacija ir jo defliatoriaus ,,išpūtimas“ per buvimo ES-je dvylika metų įspūdingas: 53,6 % ir net 10 % punktų lenkia sukauptą per tą laiką vartojimo (VKI, vidutinę metų) infliaciją (43,8 %).

Grafikas Nr. 10

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

 

       Dėl infliacinio nominalaus BVP išpūtimo skaičiuojamas jo dydis vienam gyventojui dirbtinaisparčiai jau artėja prie ES‘os vidurkio su artėjančiomis ekonominėmis pasekmėmis (iš šalies-paramos gavėjo perėjimas į šalies-paramos donoro kategoriją).

Grafikas Nr. 11

Šaltinis: Lietuvos statistika, OSP.

       Kalbant apie nominalaus BVP infliaciją būtina grįžti prie jau minėtų dviejų nuostatų, kad:

       1) BVP skaičiuojamas kaip gamintojų ir paslaugų teikėjų produktų pardavimų pajamų ir jų gamybai panaudotų materialinių sąnaudų skirtumas.

      2) laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis prekių ir paslaugų teikėjai bei pardavėjai turisiekti gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų pardavimų maksimaliomiskainomis

       O tai reiškia, kad bet koks BVP ar VKI vertės prekių ir paslaugų kainų  dydžių nustatymas, o juo labiau – jų  ,,išpūtimas“ neįmanomas, jei tam ,,nepritars“ jų pirkėjai ir ne bet kaip, o tik savo  piniginių atvėrimu, t. y. perkant jiems siūlomas prekes ir paslaugas pardavėjų deklaruojamomis kainomis. Todėl jau minėti BVP ir VKI verčių ,,išpūtimai“ reiškia, kad jų legalizavimui pirkėjai turėjo ir  išleido atitinkamai daugiau pinigų.

       Abejonių nekyla, kad pardavėjai, didindami pardavimų kainas negalėjo pasirūpinti ir pinigų kiekio, disponuojamų pirkėjų piniginėse, didinimu.  Betpardavėjai pardavimų kainas didina tol, kol jos yra priimtinos pirkėjui. Priešingu atveju pirkėjas joms ,,nepritaria“ savo piniginės uždarymu ir pardavimai neįvyksta.

       Todėl, kalbant apie prekių ir paslaugų infliacijos (kainų ,,išpūtimo“) priežastis ir veiksnius, būtina, kaip ir prekių pirkimo atvejais, pasirūpinti ... pinigais, tikriau – išmatuoti ir įvertinti  jų kiekio kaitą bei atsiradimo šaltinius.

        O apie pinigų kiekio, aptarnaujančio šalies ekonomiką ir BVP kūrimą bei jo realizavimą išmatavimą bei jo (pinigų kiekio) kaitą per narytės ES-je 12 metų pakalbėsime III –je apžvalgos dalyje (Ar daug piniguose laimės? Ypač – nuolat didėjančiame  jų kiekyje?).

 

III dalis. Pinigų kiekio šalies  ekonomikoje kaita: ar tai svarbiausias narystės ES-je sukakties pasiekimas? Ir ar daug piniguose laimės? Ypač – nuolat didėjančiame  jų kiekyje.

       Kalbant apie pinigus, apribokime tą pakalbėjimą gal kiek lyrine nuostata: juk dauguma mūsų gyvename ir dirbame dažniausiai ne dėl pinigų, bet pinigais rūpinamės ir jų geidžiame, kad dirbti ir gyventi.

       BVP gamybą bei apyvartą ir šalies ekonomiką visumoje aptarnaujantį pinigų kiekį bene įtikinamiausiai apibūdina pinigų kiekio indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai). 2015 m pabaigoje šalies ekonomikoje buvo 22,0 mlrd. Eur. (76,0 mlrd. Lt) plačiųjų pinigų P3 suma. Tik per praėjusius 2015 metus po euro įvedimo plačiųjų pinigų kiekis šalies ekonomikoje padidėjo  8,4 procento, kai ekonomika (BVP) išaugo tik 1,6 procento. Plačiųjų pinigų tarpe:

                                                                                                          kaita per metus, %

- grynieji  pinigai apyvartoje 5,5 mlrd. Eur (beveik 19 mlrd. Lt),                                           +3,8

- vienadieniai ir einamųjų sąskaitų indėliai 12,1 mlrd. Eur (41,8 mlrd. Lt)                     +18,6

- terminuotieji indėliai 3,7 mlrd. Eur (12,8 mlrd. Lt)                          

-19,6

- kiti pinigų junginiai 0,7 mlrd. Eur (2,4 mlrd. Lt)                                                                   

3,5 k.

Intarpas 2.

       Kadangi duomenys apie pinigų kiekį šalies ekonomikoje teikiami laikotarpio (mėnesio) pabaigoje, t. y. jie yra momentiniai, tai tam, kad pinigų kiekis būtų palyginamas su BVP, kuris skaičiuojamas kaupimo būdu už laikotarpį (ketvirtį, metus), momentiniai pinigų kiekio likučių rodikliai perskaičiuojami į vidutinį pinigų kiekį per tam tikrą laikotarpį (mūsų atveju – metus). Vidutinio metinio pinigų kiekio skaičiavimui iš momentinių jų likučių kiekvieno mėnesio pradžioje ir pabaigoje naudojamas vidutininis chronologinis statistinis vidurkis.

      Bet to, į vidutinį metų pinigų kiekį P3 iki 2013 m. įskaičiuoti ir bankrutuojančių bankų bei kredito unijų pinigai, kurie liko ekonomikoje ir iš pinigų kiekio statistikos išmesti nepagrįstai. O tai ne menki pinigų kiekiai, dar lyg šiol reikšmingai įtakojantys šalies ekonomikos raidą: BAB ,,Snoras“ – 4555 mln. Lt (1319 mln. Eur), nuo 2011-12, 4 kredito unijos po 200  mln. Lt - viso 800 mln. Lt (232 mln. Eur), nuo 2011-12, Ūkio bankas 1184 mln. Lt (343 mln. Eur) 2013-12 pabaigoje, iš viso ne mažiau 6539 mln. Lt. (1894 mln. Eur).

      Vidutinių metų plačiųjų pinigų P3 likučių kaita nuo 2014 m. skaičiuota be bankrutuojančių PFI, taikant  grandininio susiejimo metodą ir grandininius indeksus.

      Pinigų P3 kaitai 2015 m. (po Eur įvedimo) palyginant su jų  kiekiu 2014 m. (litais) išmatuoti panaudotas jų kiekio kaitos indeksas (1,084) per 2015 metus (likučiai 2015-12 palygimti su likučiais 2015-01) su prielaida, kad jų likutis 2015-01 pabaigoje artimas laike jų likučiui 2014-12 pabaigoje. Su nuostata, kad tikslesnius pinigų kiekio kaitos šalies ekonomikoje skaičiavimus gali (o ir privalo) atlikti LB-ko specialistai.        

       Per 12 narystės ES-je metų šalies ekonomikai (realus BVP) augant nuo 23,0 mlrd. Eur 2003 m. iki 33,5 mlrd. Eur 2015 m., arba 45,3 % (1,45 karto), ją aptarnaujančių plačiųjų pinigų P3 vidutinis metų kiekis padidėjo nuo 16,5 mlrd. Lt (4,8 mlrd. Eur) 2003 m. iki 20,9 mlrd. Eur. 2015 m. Arba beveik  4,1 karto!!! (apskaičiuota taikant grandininio susiejimo metodą bei grandininius indeksus). Be to dar prisiminkime, kad į pinigų kiekį 2015 m. neįskaičiuoti nuo 2012 m. bankrutuojančių bankų ir kredito unijų pinigų likučiai bankroto paskelbimo metu, kurie nemaža dalimi dar ,,sukasi“ šalies ekonomikoje (BAB „Snoras“ pinigais dar 2012 m. buvo perkami VVP, t. y. vyriausybė tuos pinigus net skolinosi). Į pinigų kiekius iki 2015 m. neiskaičiuoti grynieji pinigai užsienio valiutomis, kurių sumos, kaip rodo  skaičiavimai, siekė 35-37 % tais metais skaičiuojamų grynųjų nacionalinių pinigų (Lt) kiekio. Į grynųjų pinigų kiekį ir po Eur įvedimo neįskaičiuoti grynieji pinigai kitomis užsienio valiutomis, kurių likučiai einamosiose  sąskaitose sudarė virš 5 %. Todėl galima teigti, kad tai dar sudaro apie 0,3 mlrd. Eur grynųjų pinigų sumos. Pinigų kiekio kaitos peripetijas per 12 narystės ES-je metų matome šiuose grafikuose:

 

Grafikas Nr. 12

 

Šaltinis: LB statistika. 

Grafikas Nr. 13

 

Šaltinis: LB ir OSP statistika. 

Grafikas Nr. 14

Šaltinis: LB ir OSP statistika.

 

      O tai reiškia, kad, nors ir santūriai augant šalies ekonomikai, ją aptarnaujantis pinigų kiekis augo keleriopai sparčiau ir, tokiu būdu, nuolat didėjo realių produktų ir vertybių prieaugiu nepadengtų pinigų kiekis, jo infliacija (,,išpūtimas“) bei  nuvertėjinas. Bendroji pinigų infliacija ir jų nuvertėjimas (pinigų kiekio ir realaus BVP kaitos indeksų santykis) per 12 narystės ES-je metų turėtų būti matuojama 4,097/1,453= 2,82 karto, arba 182 procentais,  kai vartojimo infliacija buvo 43,8 %, o BVP defliatoriaus infliacija 53,6 %. T. y. bendroji pinigų infliacija ir jų nuvertėjimas viršijo BVP infliaciją 3,4 karto, o vartojimo infliaciją net 4,2 karto. Infliacijų įvairovę matome šiouose grafikuose:

Grafikas Nr. 15

 

Šaltinis: LB ir OSP statistika.

Grafikas Nr. 16

Šaltinis: LB ir OSP statistika.

       Pateiktų duomenų pagrindu galima taip apibūdinti mūsų ekonomikos bent svarbiausiųjų rodiklių kaitą per praėjusius, 12 buvimo ES-je metus:

       - šalies ekonomika (realus metų BVP) išaugo nuo 23,0 mlrd. Eur 2003 m. iki 33,5 mlrd. Eur 2015 m., arba +45,3 % (kaitos indeksas 1,4527);

       - o ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų (P3) vidutinis metų kiekis padidintas nuo 4,8 mlrd. Eur 2003 m. iki 20,9 mlrd. Eur 2015 metais, arba 4,1 karto (4,097);

        - o tai, savo ruožtu, sąlygojo ,,galimybę” sukaupti vartojimo infliaciją (vidutinis metų VKI) iki 43,8 %;

        - BVP infliaciją iki 53,6 % (defliatoriaus kaitos indeksas 1,536);

      - o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turėtų būti matuojamas 182,0 % (4,097/1,4527-1,0).

       Ką  tai reiškia mūsų praktiniame ir kasdieniniame gyvenime? Ogi tai, kad:

       - vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus daugiau  nei du kartus (+129,3 %, kaitos indeksas 2,293), pinigų nuvertėjimas ir jų infliacija tą džiugų didėjimą suvalgė iki -18,7 %;

Grafikas Nr. 17

Šaltinis: LB ir OSP statistika.

       Birželio pradžioje papilto gan džiugus pranešimas apie realaus darbo užmokesčio 2015 m. įspūdingą augimą: net +6,1 procento. Straipsnyje nepateikiant jokių duomenų būtent apie realaus vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) 2015 m. augimą.

       Ar tikrai taip? Ir kuo tai galima būtų paaiškinti?

       Vidutinis nominalus (bruto, iki mokesčių) visų dirbančiųjų šalies ūkyje darbo užmokestis išaugo nuo 677,4 Eur 2014 m. iki 714,1 Eur 2015  m.,  arba +5,4 procento. Reikšmingas augimas, bet,  – ne + 6,1 procento.

       Vidutinis mėnesinis neto  (po mokesčių) visų dirbančiųjų šalies ūkyje  darbo               užmokestis išaugo nuo 527,2 Eur 2014 m. iki 553,9 Eur 2015 m., arba +5,1 %. Įspūdingai, bet  taip pat nieko panašaus į + 6,1 proc.                                                                         

       Bet gi pranešimo autorius (p. Darius Verseckas) su džiaugsmu praneša mums apie realausvidutinio mėnesio dirbančiųjų darbo užmokesčio reikšmingą (net + 6,1 proc.) augimą. T. y. nominalaus (bruto) VDU augimą (+5,4 %) pakoregavus į tai, kiek jo, to augimo, suvalgė šalies ekonomikoje siautėjanti infliacija.

       Retas atvejis, bet 2015 m., palyginti su 2014 m. vartojimo infliaciją pakeitė vartojimo kainų defliacija: VKI = 0,991, t. y. vartojimo kainų defliacija buvo 0,9 proc. Tuomet realaus VDU kaita turi būti matuojama 1,054/0,991= 1,064. O tai reiškia, kad realus bruto VDU augo +6,4 proc. Deja, ir vėl – ne +6,1 %.

      Realaus neto VDU (VDU po mokesčių) kaita tikrai gali būti matuojama 1,051/0,991=1,061, t. y. +6,1 proc.

       Bet... pinigų kiekis, aptarnaujantis šalies ekonomiką (P3) tik per 2015 metus išaugo +8,4 procento (1,084), kai šalies ekonomika (BVP)  teišaugo +1,6 procento (1,016). O tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija (jų kiekio išpūtimas) ir nuvertėjimas tik 2015 metais turėtų būti matuojamas 6,7 procento (1,084/1,016*100-100). Todėl džiaugtis realiu  neto VDU įspūdingu augimu jau 2015 metais, deja, pagrindo nėra: 1,051/1,1,067=0,985, arba -1,5 procento !!!  Bruto VDU realaus (atsižvelgiant į bendrają pinigų infliaciją) 2015 m. didėjimo, deja, taip pat neturime: 1,054/1,067=0,988, arba -1,2 procento.

       Kartu iškyla taip ir be rimto atsakymo klausimas: kas atsitiko šalies ekonomikoje, kad gan reikšmingai didėjant pinigų kiekiui (po Eur įvedimo 2015 m. +8,4 %, kai 2014 m. buvo tik +1,1 % per metus) kukliai (2015 m. vos +1,6 %,  kai 2014 m. džiaugėmės net +3,0%) besikapanojant ekonomikai, atsirado pretekstas džiaugtis vartojimo kainų defliacija, t. y. jų mažėjimu? Lietuvos (o ir kitų) banko orakulai ir apie tai nutyli. Likimo valiai ir vienatvei su pykstančiais vartotojais ir prekių bei paslaugų pirkėjais dėl masinio prekių ir paslaugų kainų didėjimo palikdami ,,aiškintis“ ... Lietuvos statistikus (kad ir dėl brangstančių kalafiorų). Taip ir nepasinaudota puikia proga patikrinti ir, gal būt – patikslinti pinigų (Lietuvos bankui) ar kainų (Lietuvos statistika) statistiką.

Grafikas Nr. 18

Šaltinis: LB ir OSP statistika.

       - vidutinei senatvės pensijai padidėjus net 2,5 karto (kaitos indeksas 2,479), bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas visą tą džiugų didėjimą suvalgė iki visiško šnipšto: net -12,1 %;

Grafikas Nr. 19

 

Šaltinis: LB ir OSP statistika.

Grafikas Nr. 20

Šaltinis: LB ir OSP statistika.

       Galima pagrįstai teigti, kad mūsuose niekas nebrangsta. Priešingai: pinga. Bet tik viena prekė – ypatinga laisvos rinkos dalyvė: PINIGAI. Ir pinga, kaip ir dera laisvoje rinkoje, dėl jos (jų ) pertekliaus.

 

IV dalis.Tai iš kur į mūsų ekonomiką atplūdo tokie gausūs pinigai?   (2016-06 )

       Pagrindiniai pinigų atsiradimo ekonomikoje šaltiniai:

-          Eksporto pajamos,

-          Tiesioginės užsienio investicijos,

-          Pinigų importas (ES lėšos, lietuvaičių perlaidos ir pan.)

-          Kredito emisija.

 V dalis. O kas vyksta jau 13-taisiais narystės ES-je metais, t.y. jau 2016 metais? Ar ir toliau – tik klestėjimas? Ir net byrančioje ES-je?

      Palaukime naujausių  š. m. rezultatų, bent 2017 kovo pabaigos  (BVP, P3, VDU, VKI ir t. t.).

VI. Galimi reziume ir svarbesni pastebėjimai:

      Laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis prekių ir paslaugų teikėjai bei pardavėjai turisiekti gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų pardavimų maksimaliomis kainomis .

       Prekių ir paslaugų kainų  dydžių nustatymas o juo labiau – jų  ,,išpūtimas“ neįmanomas, jei tam ,,nepritars“ jų pirkėjai ir ne bet kaip, o tik savo  piniginių atvėrimu, t. y. perkant jiems siūlomas prekes ir paslaugas pardavėjų deklaruojamomis kainomis.

       Abejonių nekyla, kad pardavėjai, didindami pardavimų kainas, negalėjo pasirūpinti ir pinigų kiekio, disponuojamų pirkėjų piniginėse,  didinimu.  Betpardavėjai pardavimų kainas didina tol, kol jos yra priimtinos pirkėjui. Priešingu atveju pirkėjas joms ,,nepritaria“ savo piniginės uždarymu ir pardavimai neįvyksta.

       Todėl, kalbant apie prekių ir paslaugų infliacijos (kainų ,,išpūtimo“) priežastis ir veiksnius, būtina, kaip ir prekių pirkimo atvejais, pasirūpinti ... pinigais, tikriau – išmatuoti ir įvertinti  jų kiekio kaitą bei atsiradimo šaltinius.

       Galima pagrįstai teigti, kad mūsuose niekas nebrangsta. Priešingai: pinga. Bet tik viena prekė – ypatinga laisvos rinkos dalyvė: PINIGAI. Ir pinga, kaip ir dera laisvoje rinkoje, dėl jos (jų ) pertekliaus.

       Per 12 narystės ES-je matų, nors ir santūriai (+45,3 %) augant šalies ekonomikai, ją aptarnaujantis pinigų kiekis augo keleriopai sparčiau (4,1 karto) ir, tokiu būdu, nuolat didėjo realių produktų ir vertybių prieaugiu nepadengtų pinigų kiekis, jo infliacija (,,išpūtimas“) bei nuvertėjimas.

        Bendroji pinigų infliacija ir jų nuvertėjimas (pinigų kiekio ir realaus BVP kaitos indeksų santykis) per 12 narystės ES-je metų turėtų būti matuojama 4,097/1,453= 2,82 karto, arba 182 procentais,  kai vartojimo infliacija buvo 43,8 % o BVP defliatoriaus infliacija 53,6 %. T. y. bendroji pinigų infliacija ir jų nuvertėjimas viršijo BVP infliaciją 3,4 karto, o vartojimo infliaciją net 4,2 karto.

       Ką  tai reiškia mūsų praktiniame ir kasdieniniame gyvenime? Ogi tai, kad:

       - vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus daugiau  nei du kartus (+129,3 %, kaitos indeksas 2,293), pinigų nuvertėjimas ir jų infliacija tą džiugų didėjimą suvalgė iki -18,7 %;

       - vidutinei senatvės pensijai padidėjus net 2,5 karto (kaitos indeksas 2,479), bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas visą tą džiugų didėjimą suvalgė  iki visiško šnipšto: net -12,1 %;

       Deja, infliacija, t. y. BVP vertės ir vartojimo kainų ,,išpūtimas“, naudingas visiems biudžetams, kadangi tokiu būdu ,,sėkmingai“ vykdomi jų pajamų planai. Betar ilgai galėsime ,,džiaugtis“ infliacinėmis biudžetų pajamomis?

        Pinigų nuvertėjimą įtikinamai rodo ir...  bankų palūkanų už bet kokius indėlius sumažėjimas beveik iki neigiamų reikšmių.

        Bet svarbiausia yra tai, kad siautėjančios vartojimo, BVP ir bendroji pinigų infliacijos dirbtinai didina eksportui gaminamų prekių ir paslaugų savikainas ir kainas ir menkina mūsų šalies konkurencingumą eksporto rinkose.

       Dėl pinigų nuvertėjimo ir jų infliacijos (išpūtimo) didėjančios kainos vidaus rinkoje skatina bet kokį importą. O tai, savo ruožtu, papildomai apsunkina vidaus gamybos vystymo galimybes, menkina vietos gamintojų konkurencingumą.

      Pinigų nuvertėjimą įtikinamai rodo ir...  bankų palūkanų už bet kokius indėlius sumažėjimas beveik iki neigiamų reikšmių.

       Siautėjanti infliacija ir pinigų nuvertėjimas didina atotrūkį tarp dirbančiųjų darbo pajamų ir jų (pajamų) perkamosios galios ir taip menkina dirbančiųjų pragyvenimo galimybes. O tai, savo ruožtu, yra reikšminga  ekonominė paskata emigracijai į tas šalis, kur darbo pajamos turi didesnę perkamąją galią ir  užtikrina aukštesnį pragyvenimo lygį.

       Pateikti BVP (I dalis) ir jį aptarnaujančių pinigų kiekio  kaitos duomenys, deja, verčia teigti, kad šalies ekonomika rieda į stagfliaciją: lėtėjant ekonomikos augimui ne mažėja pinigų pasiūla bei siautėjanti jų infliacija bei nuvertėjimas. Nes ir santūrus ekonomikos augimas lydimas ne efektyviu (kuriant pridėtinę vertę) vis didėjančio pinigų srauto naudojimu.

       Tai kuo čia kalti statistikai ir brangstantys kopūstai, vadinami kalafiorais? Kai griūna šalies ekonomikos pamatai – pinigų vertė bei jų patikimumas?

       O visgi, gal teisus p. Keynes J. M. teigdamas, kad,, ... nėra jokio sumanesnio ir patikimesnio būdo sugriauti visuomenės pamatus,  kaip tik nusmukdant pinigų vertę. Vykstant šiam procesui, visos ekonominių dėsnių užslėptos jėgos stoja į destrukcijos pusę“  (Naomi Klein, Šoko doktrina: katastrofų kapitalizmo išlikimas, Naujasis daktaras šokas, 152 pusl., 2007. Kitos knygos, 2009).

       Tai ar toleruosime mūsų ekonomikos ir visuomenės pamatų grovimą  ... su neuždirbtų pinigų ,,pagalba“?

1.    Džiaugtis šalies ekonomikos atsigavimu ir juo labiau – įspūdingai sparčiu jos augimu derėtų labai atsargiai. Sprendžiant pagal dažniausiai cituojamo BVP didėjimą, ekonomikos augimas pastaraisiais metais reikšmingai lėtėja;

2.    Ekonomikos augimo lėtėjimas reikšmingai sąlygojamas dirbančiųjų skaičiaus mažėjimu ir ypač – materialinės gamybos sektoriuose;

3.    Dirbančiųjų skaičiaus mažėjimą savo ruožtu sąlygoja šalies gyventojų skaičiaus reikšmingas (per 12 narystės ES-je metų  beveik – 20 %) mažėjimas;

4.    Net ir saikingas bei lėtėjantis BVP augimas  lydimas sparčiu ir reikšmingu jo vertės išpūtimu, t. y. infliacijos (nominalus BVP);

5.    Nominalaus BVP infliacinis išpūtimas iškreipia visus ekonomikos augimo sėkmių rodiklius, skaičiuojamus kažką palyginus su BVP (vienam šalies gyventojui, viešųjų finansų deficito, skolos, išlaidų ginybai ir t.t.). Kartu iškreipiant (tik priešinga kryptimi) ir šalies įsipareigojimus: narystės mokesčiai tarptautinėse organizacijose ir pan.

6.     Tik kažin, ar galime džiaugtis tokiais rodiklių ,,gėrėjimais“, gaunamais dirbtinai didinant jų skaičiavimų vardiklį?

7.    Dėl infliacinio nominalaus BVP išpūtimo skaičiuojamas jo dydis vienam gyventojui dirbtinai  sparčiai artėja prie ES‘os vidurkio su nedžiugiomis ekonominėmis pasekmėmis: iš šalies-paramos gavėjo perėjimas į šalies-paramos donoro kategoriją.

 

Vladas Trukšinas,

Statistikas,

Nepriklausomas analitikas.

2016-05-06 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas