Pradžioje viskas klostėsi, kaip niekada gerai – paskutiniu metu finansų bendruomenė sugrįžo prie Europos problemų ir aptarinėjo galimą Graikijos skolos restruktūrizavimą. Skolos tvarkymo kaina šiai valstybei išaugo tiek, kad ji jau nebepajėgia tai daryti. Dėl to visi jau mąstė apie scenarijų – galimą Graikijos techninį defoltą, jai prašant restruktūrizuoti skolą. VFR finansų ministro V.Šoiblės komentarai tik įpildavo alyvos į ugnį.

       Ir staiga iš niekur... Kaip griaustinis, esant giedram dangui – JAV reitingo perspektyvos sumažinimas iš „stabilaus“ į „neigiamą“, ir tai padarė pati įtakingiausia ir konservatyviausia agentūra Standard & Poor's. Ir dar po to, kai agentūra Moody's neseniai pareiškė, kad prezidento Barako Obamos planas biudžeto deficito sumažinimui gali turėti teigiamą įtaką šalies kreditingumo lygiui. Tokio įvykio daugelis mūsų amžininkų neprisimena, tikriausiai, kad ir nebuvo. Paskutinį kartą neigiama JAV reitingo perspektyva  buvo prieš 70 metų.
       Kol kas reitingas išsaugojo aukščiausią AAA. Agentūros sprendimas sukėlė nerimą rinkose. Ir yra dėl ko. Aukščiausią AAA reitingą agentūra Standard & Poor's Jungtinėms Valstijoms buvo suteikusi  1941 metais. Nuo to laiko pakeitimų nebuvo ir JAV iždo obligacijos buvo laikomos patikimiausiu investavimu. Krizė pakeitė susiklosčiusį įsivaizdavimą. Po trijų metų didžiulio deficito požiūris į JAV skolos vertybinius popierius pasikeitė. Sprendimas sumažinti perspektyvą iš vienos pusės garantuoja rinkos formuojamą verčių perkainavimą, bet iš kitos pusės gali būti naujo tektoninio poslinkio pradžia. Visa esmė tame, kad daugelis konservatyvių fondų, įskaitant pensijų fondus, savo portfelius formuoja orientuodamiesi į reitingus. Galimas valstybės reitingo sumažinimas privers fondų valytojus galvoti apie limitų įprastiems aktyvams sumažinimą. O tai reiškia, kad bus ieškoma naujų aktyvų.

       Reitingų agentūros pražiopsojo 2008 metų krizę ir dėl to buvo labai kritikuojamos. Paskutiniais metais jų autoritetas stipriai krito. Todėl, norėdamos jį pakelti, agentūros privalo daryti labiau adekvačius, dažnai nepatogius žingsnius. Tokiam sprendimui galima priskirti JAV reitingo perspektyvos sumažinimą. Dabar net Standard & Poor's prigrasino pripažinti, kad pasaulis yra prie didelių permainų slenksčio. Pažymėsime, kad tuo pačiu buvo sumažintos FED ir Niujorko Federalinio rezervų banko reitingų perspektyvos. Agentūros S&P atliktas JAV reitingo perspektyvos peržiūrėjimas privertė rinkas susimąstyti apie globalines rizikas. Tiesa, tarp sumažinimo laukimo ir pačio sumažinimo yra du dideli skirtumai. Rinkos kaip ir suprato, kad neigiama reitingo perspektyva skiriasi nuo reitingo sumažinimo. Prisiminę posakį – „žadėti, tai nereiškia vesti“, investuotojai taip pat vėl pradėjo pirkti. Tą ir parodė rinkos elgsena. Po emocinio pirmadienio kritimo rinka pradėjo pamažu ropštis ir per dvi dienas, antradienį-trečiadienį, parodė gana įtikinamą kainų augimą. Galima daug kalbėti dėl ko agentūra S&P žengė tokį žingsnį. Tačiau mes turime per mažai informacijos apie jėgų pasiskirstymą JAV finansų elite. Todėl nediskutuosime, bet pateiksime kai kuriuos faktus.

       Ir taip, kaip mes ir manėme, kad artėjant atsiskaitymo dienai JAV biudžeto planavimo klausimu, išaugs tarptautinių agentūrų aktyvumas kovojant už stambiausios pasaulyje ekonomikos gerovę, ir jie bus vienu iš spaudimo svertų, nukreiptų prieš „nesutinkančius“. Iš dalies, neseniai JAV finansų ministras Timotis Geitneris Kongrese „nepaklusniuosius“ respublikonus perspėjo apie tai, kad jeigu jie nepalaikys JAV skolinimo lubų didinimo, tai iždo įsipareigojimų defoltas gali įvykti jau liepos 8 d. Geitneris skaičiuoja, kad skolinimosi dydis, kurį leidžia įstatymas, ir kuris yra 14,29 trilijonai dolerių, bus pasiektas ne vėliau kaip gegužės 16 d. Tuo pačiu, jau 2011 metų liepos 8 d., jeigu skolinimosi riba nebus padidinta, Amerika nebegalės tvarkyti savo skolos.

       S&P veiksmai jam naudingi.

     Jeigu pažvelgus iš kitos pusės, perspektyvos sumažinimas patenka į kiekybinio palengvinimo strategiją QE2, kurią vykdo Jungtinių Valstijų FED valstybės vertybinių popierių rinkoje. Šis sprendimas turėtų padidinti nerizikingą palūkanų normą, taip didinant reikalaujamą JAV akcijų ir obligacijų pajamingumą, kas automatiškai sumažintų jų kotiruotes. Tai reiškia, kad JAV Federaliniam rezervų bankui pavyktų išpirkti daugiau iždo skolos.
       Tačiau S&P sprendimai nesudeda visų taškų ant „i“. Iš vienos pusės, reitingo perspektyvos ir pačio reitingo sumažinimas kokioje nors valstybėje, šių laikų istorijoje būtų reiškęs, kad valstybė artėja prie defolto. Galima prisiminti 1998 m. Rusiją arba pažiūrėti į šiandieninę Graikiją. Tradiciškai auga valstybės vertybinių popierių pajamingumas ir valstybės skolos tvarkymas tampa nebeįmanomu. Tačiau dabar mes susiduriame su kol kas pačiu patikimiausiu skolininku ir taisyklė too big to fall  JAV kol kas neveikia. Todėl neatmestina, kad S&P sprendimas yra vienas iš eilinių amerikiečių finansistų atradimų, kuris palengvina JAV skolos tvarkymą, padedant FED, kuri turi pagrindinę pasaulio pinigų spausdinimo mašiną.
       O dabar pasiskapstykime giliau.

       Tai vis dėlto, kodėl Standard & Poor's pakišo „neigiamos“ perspektyvos kiaulę didingam JAV kredito reitingui, nutraukęs savo virtinę „pablogėjimų“ Europos valstybėms? Beje, agentūra nepateikė jokių skaičių ir procentų, kurie nebūtų būvę anksčiau žinomi, ir vis tik fondų rinkos į tai sureagavo 140 punktų kritimu. Kas pasikeitė?
       Pagrindinis Baltųjų rūmų guru Ostanas Gulsbis (Austan Goolsbee) pareiškė, kad S&P davė „politinę išvadą“, ir mes linkę sutikti su tokiu vertinimu, tačiau dėl kitų priežasčių. Tai, kad agentūra jau ne vieną kartą pareiškė, kad yra tikimybė, jog Vašingtonas imsis kokių nors rimtų priemonių, siekdamas sumažinti šiais metais biudžeto deficitą, yra nereikšminga.

„Perspektyvos atspindi mūsų suvokimą apie padidintą riziką, kad politinės derybos dėl terminų ir metodų, sprendžiant vidutinės ir ilgalaikės trukmės problemas, truks mažiausiai iki 2012 metų rinkimų“, - pridedamoje ataskaitoje pranešė S&P. Taip, tai ir yra politinė biudžeto perspektyvų analizė.  

       Manau, kad detonatoriumi, pakeitusiu S&P nuomonę apie JAV politinę padėtį – tai prezidento B.Obamos pasisakymas Džordžo Vašingtono universitete, praėjusį trečiadienį. Jo kalba apie „fiskalinę politiką“ „pažengusiems“ protams, be abejo, nebuvo verta nė skatiko, tačiau kalbos politinis efektas buvo žlugdantis derybų dėl biudžeto perspektyvas.

       Praėjusią savaitę JAV prezidentas Barakas Obama biudžeto klausimu pasakė kalbą, kuri neturėjo visai jokių padarinių. Taip, jis pasakė, kad ruošiasi iškelti klausimą dėl mokesčių lengvatų turtingiesiems panaikinimo ir kai kurių landų, leidžiančių išvengti mokesčių mokėjimo, uždarymą, tačiau apie tai jis kalbėjo jau anksčiau (ir ne vieną kartą). Nei vieno, nei kito neįvyko, taip kad priemonės, siekiant padidinti mokesčių surinkimą, yra pasmerktos.
       Pirmadienį S&P – ši nelikvidžių aktyvų gairė (kurios vaidmenį JAV ekonomikos krizėje dar teks nustatyti) – priėjo prie pritrenkiančios išvados, kad JAV turi biudžeto deficito problemų, ir peržiūrėjo šalies reitingo perspektyvą iki „neigiamo“. S&P ataskaitoje buvo kalbama apie biudžetą, apie su juo susijusias politines diskusijas ir labai didelį skolos ir BVP santykį, kuris tik šiek tiek mažesnis nei 100%. „Finansų krizė“, kaip vienas iš veiksnių, pabloginusių situaciją, nebuvo akcentuojama. Nebuvo ten užsiminta apie poveikį, kurį turėjo susiję su hipoteka aktyvai su pernelyg dideliu įsiskolinimu, kurių iki šiol pilna FED, hipotekos ir  finansų kompanijų balansuose. Ataskaita neatsižvelgė į tą faktą, kad šalies bankų sistema išsaugo stabilumą tik dėka gudrybių, palaikomų federaliniu lygiu, o taip pat dėl dosnios Federalinės rezervų sistemos, kuri stimuliuoja aktyvų paklausą ir išlaiko palūkanų normas žemame lygyje, nepaisant infliacijos spaudimo.

       Tuo tarpu, žiniasklaida ir Vašingtonas sutelkė visą dėmesį į biudžeto deficito sumažinimą 38 mlrd. dol., kas sudaro tik 1% nuo bendros sumos, ir vis dėlto, prognozuoja neproporcingą valstybės skolos sumažinimą. Politikai galėtų šį sumažinimą paskirstyti proporcingai visiems sektoriams, tačiau tai būtų perdaug paprasta ir nepakankama (politiniu požiūriu). Gali būti, kad tuo atveju amerikiečiai galėtų atkreipti dėmesį į realų biudžeto problemų šaltinį, būtent į tai, kad JAV ekonomikos būklė toliau blogėja, o tie žmonės, kurie galėtų išspręsti šią problemą, pirmenybę teikia melavimui apie problemų priežastis, o tai reiškia, kad priima neteisingas priemones.

       Griežta kontrarespublikoninė Obamos retorika, tuo metu, kai visi kalbą priima, kaip priešrinkiminę, galutinai įtikino „didingos senos partijos“ kongresmenus, kad pilnaverčiai ir sąžiningi debatai apie biudžetą, dalyvaujant Baltiesiems rūmams, yra negalimi.

       Hiperpolitizuoti Obamos Baltieji rūmai pamanė, kad pats tinkamiausias momentas priešrinkiminei kotraatakai bus parlamentinio komiteto pirmininko Polo Raiano (Paul Ryan) siūlymų dėl biudžeto projekto paskelbimas. Šią savaitę prezidentas, matyt, nusprendė pratęsti savo perrinkimo kampaniją, pirma, pasirodydamas Virdžinijos koledže, o paskui – Silicio slėnyje įsikūrusiame Facebook‘o ofise, kuriame paklausyti kalbos susirenka milijonieriai ir milijardieriai.

       S&P pareiškė, kad, kaip ir daugelis kitų, matė Obamos ir Raiano siūlymus dėl biudžeto „pačioje proceso pradžioje“, tačiau agentūra mano, kad „šiuo klausimu pasiekti sutarimą bus labai sunku dėl visos eilės nesutarimų tarp partijų“. Būtent dėl to jie padarė šią išvadą: „Egzistuoja reali grėsmė, kad derybos Kongrese pasibaigs niekuo, ir procesas gali užtrukti dar 2 kitus metus“.
       Po neseniai nuskambėjusios B.Obamos respublikonų kritikos, agentūra paprasčiausiai visus taškus sujungė į liniją. Tai yra, vaizdingai kalbant, B.Obama pats sau „pakišo koją“.

       S&P savo ataskaitoje taip pat išnagrinėjo fiskalines sąlygas, pagrindinį dėmesį skirdama deficito rodikliams iki ir po 2008 metų: „2003-2008 metų laikotarpyje bendras JAV biudžeto deficito rodiklis buvo 2-5% ribose nuo BVP. Jau tada šis lygis buvo didesnis lyginant su kitomis valstybėmis, kurios turėjo AAA reitingą, tačiau 2009 metais deficitas išaugo iki 11% nuo BVP ir šiuo metu toliau plečiasi“. Žinoma, kad tai viešinti B.Obamos komanda nenori.

       Taip pat agentūra pranešė, kad laikosi įvykių vystymosi scenarijaus, pagal kurį JAV ekonomika „pademonstruos realius metinio augimo tempus 3% lygyje“. Tačiau toks ekonomikos augimas negali suformuoti tokį mokestinių pajamų srautą, kuriam esant būtų galima finansuoti augančią valstybės skolą, artėjančią prie 80% nuo BVP.

       Reikia pažymėti, kad S&P nepasiūlė dėl biudžeto deficito padengimo padidinti mokesčius, ką tokiais atvejais rekomenduoja reitingų agentūros. Tikimės, kad toks neutralumas yra dėl to, jog suvokiama, kad šalis atsidurs po tokiu pat spaudimu, po kokiu savo laiku buvo Graikija, kuri buvo priversta sumažinti išlaidas ir padidinti įvairių mokesčių normas, ir tai išprovokuos begalinę ekonominio augimo rodiklių sumažėjimo spiralę. Tokiu atveju „neigiamomis“ taps visos tautos perspektyvos.
      Po 2009 metų, B.Obamos fiskalinės politikos pagrindas buvo JAV balanso išpūtimas, didinant valstybės išlaidų, finansuojančių ekonomikos stimuliavimą, apimtis – savo kalboje visa tai prezidentas pavadino „nepaprastomis priemonėmis“. Viso to rezultatas atrodo gąsdinančiu, kaip S&P, taip ir eiliniams amerikiečiams: BVP atstymo tempai buvo mažiausi per visą šalies istoriją, deficito rodiklis pasiekė beprecedentinį lygį, nedarbas aukštas, kaip niekada, žaliavų kainos toliau auga, o štai dabar iškilo JAV kreditingumo klausimas.
       P.Raiano biudžetas buvo kritikuojamas dėl pernelyg didelio griežtumo. Tačiau jis pasiūlė būdą, kaip pašalinti JAV skolos problemas, ir kurį galima būtų taikyti dar iki to, kol S&P priims tikrai griežtą sprendimą – sumažinti JAV kredito reitingą, kaip tai sausyje atsitiko Japonijai. O B.Obama paprasčiausiai išjuokė respublikonų siūlymus, katalizavęs protingųjų iš S&P sprendimo priėmimo procesą.
       Žinoma, kad reitingų agentūros nėra absoliuti tiesa apie JAV ekonomikos sveikumą. Tačiau S&P nustatyta reitingo perspektyva turi tarnauti Baltiesiems rūmams, kaip perspėjimas apie tai, kad finansų rinkos pradeda suprasti – prezidentas dėl savo perrinkimo pasirinko oponentų demonizavimo kelią vietoj to, kad spręstų deficito problemas.

       Tačiau gyvenimas tęsiasi ir kažin, ar paskui S&P nepaseks Moody's arba kas nors kitas.

 

Dėdė Saša, 2011-04-21

http://finance.ua

Susiję:

JAV liepą arba kada bus defoltas          

NIA pateikia JAV hiperinfliacijos požymius