Nepaisant prezidento ir vyriausybės pažadų, Baltarusijos valiutų rinkoje situacija nesikeičia. Užsienio valiutos bevek nėra kaip grynųjų, taip ir negrynųjų rinkose. Įmonės ir bankai lauka valiutos biržoje. Kaip anksčiau vicepremjeras Sergejus Rumas pareiškė, prekyba turėjo įvykti balandžio 26-27 d.

       Baltarusijos Nacionalinio banko leidimas pardavinėti užsienio valiutą rinkos kainomis tarpbankinėje rinkoje situacijos nepakeitė.

       To priežastis yra ta, kad kartu su šiuo sprendimu valstybės pagrindinis bankas davė rekomendacijas, pagal kurias dolerio kaina  neturi viršyti 4500- 4600 rublių (oficialus kursas 3050). Tačiau neteisingu reguliavimu sukeltas deficitas yra toks didelis, kad bankai pasirengę parduoti valiutą ne už mažiau kaip 5000 rub.

       Valiutų rinka sustingo, laukdama prekybos biržoje.

       Kol kas bankai savo rizika priima sprendimus, kuriais ribojamos valiutų operacijos kortelėmis, patys nustato tą kursą, pagal kurį iš piliečių pasirengę imti baltarusiškus rublius už valiutinių paskolų apmokėjimą. Balandžio 25 d. bankas „Moskva-Minsk“ savo klientams pranešė, kad pasirengęs imti tokius mokėjimus, kurie 20 procentais koreguoja oficialų kursą. Beveik visi bankai įvedė laikinus apribojimus operacijoms, kuriose naudojamos jų kortelės. Tai susiję su galimybe atsiimti valiutą už valstybės ribų.
       Nepopuliarius sprendimus priversti priimti netgi valstybiniai bankai. Pavyzdžiui, Belagprombank nustatė dienos limitą grynųjų pinigų gavimo bankomatuose ir grynųjų pinigų išdavimo punktuose kortelėmis Maestro, Visa Electron Debit, Visa Electron Credit, Visa Instant - 50 dolerių, savaitės limitas - 250 dolerių. Kortelėmis MasterCard Standard, MasterCard Gold, Visa Classic, Visa Gold – atitinkamai 100, 500, 500, 2500 dol.

       Nuo praėjusios savaitės apribojimai atsirado net siunčiant pašto perlaidas. Ne tik tai, kad jas ima tik valiuta, bet ir siuntimo paslaugą apmokėti Baltarusijos rubliais negalima. Pavyzdžiui, jeigu klientas nori nusiųsti 1000 dolerių paštu, bet jis neturi 10 dolerių “Belpočty” paslaugos apmokėjimui, tai perlaidos nusiųsti jis jau negalės. Be to, siuntimo tarifas išaugo faktiškai iki draudžiamojo lygio – nuo 8 iki 35% nuo pervedimo sumos.

       Apskritai situacija atrodo yra chaotiška ir nevaldoma, nes nei vyriausybė, nei Nacionalinis bankas nieko nepaaiškina.

       Kaip mes anksčiau skelbėmė, prezidentas Aleksandras Lukašenka jau du kartus iš televizoriaus ekrano kalbėjo apie tai, kad bus priimti svarbūs ir nepopuliarūs sprendimai, kurie stabilizuos valiutų rinką. Iš prezidento pareiškimo aišku, kad vyriausybė stabdo sprendimo priėmimą, nes mano, kad būtina „parengti visuomenės nuomonę“. Sprendžiant pagal Baltarusijos situaciją, tai reiškia, kad tuoj tuoj oficialiai turi būti paskelbta apie devalvaciją, kuri de facto jau įvyko.

       Tuo tarpu vyriausybės ir Nacionalinio banko delsimas veda prie to, kad valiutų krizė pradėjo peraugti į ekonominę, ir pirmi požymiai jau pradėjo matytis.
       Infliacija už pirmą ketvirtį ir 20 balandžio dienų viršijo tą lygį, kuris turėjo būti per metus. Kaip pranešė Nacionalinis statistikos komitetas (Belstat), vartojimo kainos pirmame ketvirtyje išaugo 6,1%, o per 20 balandžio dienų  - 2,5%, kas kartu sudaro 8,5%, kai metinė prognozė 7,7–8,5%. Į parduotuves atėję baltarusiai gali susidurti su tuo, kad importinių prekių, prie kurių jie priprato, pardavime nėra.

       Keitimo punktai, nežiūrint milicijos pastangų ir pakankamai didelio piliečių organizuotumo, tampa padidinto pavojaus vietomis. Liudininkai teigia, kad neretai būna ir muštynių. Entuziastai iš piliečių tarpo sudaro laukiančių eilėje sąrašus ir griežtai kontroliuoja, kad perkant nebūtų viršytas nustatytas limitas. Taigi, jeigu kalbama apie keityklas su didele apyvarta, tai ten limitas 1000 dolerių. Per dieną patenkinti savo valiutos poreikį gali 10-15 žmonių.

       Vyriausybė ir Nacionalinis bankas tyli, o nacionalinė žiniasklaida finansų –ekonominės krizės tema praktiškai nediskutuoja. Informacinė erdvė užpildyta smulkmenomis apie teroro išpuolio metro kaltinamųjų sulaikymą ir jų gimines, jų biografijas, vertinimus, hobi ir t.t.

Dėdė Saša, 2011-04-27

http://finance.ua