Vakar Baltarusijos nacionalinis bankas pinigų rinkoje 30% devalvavo Baltarusijos rublį. Tai reiškia, kad finansinė valdžia vis tik nusprendė išbandyti savo valiutą, tai yra ”zuikį“ Turgenevo Mumu vaidmenyje. Atitinkamai, Gerasimovą vaidina vietinis prezidentas Lukašenka.

       Tačiau ekspertai mano, kad tai neišspręs ekonominių Baltarusijos problemų ir rekomenduoja vykdyti reformas ir realų privatizavimą.

       30% devalvacijos lygio Nacionalinis bankas nenustatė.

       „Kaip dalis plano palaipsniam išėjimui į vieną Baltarusijos rublio kursą ir situacijos vidaus valiutų rinkoje stabilizavimui Nacionalinis bankas nuo gegužės 11 d.... panaikino rekomenduojmus apribojimus bankams dėl jų nustatomų užsienio valiutų pirkimo- pardavimo kursų sandoriuose su gyventojais“, - kalbama oficialiame pagrindinio šalies banko pranešime, paskelbtame svetainėje. Priminsime, kad anksčiau bankai turėjo parduoti valiutą gyventojams kursu viršijančiu Nacionalinio banko kursą ne daugiau kaip 2%.

       Esant valiutų krizei Baltarusijoje susiformavo keletas valiutų kursų: oficialus Nacionalinio banko kursas, tarpbankinis kursas, pagal kurį užsienio valiutą perka įmonės (70% didesnis už Nacionalinio banko kursą), ir „pilkas“ pinigų rinkos kursas, pagal kurį gyventojai prekiavo užsienio pinigais tarpusavyje (30% didesnis už Nacionalinio banko kursą). Vakarykštis Nacionalinio banko sprendimas įteisino „pilką“ kursą.

        „Rinkos dėsnių naudojimas vykdant sandorius tarp fizinių asmenų ir taip formuojant Baltarusijos rublio kursą leis piliečiams ne tik patenkinti užsienio valiutos paklausą, bet gyventojams nebebus prasmės toliau aktyviai stengtis įsigyti užsienio valiutos santaupų kaupimui, kas buvo stebima paskutiniu metu laukiant keitimo kurso pasikeitimo“, - mano Baltarusijos Nacionaliniame banke.

       Tačiau, ekspertai įspėja dėl perdėto optimizmo.

       Pirma, pagal šaltinių bankų sluoksniuose tvirtinimus, Nacionalinis bankas apribojo devalvaciją 30%.

       Antra, paleidęs valiutos kursą, pagrindinis šalies bankas paskelbė, kad teikti lėšų bankams pardavimui valiutų punktuose, nesiruošia.

       „Nacionalinis bankas neparduos valiutos ir nelies savo užsienio valiutos atsargų. Bankai galės pirkti valiutą ten, kur panorės – biržoje ar ne biržos rinkoje“, - pareiškė bankas.

       Faktiškai tai reiškia, kad bankų valiutos pardavimo sumą toliau riboja tos sumos, kurias gyventojai pardavė bankui, kadangi pirkti pagal brangesnį tarpbankinį kursą ir parduoti gyventojams pigiau niekam neapsimoka. Kaip parodė pirma darbo diena, pinigų rinkoje esant naujam kursui, kol kas įtampos sumažėjimo nesimato, žmonės vis dar šturmuoja keitimo punktus ir yra nusiteikę pirkti pabrangusią valiutą.

       Dalinės devalvacijos sąlygomis (Nacionalinio banko kursas liko ankstesniame lygyje), kaip tai nebūtų keista, nepalankioje situacijoje atsiduria Baltarusijos eksportuotojai. Vietiniai įstatymai reikalauja, kad jie parduotų 30% gautos valiutos Nacionalinio banko kursu. Susiklosčiusioje situacijoje tai reiškia tiesioginius piniginius nuostolius.

       Priminsime, kad faktiškai devalvacija Baltarusijoje įvyko kovo mėn., kai dėl užsienio valiutos trukumo buvo nustota prekiauti biržoje. Tačiau valstybės vyriausybė ir Nacionalinis bankas neskubėjo skelbti devalvacijos.

       Iš pradžių Nacionalinis bankas atvirai prisipažino, kad laukia Rusijos kredito, kurio dydis 2 mlrd. dolerių ir 1 mlrd. dolerių kredito iš Eurazijos Ekonominės Bendrijos Antikrizinio fondo. Tačiau antradienį pasirodė informacija, kad Rusijos vyriausybė į Valstybės Dūmą pateikė įstatymo projektą dėl 2011 metų biudžeto pakeitimo ir ten kredito broliškai Baltarusijai prašoma tik 500 mln. dolerių. Kai kurie ekspertai Minske eilinį žingsnį pripažįstantį, kad reikalingas Baltarusijos rublio devalvavimas susiejo būtent su šia informacija.Vakar nelinksmus baltarusių laukimus patvirtino Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas, kuris pareiškė, kad Baltarusija gali tikėtis tik Eurazijos Ekonominės Bendrijos kredito.

       „Mūsų dalis nenumatoma“, - pasakė jis. Pasak Kudrino, kredito suteikimo sąlygos šiuo metu svarstomos ir yra tikimybė, kad bus nustatytos Rusijos vyriausybės vadovo Vladimiro Putino vizito į Minską dienai. Kaip anksčiau buvo pranešta, Putinas ketina dalyvauti Eurazijos Ekonominės Bendrijos 15 – oje vyriausybės vadovų Tarpvalstybinėje taryboje, kuri įvyks Baltarusijos sostinėje gegužės 19 d.

       Aleksejus Kudrinas taip pat pasakė nuomonę, kad 1 mlrd. dolerių kredito ekonominėms problemoms išspręsti Baltarusijai nepakaks, apie tai anksčiau ne vieną kartą kalbėjo vietiniai ir tarptautiniai ekspertai. Jo nuomone, Baltarusijai vertėtų kreiptis į TVF ir į „trečiąsias šalis dvišaliu pagrindu“.

       Priminsime, kad pagal įvairius ekspertų vertinimus, Baltarusijai truksta 6-10 mlrd. dolerių per metus. Be to, ekspertai, kaip TVF, taip ir vietiniai, sutaria, kad valstybė neišvengs gilios struktūrinės ekonomikos reformos ir jos pervedimo į rinkos principus bei didelio masto privatizacijos. Viso to, ko prezidentui Aleksandrui Lukašenkai pavyko išvengti 16 metų dėka Rusijos energetikos dotacijų. Dabartinei valdžiai sunku nuspręsti dėl tokio žingsnio, iš esmės tai reikš Lukašenkos ekonomikos politikos žlugimą ir, kaip pasekmė, tikimybė, kad jam reikės atsistatydinti.
 

Dėdė Saša, 2011-05-12

http://finance.ua

Susiję:

Baltarusijos valiutų rinkoje kovos tęsiasi                        

Kova už laisvą Baltarusiją arba vienos provokacijos istorija

Baltarusija šiandien – valiutų ir benzino!