Sulaukėme! JAV iždas nebegali daugiau skolintis. Pirmadienį, gegužės 16 d. Amerika išnaudojo valstybės skolos didinimo galimybes. JAV Kongresas įstatymiškai nustato ribinį skolinimosi dydį. Respublikonai, šioje įstatymų leidybos institucijoje turintys daugumą, tvirtai laiko gynybą ir sako, kad vyriausybei neleis daugiau skolintis, jeigu ji nepradės mažinti biudžeto išlaidų.

       Taigi, pinigų „piramidė“ skirta garantuoti palūkanų ir JAV valstybės skolos mokėjimus, susvyravo. Dabar, kai skola pasiekė ribą, kuri nustatyta įstatymu ir yra 14,294 trln. dolerių, norint užkirsti kelią defoltui, JAV teks ieškoti kitų šaltinių šių išlaidų straipsnių finansavimui. Timotis Geitneris (Timothy Geithner)jau paskelbė apie valstybės įnašų į du stambiausius pensijų fondus valstybės tarnautojams sustabdymą. Ši ir kitos panašios „techninės“ priemonės leis JAV išvengti defolto maždaug iki rugpjūčio 2 d., sako ministras.  

       Rinkoje jau jaučiamas JAV iždo obligacijų trūkumas, kurių emisijos apimtys kiekvieną mėnesį siekdavo iki 100 mlrd. dolerių. Susidarius sąlygoms, kai naujų išleidimų nėra, obligacijų kaina auga, o jų pelningumas mažėja. Tai patvirtina JAV Federalinio rezervo hipotezę, kad palūkanų normos ekonomikoje liks rekordiškai žemomis (0–0,25% metinių) dar tiek, kiek reikės, tuo labiau, kad Amerikos infliaciją (prieš kurią reguliatorius kovoja didindamas palūkanų normas) sekasi importuoti į likusias pasaulio valstybes, pas save paliekant nedidelius kainų augimo tempus.

       Doleriui tai reiškia kurso nestabilumą, pirmiausia dėl carry trade operacijų. Investuotojams naudinga imti pigius (esant mažoms kredito palūkanoms) dolerius, konvertuoti juos į labiau pelningas, pavyzdžiui, žaliavų valiutas ir pirkti už jas dar pelningesnius vertybinius popierius, nominuotus šiose valiutose, dėl to doleris yra silpnas. Bet, kai tik ateina carry trade operacijų banga, „žaliasis“ gali lengvai pakilti keliais procentais per gana trumpą laikotarpį, sukeldamas žaliavų rinkų ir akcijų kritimą.

       Kad būtų išvengta defolto, JAV reikės sumažinti amerikiečių pragyvenimo lygį. Aš įsitikinęs, kad defolto nebus, tačiau „rimtai“ investuoti į dolerius nerekomenduoju niekam.

       JAV valstybės skola pasiekė savo įstatymu nustatytą ribą - 14,300 trln. dolerių. Techniškai tai reiškia, kad vyriausybė nebegali daugiau skolintis išlaidų padengimui, tame tarpe ir dėl valstybės skolos tvarkymo. Nepaisant to, JAV iždas jau pranešė, kad vadovaudamasis teisiniu pagrindu toliau dengs išlaidas iki rugpjūčio 2 d. Per tą laiką įstatymų leidėjams teks tarpusavyje susitarti dėl valstybės skolos lubų padidinimo, o taip pat dėl priemonių biudžeto deficito mažinimui.

       Jeigu Amerikoje būtų norėję defolto, tai jis jau būtų būvęs šią savaitę. Manau, kad jeigu demokratai nesusitars su respublikonais, tai vėl iškils defolto tikimybė, kurią sukels delsimai įstatymų leidybos sistemoje, tačiau vargu ar kongresmenai tuo suinteresuoti. Todėl skolos lubos bus pakeltos ir 2011 metais defolto nebus.

       Nemanau, kad bus defoltas. Kol kas procesas visiškai kontroliuojamas. JAV ekonomikos patikimumo keoficientas nemažas. Istorijos požiūriu mažai tikėtina, kad JAV pasirinktų kelią, kuris numato defoltą.

       O kas toliau?

       Autorius nerekomenduoja savo laisvas lėšas investuoti į JAV valiutą, bet ne dėl defolto laukimo, o paprasčiausiai dėl to, kad ji šiandien pinga. Artimiausioje dviejų metų perspektyvoje dolerio kursas mažės.

       Apskritai ši situacija bloga ne tiek tiems, kurie pripratę savo santaupas laikyti doleriais, bet mūsų (Ukrainos) žemės ūkio gamintojams. Kelti kainas savo produkcijai daugiau negalima, jie ir taip pralaimi Europos kolegoms, kuriuos subsidijuoja jų valstybės.

       Nors visiškai neįvertinti amerikiečių ekonomikos krizės tikimybės specialistai neketina. Jų nuomone, problema bus po 2011 metų. Valstybės skolos padidinimas padidins išlaidas jos tvarkymui.

       Pagal skaičiavimus dabar JAV valstybės skolos tvarkymas siekia 1% BVP, o po 20 metų gali išaugti iki 13% BVP. Skolinimosi kaina kils kartu su skolos augimu. Norint susitvarkyti su šia problema reikia jungti spausdinimo mašiną, ir tokiu būdu piginti dolerį. Iš tiesų, tai yra standartinis valstybių problemų sprendimas būvęs ištisą šimtmetį – santaupų nuvertinimas.
       Kaip ekspertai mano, tokia įvykių eiga labiau tikėtina, jeigu kitos valstybės – Kinija, Japonija ir taip toliau, nustos pirkti JAV obligacijas. Tačiau kol kas jos perka, ir tai reiškia, kad visas pasaulis yra suinteresuotas tuo, kad jų santaupos neprapultų kartu su JAV iždu.

       O štai, jeigu užsieniečiai nustos pirkti JAV vyriausybės įsipareigojimus, tai FED teks pailginti pinigų spausdinimo mašinos darbą, kad galėtų juos nupirkti pati, kas savaime sukeltų infliacijos šuolį ir amerikiečių gyvenimo lygio prastėjimą.
       Greičiausiai JAV defolto nedarys, yra labiau istorijos patikrintas kelias gyvenimo lygio ir gyventojų garantijų pabloginimui dėl valstybės problemų išsprendimo. Tačiau, jeigu valdžia nemoksiškai spręs socialinius – ekonominius klausimus, tai tada defoltas įvyks.
       Timotis Geitneris Kongresą gąsdina rugpjūčio 2 d., kai mokėti už skolas nebebus už ką. Tačiau respublikonai jam ramiai primena apie pačias didžiausias pasaulyje JAV aukso atsargas. Jos sudaro apie 8000 tonas, kai pasaulis turi 30 500 tonų. Tačiau, nors ir viskas būtų parduota (tai kažin ar įvyks) pagal esamą kursą, galima gauti tik 360 mlrd. dolerių, o tai tik 2,5% JAV iždo skolos. Greičiausiai Kongresas leis Finansų ministerijai didinti skolą, o tai, žiūrėk, teks Amerikai vėl atgal parduoti Aliaską Rusijai, o galbūti jau Kinijai?

       Šios temos geram suvokimui pateiksiu tikro defolto pavyzdį: Spalio revoliucija 1917 metais ir bolševikų atsisakymas nuo caro skolų.
 

Dėdė Saša, 2011-05-19

http://finance.ua/

Susiję:

NIA pateikia JAV hiperinfliacijos požymius         

JAV liepą arba kada bus defoltas                         

Neįkainojamas doleris                                         

Apie reitingų aistras Aistrų savaitėje