Europos Sąjunga Graikijos fone

       Kaip parodė paskutinės dienos, Europos Sąjungos sprendimas Graikijai skirti eilinę 12 mlrd. pagalbos porciją, nieko Europoje labai jau nenuramino. Juk šie pinigai, kaip ir kiti, skiriami ir bus skiriami „kelnių prilaikymui“. Esant Graikijos skolai 150% BVP, šalies ekonomika nesuveiks, o socialinis – ekonominis atotrūkis nuo sėkmingesnių ES valstybių tik augs. Skola turi būti sumažinta bent du kartus. Tačiau reikia turėti galvoje, kad panašias „operacijas“ reikia atlikti taip pat Airijoje ir Portugalijoje. Bendra suma Europos (daugiausia vokiečių) mokesčių mokėtojams bus jau 500 mlrd. eurų. Ar donorių valstybių piliečiai sutiks tokiam altruizmui?

       O ir patys Graikijos piliečiai, patekę į tokią sudėtingą situaciją, ne visada elgiasi „prideramai ir garbingai“. Ne, aš ne apie protestų formą. Nors padegimai ir sprogdinimai, ką daro anrchistai, prie nieko gero neprives. Aš apie ekonominį elgesį.

       Graikai, išgirdę, kad 12 mlrd. eurų bus suteikti, reiškia, darbo užmokestį ir pensijas taip pat išmokės, pasinaudojo savo tolimų protėvių – argonautų patirtimi. Tiesa, aukso į Kolchidę jie neišvyko, žinodami, kad tenykščiu tauriuoju metalu jau spėjo pasirūpinti Micho Saakašvilis. Šiuolaikiniai graikai elgiasi ne taip, kaip Jasonas ir jo draugai, - jie puolė į bankus paimti indėlius, iškart paversdami juos į auksą ir brangakmenius. Tik paskutinėmis dienomis Graikija sąskaitose prarado 6 mlrd. dolerių – šeši milijardai iš tų 12, kuriuos Atėnams skyrė Europos Sąjunga. Jeigu reikalas ir toliau taip tęsis, tai pinigų neužteks net liepos mėn.

 

                                               Vokiečiai netiki nei euru, nei graikais

       Kai ES, kurioje „vadovaujanti vaidmenį vaidina“ Berlynas, priima vis naujas ir naujas Graikijos ir kitų Sąjungos autsaiderių gelbėjimo nuo bankroto priemones, pačioje Vokietijoje auga nepasitenkinimas vyriausybės politika. Atsirado net palyginimai su prieškario metais. Tada Vakarų valstybės „tramdė“ Hitlerį, bandydamos jo karines jėgas nukreipti į Rytus. Visa tai pasibaigė didžiule katastrofa Prancūzijai 1941 metais ir Didžiosios Britanijos nokdaunu prie Diunkerko. Dabar jau Vokietija didžiulėmis išmaldomis skolininkėms siekia „tramdyti“ finansų krizę ES ir, nežinia, koks „Diunkerkas“ gali ištikti šiuolaikinį Berlyną. Ypač, jeigu įvertinti, kad VFR valstybės skola ir be to viršijo 2 trilijonus (!) eurų.

       Esant tokiam įvykių vystymuisi vokiečiai pradeda nebetikėti euro stabilumu. Kaip rodo birželio mėnesio visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko Viešosios nuomonės Alensbacho institutas (Institut für Demoskopie Allensbach), paskutiniais 2011 metų mėnesiais Vokietijos gyventojų pasitikėjimas euru pagrįstai buvo pakirstas. Pagal apklausos duomenis, 71% respondentų atsakė, kad pasitikėjimas euru yra - „tikiu mažiau (negu anksčiau)“, „beveik netikiu“ ir net „visai netikiu“. Atsirado tik 19% optimistų, kurie savo pasitikėjimą priskyrė atsakymams: „didelis“ ir „labai didelis“. Tuo tarpu, dar šių metų balandžio mėnesį skeptikų skaičius neviršijo 66%, o 2008 metais jų buvo mažiau negu pusė.

       Be to daugiau negu pusė VFR piliečių atvirai abejoja daugiamilijardinių pagalbos valstybėms skolininkėms paketų veiksmingumu. Į  klausimą - „Ar tikite tuo, kad Europos pagalbos fondas stabilizuos euro valiutą tolimoje perspektyvoje?“ - 68% respondentų atsakė neigiamai. Ir tik 15% tiki, kad pagalbos fondas stabilizuos eurą. O kol kas, kaip rašo vietinė spauda, vokiečių namų šeimininkės skuba į bankus, siekdamos pakeisti sunkiai uždirbtus 5-10 tūkst. eurų į Šveicarijos frankus. Vokietės, kaip ir duoda suprasti valdžiai: arba sugrįžkite prie markės, arba mes pereisime prie franko ir de facto atvesime Vokietiją į Šveicarijos Konfederacijos sudėtį. 

 

                            Namų šeimininkės duoda suprasti, verslininkai veikia

       Kol įstatymų besilaikančios vokiečių namų šeimininkės daro užuominas, verslininkai pradėjo veikti. Vokietijos šeimų įmonių fondas (Stiftung Familienunternehmen) birželio pabaigoje kreipėsi į Vokietijos parlamento deputatus su taip vadinama „Berlyno deklaracija“. Ją pasirašė daugiau kaip 100 stambių Vokietijos šeimyninių įmonių, kurių metinė apyvarta yra 38 mlrd. eurų, ir kuriose dirba apie 200 tūkst. darbuotojų.

      Kaip pranešė laikraštis "Die Welt", verslininkai reikalauja kardinalių pakeitimų bendros valiutos pakte. „Išėjimas ir net pašalinimas iš Europos valiutos zonos atskiroms valstybėms turi tapti galimu... Vokietijos vyriausybė, palaikanti daugiamilijardinių gelbėjimo fondų politiką, nuėjo neteisingu keliu“, - sakoma deklaracijoje. Ji, vyriausybė, turi atsakyti už tai, kad įvedus eurą, leistina valstybės skolos riba daugiau nebuvo reguliuojama. Ji prisidėjo prie Europos Centrinio banko nepriklausomybės praradimo.

       Pagalbos Graikijai paketai reiškia faktišką Lisabonos sutarties straipsnioNo-bail-out, kuris draudžia vienos ES valstybės finansines problemas spręsti kitos valstybės mokesčių mokėtojų pinigais, panaikinimą. „Europos valiutos sąjunga nuo to laikotarpio pavirto į pinigų transfero sąjungą. Ir didžiausia našta tenka Vokietijai“, - sakoma deklaracijoje, kurią pasirašė ir žinomas Badeno – Viurtembergo verslininkas Rainholdas Viurtas, esantis 8 –oje pačių  turtingiausių vokiečių sąraše ir 132 vietoje pasaulio turtingųjų sąraše.

       Brunas–Hagenas Henerkesas, Vokietijos šeimos įmonių (Deutschlands Familienunternehmer) fondo pirmininkas, išreikšdamas, jo žodžiais, daugelio verslininkų nuomonę, sako, kad Graikijai būtų geriau „baisi pabaiga negu nesibaigiantis siaubas“. „Vargu ar Vokietijos ekonomika nukentės dėl eurozonos žlugimo, ji nebus palaužta“, - sako verslininkas, tuo pačiu duodamas suprasti, kad euras nėra toks įtakingas. Pats Viurtas mato aplink eurą besikūriančių veiksmų eigą taip pat juodomis spalvomis: „Jeigu Graikija ir kitos valstybės skolininkės taps absoliučiai nemokiomis, tai sukels žlugimą ir bankrotą daugelio tarptautinių bankų, kas, savo ruožtu, pakirs pasaulio ekonomiką“.

 

                                                      Spęs VFR Konstitucinis teismas

       Tuo tarpu grupė vokiečių mokslininkų ekonomistų vadovaujami profesoriaus Jochimo Štarbati iš Tiubingeno universiteto mano, kad finansinės pagalbos Graikijai teikimas ir sukūrimas stabilizacinių fondų, skirtų kitų eurozonos valstybių palaikymui prieštarauja valstybės Pagrindiniam įstatymui ir dėl to kreipėsi į VFR Konstitucinį teismą.

       Vokiečių santaupos dabar yra pavojuje dėl priimamų priemonių eurozonoje euro stabilizavimui, įsitikinęs profesorius Štarbati. Pasak jo, ECB pradėjo eiti ypač pavojingu keliu, kai sutiko supirkti valstybių skolininkių valstybės obligacijas. Juk tuo būdu jis pradėjo spausdinti pinigus įsiskolinimo finansavimui. Ateityje tas sukels infliaciją ir piliečių santaupų nuvertėjimą, pabrėžia mokslininkas.

       Kitu VFR Pagrindinio įstatymo pažeidimu ieškinio autoriai laiko pačią lėšų skyrimo valstybėms skolininkėms procedūrą. Pagal Vokietijos konstituciją teisę tvirtinti biudžeto išlaidas turi Bundestagas. Todėl bet kokių lėšų skyrimą iš Europos stabilizavimo fondo turi iš anksto patvirtinti parlamentas.

       Dar vienas tvirtų euro priešininkų argumentas yra akivaizdus pažeidimas vieno iš pagrindinių ES veikimo principų, kuris sako, kad Europos Sąjunga nėra atsakinga už savo narių finansinius įsipareigojimus. Europos politikų, tame tarpe ir Vokietijos finansų ministro Volfgango Šoiblės, teiginiai, kad, atseit, ES valstybės suteikia Graikijai, Portugalijai ir Airijai pagalbą savanoriškais pagrindais, Joachimo Štarbati neįtikina: „Jeigu ponas Šoiblė nusprendė savanoriškai įnešti savo lėšas, tai jis turi visišką teisę“, - sako profesorius. Tačiau, prieš skirdamas valstybės pinigus, Vokietijos finansų ministras privalo kreiptis į Vokietijos mokesčių mokėtojus leidimo.

       Dabar Vokietijos visuomenė, o taip pat valstybių skolininkų vyriausybės nekantriai laukia rudenio, kada Konstitucinis teismas paskelbs savo verdiktą.

 

                                                                  Puota maro metu?

       Tačiau Europos Sąjungoje yra vienas žmogus, kuris dėl Graikijos ir kitų problemų liūdėti neturi laiko, - tai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rumpėjus (Herman Van Rompuy). O viskas yra dėl to, kad iniciatyvus flamandas turi „daugybę planų“. Andai,  iškilmingos vakarienės su Europos valstybių vyriausybių vadovais metu, pirmininkas pasidalijo planais apie savo rezidencijos vadinamos „Europa“ statybą, kuri žada būti vienu iš brangiausių architektūriniu projektu ES biurokratijos istorijoje.

       Kiekvienam lyderiui buvo įteikta spalvinga brošiūra su statinio aprašymu, kurio statybai jau skirta 240 mln. eurų. Ryšium su tuo, galima prisiminti, kad vieno iš pagrindinių Bundestago pastatų – „Mari-Elizabet-Liuders-Haus“ statyba Berlyne mokesčių mokėtojams kainavo žymiai mažesnę sumą – 192 mln. eurų.

       Kaip skelbia laikraštis „Ruskaja Germanija“, iškilmingoje vakarienėje dalyvavę Europos lyderiai buvo šokiruoti van Rumpėjaus „napoleoniškais planais“. Deividas Kameronas ir Angela Merkel suglumę žiūrėjo vienas į kitą, lyg klausdami: „Ką visa tai reiškia?“ – žurnalistams pasakojo vienas diplomatas.

       Būstinės, kurioje įsikurs pats van Rumpėjus ir jo administracija, ir kur vyks Europos Vadovų Tarybos darbiniai posėdžiai, statybos planus sukritikavo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas, apkaltinęs „ES prezidentą“ išlaidavimu. "Kai matai šią puikią „gliancinę“ brošiūrą apie naują nuostabų pastatą Europos Vadovų Tarybai, negali nesipiktinti, - pasakė Britanijos vyriausybės vadovas. – Tiesiog savęs klausi, ar šios biurokratinės organizacijos supranta, kad šiuo metu kiekviena valstybė ir kiekvienas politikas siekia sumažinti skolas“.

       Kritika lieka kritika, bet statybos tuoj tuoj prasidės – pinigai juk skirti! Naujas kompleksas bus pastatytas Europos kvartale Briuselyje šalia Europos Komisijos ir Europos parlamento. Statyba turi būti baigta jau 2013 metų pabaigoje. Kaip sakoma, kam krizė, o kam...

                                                                           *   *   *

       Šiomis dienomis japonų laikraštis "Modern Tokyo Times" rašė: „Jeigu NATO karai nevyksta taip, kaip buvo laukiama ir aljansas liko be kokių nors savo egzistavimo įtikinamų strateginių pagrindimų, tai ir Europos Sąjunga yra ne mažiau apverktinoje situacijoje. Abu euroatlantinės sistemos ramsčiai vis labiau demonstruoja savo neveiksnumą, yra kaip traukinys, lekiantis šlaitu...“

Vladimir‘as Nesterov‘as, 2011-07-06

http://www.fondsk.ru

 

 

 

 

 

Susiję:

Graikijos gelbėjimas

Ar „kiekybinis palengvinimas“ visiems laikams?

Graikijos ir JAV defoltas

Ar Graikijos skolos uždės kilpą ant Europos Sąjungos kaklo?   

Kas įvyks, kai Graikija paskelbs defoltą

Graikų skolos, ispanų rizikos ir nebylūs asilai                                              

Euro zona nenori mokėti svetimų skolų                                                      

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas