Epigrafas

• Pjauti po velnių, nelaukiant peritonitų!
• Tu teisi, mano brangioji, su šiuo apendiksu laikas baigti!

(Leoniodas Zorinas „Pakrovo vartai“)

      Kai kuriais medicinoje žinomais atvejais delsimas lygus mirčiai ir chirurgo skalpelis išsaugo paciento gyvybę.

      Tuo tarpu, stebint šurmulį aplink mažą, bet labai „ėdrią“ Graikiją, atrodo, kad niekas iš rimtų politikų ir Europos finansininkų kol kas nedrįsta medicinos personalui duoti komandos: „Sesele! Paruoškite amputacijai!“

       Penktadienį ir šeštadienį Lenkijos Vroclave įvyko Europos finansų ministrų susitikimai. Jie vyko Ecofin formatu, jų posėdžiuose dalyvavo visų ES valstybių finansų ministrai plius sąjungos tam tikros srities pareigūnai, o esant reikalui šalių dalyvių ekonomikos arba biudžeto planavimo ministrai.

       Šį kartą susitikimai buvo neįprasti ir daugelis į juos dėjo dideles viltis. Renginiui ypatingą statusą suteikė JAV iždo sekretorius Timotis Geitneris ir ECB vadovas Žanas Klodas Trišė, kurie turėjo „kviestinių svečių“ statusą. Pagal visus požymius tai buvo neeilinis įvykis – tačiau jo rezultatas svarbus ne priimtais sprendimais arba pareiškimais, o tuo, kas nebuvo padaryta. Ir tai kelia didelį nerimą dėl artimiausiomis dienomis laukiamų dar reikšmingesnių įvykių.

       Svarbiausia – susitikimas neatnešė jokių proveržio sprendimų, kurie stabilizuotų euro zonos skolos rinką. Atviru tekstu buvo pareikšta apie tai, kad neįmanoma priimti naujų priemonių Europos ekonomikos stimuliavimui, mažinant mokesčius arba didinant biudžeto išlaidas.

       Be to, nebuvo išspręstas klausimas dėl probleminių euro zonos valstybių paramos Europos fondo didinimo. Nauja stabilizacinių kreditų dalis Graikijai iš ES ir TVF, kuri numatyta spalio pradžioje, priklauso nuo inspekcijos, kuri į Atėnus atvyksta šią savaitę, rezultatų. Labiausiai tikėtina, kad inspektorių sprendimas bus priimtas neatsižvelgiant į tai, kaip valstybė vykdo savo biudžeto stabilizavimo uždavinius (su jais padėtis labai prasta), o atsižvelgiant į laikotarpį, kuris reikalingas civilizuotam defoltui – apie ką, tikriausiai, praėjusioje savaitėje Papandreou su Merkel ir Sarkozy, ir susitarė.

       Demonstratyvus Graikijos klausimo nesprendimas Vroclave ir atsisakymas nuo skubaus ES probleminių valstybių paramos fondo didinimo rodo, kad Europos periferinių valstybių gelbėjimas nuo defolto (ką Europos valdžia darė paskutinius du metus) nebėra Europos darbotvarkės pagrindiniu klausimu. Dėmesys dabar skiriamas bankų sistemos palaikymui ir bankų gynimui. Susidariusiose sąlygose Graikijos, o taip pat kitų probleminių valstybių defoltas ir restruktūrizacija, pagal savo reikšmingumą užleidžia vietą šiam uždaviniui ir dar didesniam globaliam tikslui, kaip euro zonos išaugojimas.
       Europos bankų padėtis kelia vis daugiau klausimų dėl jų balansuose esančių ne tik probleminių valstybių suverenių, bet ir korporatyvinių įsipareigojimų dydžių. Reitingų agentūros peržiūrėjo Prancūzijos bankus, o naujienos iš UBS banko priminė 2008 metų sausio mėnesį, kai krizės banga iš pradžių nunešė Bear Stearns, o po to ir Lehman Brothers, ir daugelį kitų didelių ir mažų finansinių institutų, o prasidėjo nuo SocGen nuostolių dėl pernelyg smarkaus prekiautojo. Jeigu viename stambiausiame pasaulio banke, turinčiame didžiulius investicijų skyrius, ir kuris jau anksčiau kentėjo, vėl atsiras panašios problemos, tai dėmesio sutelkimas bankų sektoriui daugiau nei pateisinamas.
       Artimiausiu metu reguliatoriai (šveicarų, britų ir amerikiečių) greičiausiai bankui surengs parodomąjį pėrimą. Tačiau visiems bankams beržo vantų neužteks, reikia diversifikuoti finansavimo šaltinius – koordinuoti ECB ir kitų centrinių bankų veiksmai suteikiant doleriui likvidumą tikriausiai buvo pirmas žingsnis. Dėl ilgalaikio pasyvų diversifikavimo bankai gali aktyviau eiti į JAV rinką, kur dar liko daug smulkių bankinių struktūrų, kurios suinteresuotos savininko pakeitimu.

       Mainais Europos bankai gaus pigią ir pakankamai stabilią depozitų bazę, o taip pat pateks į nesnaudžiančių JAV reguliatorių akiratį. Papildoma priemonė gali būti naudinga indėlininkų ir vadovybės nuraminimui.
       Manau, kad pabrėžtinas dėmesys bankams susitikime Vroclove yra ir dėl žemiau pateikiamų priežasčių.

       Susidaro įspūdis, kad sprendimas paaukoti Graikiją dėl euro zonos išgelbėjimo jau tyliai priimtas, tačiau paviešinti jo kol kas neskuba, o tik sudaro vaizdą, kad bando pataisyti susidariusią situaciją.

       Neseniai sumažinti Prancūzijos bankų reitingai parodo situacijos dramatiškumą, kadangi bankų balansuose jau dabar yra diddžiulis kiekis „toksinių aktyvų“, kuriuos reikia pervertinti, o Graikijos bankrotas padidins „popierinių šiukšlių“ apimtis ne vieną kartą, o tai skaudžiai paveiks ne tik ES finansų sistemą, tačiau palies ir kitas ekonomikas. Tačiau praėjusiame aukščiausio lygio susitikime tas klausimas faktiškai nebuvo svarstomas ir viskas liko taip, kaip yra.
       Neapibrėžtumas liko ir dėl FSF –finansinio stabilumo fondo didinimo klausimo. Atstovai neturėjo vieningos nuomonės, be to, griežtą poziciją šiuo klausimu užėmė Vokietija, kuri pasisakė prieš fondo didinimą net ECB lėšomis. Panašu, kad Vokietija jau palaidojo Graikijos ekonomiką ir dabar užsiėmusi pasirengimu pasekmėms, apie ką liudija ir tai, kad Vokietijos vyriausybė aktyviai kūria nacionalinių bankų sektoriaus palaikymo planą. Parengtas planas numato kompensacijas bankams, kurie patirs nuostolius iš investavimo į Graikijos vyriausybės obligacijas, ir kurie gali sudaryti iki 50% vertybinių popierių kainos.
       Įdomi situacija stebima Graikijoje. Šalies ministras pirmininkas Georgas Papandreušeštadienį, rugsėjo 17 d., dėl finansų krizės atšaukė vizitą į JAV. Buvo planuojama, kad G.Papandreu Niujorke susitiks su JTO generaliniu sekretoriumi Pan Gi Munu ir TVF vadove Kristina Lagard. Tačiau po konsultacijų su finansų ministru Evangelosu Venizelosu, savo planus jis pakeitė. Tuo pačiu G.Papandreu dar kartą pademonstravo, kad yra konfliktas tarp tos valstybės vyriausybės ir ES bei TVF atstovų. Arba paprasčiausiai nusprendė nepalikti potencialaus mirusiojo. Žinoma, kalbama apie Graikiją.
       Valstybės ministro pirmininko rezonansinis sprendimas privertė Graikijos finansų ministrą teisintis. Kalbas apie valstybės greitą defoltą jis pavadino neturinčiomis pagrindo ir pareiškė, kad G.Papandreu vizito į JAV atšaukimas įvyko dėl situacijos, kuri reikalauja priimti skubius sprendimus.

       „Visi komentarai ir analitiniai tyrimai greito defolto arba bankrutavimo tema yra ne tik neatsakingi, bet ir juokingi“, - teigiama ministro pareiškime.

       „Kiekvienos savaitės pabaigoje Graikiją atakuoja spekuliantai iš įvairių tarptautinių vietų“, - komentuodamas situaciją, papildė jis. E.Venizeloso nuomone, skleisdami panašius gandus, suinteresuoti žmonės nori sužaisti neigiamais investuotojų lūkesčiais, ir tai iš tiesų kenkia ekonomikai. 

       Tuo pačiu, finansų ministerijos vadovas komentaruose apie G.Papandreu vizito atšaukimą į JAV pažymėjo, kad vyriausybės vadovas nusprendė likti tėvynėje, kad proceso užbaigimui būtų priimti sudėtingi sprendimai, kuriuos reikalinga padaryti iki kito kredito išskyrimo.

       Situacija Graikijoje pasiekė visišką absurdą, todėl guru mano, kad geriau nepirkti Europos valiutos, kaip tai pirmadienį jau padarė Azijos prekiautojai. Atseit, geriausia statyti ant euro kritimo.

       Susitikimo Vroclove rezultatas: tarpusavio supratimo visiškai nėra. Visiškai. Tikriausiai patiems ministrams buvo suprantama dar iki susitikimo, kad susitarti nepavyks. Tai kodėl tada Geitneris išlaidavo, skrido iki Lenkijos, lieka paslaptimi. Neatmestina, kad įvyko kokie nors užkulisiniai pokalbiai, apie kuriuos rinka nežino. O tai, apie ką papasakojo, investuotojus nuvylė. Keletas Europos kolegų atvirai suskritikavo atskridusį „vargšą Timą“.
       Austrijos finansų ministrė Maria Fekter tiesiai pareiškė, kad amerikiečiai neturi teisės kažko rekomenduoti – tegul stebi savo biudžetą ir sprendžia savo problemas. Reaguodamas į tai užsienio svečias atsisakė remti finansinių transakcijų mokesčio įvedimą.

       Tačiau Graikija nenustoja įtikinėti tarptautinius reguliatorius, kad ji sugebės įvesti priemones, kurios sumažins biudžeto deficitą. Graikijos ministras pirmininkas G.Papandreu atšaukė vizitą į JAV, kad sekmadienį galėtų pravesti neeilinį vyriausybės posėdį. Rugsėjo 19 d. ES ir TVF atstovai surengė derybas su Graikijos finansų ministru Evagelosu Venizelosu norėdami sužinoti, kaip valstybė rengiasi sumažinti biudžeto deficitą.

       Kaip vėlai naktį paaiškėjo, Graikijos oficialių asmenų derybos su „trejetu“ neatnešė konkrečių rezultatų.
       Ar Papandreu pažadėtos priemonės turės efektyvų rezultatą yra labai ir labai ginčytinas klausimas. Būkime atviri: valstybės skola daugiau kaip 150% BVP - skaičius fantastiškas, ir susidorojimas su tokia didele skola tik mažinant darbo vietas valstybės institucijose atrodo yra neprotingas sprendimas. Tie žmonės vėliau išeis į gatves ir kvies nuversti esamą vyriausybę, ir viskas gali pasibaigti tuo, kad valdininkai, kurie bando kažką padaryti, praras bet kokį tikėjimą.

       Tiesą sakant nežinome, ką galima būtų papildomai padaryti: juk iš Graikijos nieko nereikalaujama, išskyrus, vykdyti priimtus įsipareigojimus.

       Tiesa ta, kad Graikija iki šiol mažai ką padarė, kad būtų sumažintos išlaidos. „Trejetas“ Graikijai pateikė griežtas sąlygas dėl kredito suteikimo (tame tarpe ir darbo vietų mažinimą - 100 tūkst. žmonių valstybės sektoriuje) ir dabar klausimas, kada Graikija įvykdys sąlygas ir gaus dar vieną kreditą, po kurio visos kalbos apie defoltą pasibaigs iki kito kredito teikimo.
       Žinoma, Europos Sąjunga galėjo pateikti švelnesnes sąlygas, tada aplink įvykius būtų mažiau triukšmo, bet tada Graikija pavirstų į Danaidžių statinę be dugno, ryjančią vis daugiau ir daugiau pinigų, nesant jokiai matomai pažangai.

       Nakties naujiena apie tai, kad Graikijos vyriausybė klausimą dėl euro išsaugojimo arba sugrįžimo prie nacionalinės valiutos klausimą ketina pateikti referendumui, jau nieko nestebina. Apie tai antradienį, rugsėjo 20 d., pranešė Graikijos laikraštis Kathimerini. Pagal leidinio duomenis, įstatymo projektas dėl referendumo vykdymo parlamentui bus pateiktas artimiausiomis dienomis.

Likraštis rašo, kad Graikijos ministras pirmininkas Georgijus Papandreu tikisi, kad referendumo rezultatai leis jo vadovaujamam ministrų kabinetui realizuoti biudžeto deficito sumažinimo planą.
       Pagal leidinio duomenis, referendumas dėl euro buvo svarstomas neeiliniame vyriausybės posėdyje, kuris vyko sekmadienį, rugsėjo 18 d. Vyriausybės narių nuomonės tada išsiskyrė. Vidaus reikalų ministerijos vadovas nurodė, kad jeigu valstybės gyventojai balsuos už nacionalinės valiutos sugrąžinimą, Graikijai teks skelbti pirmalaikius rinkimus. Žemės ūkio ministras pasiūlė referendumo nerengti, o iškart skelbti pirmalaikius rinkimus.

       Laikraštis Kathimerini praneša, kad referendumo idėja dėl euro buvo keliama anksčiau, tačiau tada Papandreu jos nepalaikė.
       Kalbant apie kreditus ir pinigus, tai manau, kad rugsėjo 20 d. būtų buvusi tinkamiausia diena Graikijos defoltui. Dviejų didžiausių laidų Graikijos obligacijų apmokėjimas turėjo įvykti šią dieną. Visa išmokų suma 769 mln. eurų. Panašu, kad TVF sulaiko dar vieno kredito suteikimą. Pinigų ižde nėra. Iš kur Graikija juos ims – kol kas neaišku. Be to, jei tą dieną būtų įvykęs defoltas, bankai būtų turėję papildomo pelno.

       Susitikimas Lenkijoje nedavė jokių teigiamų rezultatų situacijos išsprendimui. Paviešintuose spaudos pranešimuose nebuvo įprastų frazių: „mes dirbame kartu“, „pasiekta didelė pažanga“ ir net „Graikijos defoltas atmestinas“. Bla, bla, bla.

       Paskutines dvi savaites vyko intensyvus pasirengimas defoltui. Nutekėjo informacija, kad Vokietijoje buvo kūriami planai dėl pagalbos vokiečių bankams, trečiadienį atspausdintas svarbus ECB pareiškimas apie likvidumo doleriui suteikimą.

       Jeigu ir toliau tik laukti, tai Europos bankų sistema griutų tik laukdama to defolto ir nuostolių, kuriuos bankai patirtų dėl šio įvykio.

       Praėjusi savaitė džiugino idiotiškų gandų gausa apie tai, kad BRIKS valstybės pasirengusios pirkti daug daug euroobligacijų. Manau, kad tokiu triuku buvo lošiamas laikas, turint žinomą tikslą.

Natūralu, kad yra tam tikra tikimybė, kad Graikijos defoltą atidės tam tikram laikotarpiui. Tačiau paskutiniu metu buvo per daug liudijimų, kad tai gali įvykti jau artimiausioje ateityje.

       „Jeigu mes neamputuosime tai, ko jau negalima išgelbėti, tai mes rizikuojame užkrėsti visą kūną“, - prieš kelis mėnesius pareiškė suomių politikas Timas Soinis.

       Graikijos defoltas vistiek yra neišvengiamas, ar verta jį atidėti ir kankinti „pacientą“, ir „gimines“?

       Kviečiame operacijos seseles?...

 

Dėdė Saša, 2011-09-20

Šaltinis: Finance

Susiję:

Tai euro galas

JAV defoltas ir euro zonos žlugimas: galimi variantai

Euro zona nuo Graikijos iki Italijos

Europos Sąjunga Graikijos fone

Graikijos ir JAV defoltas

Ar Graikijos skolos uždės kilpą ant Europos Sąjungos kaklo?

Kas įvyks, kai Graikija paskelbs defoltą