Naktį iš vasario 10 į 11 d. Graikijos ministrų kabinetas patvirtino kredito sutarties dėl naujos finansinės pagalbos suteikimo valstybei iš Europos Sąjungos ir TVF sąlygas. Posėdžio pradžioje valstybės ministras pirmininkas Lukas Papadimas paragino padaryti viską, kas reikalinga, dėl naujo kredito gavimo. „Graikijos bankrotas – tai ne tas pasirinkimas, kurį mes sau galėtume leisti“, - pareiškė premjeras.

       Liaudies pravoslavų soboras (LAOS) – Graikijos dešinioji partija – atsisakė pasirašyti susitarimą. Apie tai pranešė LAOS vadovas Georgijus Karacaferis, apkaltinęs VFR kanclerę Angel Merkel tuo, kad visa Europos Sąjunga atsidūrė „po vokiečių batu“: „Mus pažemino. Aš to nekęsiu. Aš su tuo (ES sąlygų priėmimu) nesutiksiu, nesvarbu, kaip alkanas bebūčiau“. 300 vietų Graikijos parlamente LAOS partiją atstovauja 16 deputatų. Georgijus Karacaferis taip pat paragino TVF misijos vadovą Graikijoje Polą Tomseną paskelbti persona non grata.

       LAOS partijos trys vyriausybės nariai atsistatydino. Be to, apie atsistatydinimą pranešė šalies užsienio reikalų ministro pavaduotoja Mariliza Ksenojanakopula. Nacionalinės vienybės vyriausybėje ji atstovavo socialistus. Taip pat atsistatydino darbo ministro pavaduotojas Janis Kucukas, Ksenojanakopulos partijos kolega.

       Graikijai naujus kreditus reikia gauti iki 2012 m. kovo 20 d. – 14,5 mlrd. eurų valstybės obligacijų išpirkimo datos. Be to, kaip pranešė šaltiniai euro zonos vyriausybės sluoksniuose, galutiniai susitarimai su Europos Sąjunga, Europos centriniu banku (ECB) ir TVF turi būti pasiekti iki 2012 m. vasario 15 d., kad iki kovo 20 d. būtų pašalinti visi formalumai. Deryboms žlugus, Graikija negalės atsiskaityti su obligacijų turėtojais ir paskelbs defoltą.

                                                                               Protestai

       Šalis į vyriausybės sprendimą atsakė dviejų dienų visuotiniu streiku, kurio iniciatore tapo Graikijos Komunistų partijos (GKP) kontroliuojama profsąjunga PAME (Visuotinis darbininkų kovinis frontas). Streikų mitingai įvyko Atėnuose ir dar dešimtyje šalies miestų.

       PAME jėgos užėmė Darbo ministeriją ir ant jos fasado užkabino transparantą su užrašu: „Ne naujam tautos smaugimui. Šalin vyriausybę. Lauk „trejetą“. Išėjimas iš ES“. Kaip kalbama GKP biuletenyje, užėmimas įvyko, turint tikslą tautai paaiškinti, kad vyriausybė, „trejetas“ ir plutokratija planuoja panaikinti visas darbo teises ir naujo kredito pretekstu „priima žiaurias, prieš darbininkus nukreiptas priemones“.

       „Trejetas“ – tai Europos Komisija, ECB ir TVF, kurie su Atėnais veda derybas dėl naujo finansinės pagalbos paketo. 

       Naujo kredito Graikijai suteikimo sąlygos numato: dar kartą privačiame sektoriuje sumažinti minimalų darbo užmokestį 22% visiems samdomiems darbininkams ir 32% naujai priimamiems į darbą; šakų kolektyvinių sutarčių panaikinimą; dar kartą sumažinti pensijas; masinius tūkstančių valstybės tarnautojų atleidimus; darbo santykių nutraukimus ir kitą atlyginimų mažinimą valstybės sektoriuje; kitą didelį socialinių paslaugų sumažinimą sveikatos apsaugos srityje; naujus mokesčius plačiajai visuomenei, kurie kompensuos mokesčių lengvatas stambiajam kapitalui.

       Be PAME, streike, protesto mitinguose ir eitynėse aktyviai dalyvauja Visų valstiečių karinė sąjunga, Visos Graikijos amatininkų ir prekybininkų antimonopolinė sąjunga, Studentų kovos frontas ir Graikijos moterų federacija. Streikininkai daugelyje šalies miestų užėmė įvairius valstybės pastatus ir organizacijas.

       20 – tūkstantiniame mitinge Atėnuose dalyvavo Graikijos Komunistų partijos CK generalinė sekretorė Aleka Paparyga. Interviu žurnalistams ji pareiškė: „Net jeigu darbininkai paaukos savo gyvenimą dėl skolos, barbariško bankroto (Graikija) neišvengs“. Vadinasi, yra tik vienas sprendimas: išėjimas iš ES ir vienašališkas skolos nurašymas. Visa kita – tragedija darbo žmonėms“.

       Pagrindinis kalbėtojas mitinge Atėnuose buvo Giorgas Sifonijus, „Graikijos plieno lydymo gamyklos“, kurios darbininkai streikuoja jau daugiau kaip 100 dienų, profsąjungos pirmininkas. Jis pasakė apie plieno lydytojų ryžtą stiprinti kovą, kadangi vis daugiau darbininkų pradeda suprasti, kad priemones, kurias priėmė jų gamyklos darbdaviai, vyriausybė nustato visos Graikijos darbininkams. Vyriausybė ir „trejetas“ visiems parengė skurdžius atlyginimus ir skurdą. Profsąjungos pirmininkas padėkojo PAME, o taip pat visiems tiems, kurie Graikijoje ir už jos ribų palaiko streiko kovą. Reikėtų pažymėti, kad PAME pradėjo pinigų rinkimo kampaniją plieno lydytojų kovos palaikymui.

       Viena iš mitingo Atėnuose dalyvių, mokyklos mokytoja Efi Daridi, BBC pasakė, kad tolesnio Graikijos biudžeto mažinimo pasekmės bus „tragiškos“. „Mūsų mokyklose nebuvo vadovėlių iki mokslo metų vidurio, ir ne tik tai – vaikai klasėse apskritai negali galvoti apie mokslą, taip daug problemų užgriuvo jų šeimų namus“, - pasakė Daridi.

       Paskui mitingą sekė masinė demonstracija prie Darbo ministerijos, kuri ir buvo užimta. Demonstrantai, reikalavę skubiai surengti naujus rinkimus, išėjimo iš ES ir vienašališko skolos nurašymo, skandavo: „Mes niekam neskolingi! Mes nemokėsime! Skola ne mūsų! Tegul ją sumoka tie, kas ją sukūrė - plutokratija!“

       Šeštadienį, vasario 11 d., streiko antrą dieną, pramonės miestuose įvyko 52 mitingai, visoje šalyje vyko kitos protesto akcijos. 

       GKP parlamento frakcija savo pareiškime pažymėjo, kad „atiduos visas savo jėgas, siekdama pakelti tautą, kad gamyklos, įmonės, liaudies rajonai taptų kovos tvirtovėmis. Frakcija nukreipia savo jėgas siekdama užkirsti kelią žudikiškoms, antiliaudinėms priemonėms... Nei vienas deputatas neturi teisės partinės disciplinos vardu balsuoti už tautos teisių smaugimą – tam pateisinimo nėra“.

                                                         Parlamentas pritarė „žmonių smaugimui“

        Tačiau balsavimas vasario 12 d. vėlų vakarą dėl ministrų kabineto sprendimo parodė, kad ne visi parlamentarai turėjo savyje drąsos pasisakyti prieš „tautos smaugimą“. Už antrą finansinės pagalbos, jeigu ją taip galima pavadinti, paketą balsavo 199 iš 278 posėdžių salėje dalyvavusių, konservatoriai, socialistai ir nepriklausomi deputatai. 74 deputatai, daugiausia komunistų ir kairiųjų atstovai, pasisakė prieš. Tiesa, buvo „atsimetėlių“ iš valdančių partijų koalicijos, kuriuos  tuoj pat išmetė iš frakcijos. Vienerių rūmų Graikijos parlamente iš viso yra 300 deputatų.

       Naujo įstatymo įgyvendinimą lydės „trejeto“ nurodytos griežto taupymo priemonės, kurios numato minimalaus darbo užmokesčio sumažinimą 22%, o jaunimui iki 25 metų - 32%, pensijų sumažinimą 7-15%, darbo rinkos liberalizavimą, 1,076 mlrd. eurų išlaidų sumažinimą vaistams, išlaidų sumažinimą vietos savivaldos darbuotojams ir rinkimams 270 mln. eurų, valstybės investicijoms – 400 mln. eurų. Biudžete reikalingas dar 325 mln. eurų papildomas sutaupymas, to paskutiniu momentu pareikalavo „trejetas“.

       Taip pat įvedamas naujas privatizavimas, iš kurio iki 2015 metų planuojama gauti 19 mlrd. eurų, numatomas mokesčių reformos vykdymas, turint tikslą sustiprinti kovą prieš mokesčių vengimą. Iki 2012 metų pabaigos į Darbo rezervo organizaciją, įvykus valstybės tarnybos susijungimui ir reorganizavimui, numatoma pervesti 15 tūkstančių valstybės sektoriaus darbuotojų, išsaugant 60% bazinio atlyginimo.

                                                                 „Graikijos tauta jau sukilo“

       Po parlamento posėdžio, kuris pritarė vyriausybės sprendimui, Atėnuose ir kituose dideliuose miestuose įvyko 100 – tūkstantinės demonstracijos. Sostinėje suliepsnojo bankai, parduotuvės, automobiliai. Buvo padegtas valstybinis iždo pastatas. O ir kam jis dabar, jeigu valstybės pajamos dabar bus laikomos „trejeto“ pastate!? Ten pat, kur ir pažadėti 130 mlrd. eurų, jeigu vis tik skirs po Eurogrupės posėdžio, kuris vyks vasario 15 d.

       Syntagmos aikštėje, kuri Graikijos sostinėje yra netoli nuo parlamento, šimtai anarchistų policiją apmėtė akmenimis, retkarčiais į specialius padalinius lėkė buteliai su padegamuoju skysčiu ir petardos. Gatvelėse anarchistai iš šiukšlių dėžių pastatė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, kurios išvaikė tūkstančius taikių demonstrantų ir jos dar ilgai tiršto rūko pavidalu kabojo virš aikštės. Buvo pranešta, kad aštrios dujos pateko net į parlamento pastatą.

       „Jie (valdžia) net neįsivaizduoja, kas tai yra Graikijos tautos sukilimas, o Graikijos tauta jau sukilo“, - vietos televizijos kanalų eteryje situaciją pakomentavo Graikijos nacionalinis didvyris Manolis Glezas, kuris 1941 metais nuo Akropolio nuplėšė nacistinės Vokietijos vėliavą. Glezas, kuriam dabar yra 89 metai, veidą dengė marlės raiščiu ir kalbėjo primerkęs akis dėl ore esančių ašarinių dujų.

       Taip, panašu, kad Graikijos tauta sukilo. Naujos masinės demonstracijos įvyks vasario 16 ir 17 dienomis – jau esant Eurogrupės posėdžio rezultatams. O toliau – pirmalaikiai parlamento rinkimai (tikėtinas laikas – balandis). Jeigu rinkimai vyktų šiandien, Graikijos Komunistų partija ir Radikalių kairiųjų koalicija, pasak apklausų, kartu gautų 40% balsų (dabartiniame parlamente jie turi 34 vietas). ES politika pasipiktinimą kelia ir dešiniųjų gretose – Liaudies pravoslavų sobore (LAOS). Akivaizdu, kad artimiausiu metu ne tik Graikijos, tačiau ir visos Europos Sąjungos laukia didelės permainos.

Vladimir‘as Nesterov‘as, 2012-02-14

Šaltinis: Fondsk

Susiję:

ES – Graikija: šantažo ir ultimatumo kalba