Kai atominėje elektrinėje „Fukušima -1“ įvyko avarija, iškart atsiskleidė akivaizdi Japonijos priklausomybė nuo energijos išteklių importo, juk savo jėgomis valstybė energiją gamina tik atominėse elektrinėse. Tačiau Japonija siekia savarankiškai pasigaminti kaip galima daugiau energijos ir dėl to atlieka įvairius tyrinėjimus.

       2011 metų rugpjūčio 9 d., praėjus mažiau nei pusmečiui po žemės drebėjimo ir avarijos atominėje elektrinėje, mokslininkai iš Nagasakio universiteto ir „Kyowakiden Industry“ kompanijos paskelbė apie savo tyrimų rezultatus vienoje iš perspektyviausių pasaulyje energetikos krypčių. Tai yra apie, taip vadinamo, osmoso slėgio panaudojimą.

       Kas yra osmosas? Atskyrus sūrų ir gėlą vandenį pusiau laidžia membrana, kuri praleidžia vandenį, tačiau nepraleidžia druskos, gėlas vanduo skverbsis į didesnio tankumo sūrų vandenį. Gėlas vanduo tirpdo sūrų vandenyno vandenį. Dėl to atsirandantis slėgis sukuria vandens srautą, kuris suka turbinų mentes. Japonija yra salos valstybė, iš visų pusių apsupta vandenyno, į kurį įteka daugybė upių; jos teka pastoviai, tai leidžia elektros energiją gaminti nepertraukiamai. Gamyba praktiškai nekenksminga, o tai reiškia, kad elektrines galima statyti tiesiog miesto pakraščiuose. Skirtingai nuo kitų hidroenergijos gavimo būdų, osmosiniam nereikia aukščių skirtumo – tokia elektrinė gali dirbti lygumose. Svarbiausia yra geografinė sąlyga, kuriai esant vyksta gėlo vandens susimaišymas su sūriu vandeniu. Kadangi Japonija apsupta jūros ir padengta kalnais, iš kurių išteka daugybė upių, tai statyti osmoso elektrines galima visuose šalies taškuose, kuriuose upės įteka į vandenyną. Tokios elektrinės galėtų pagaminti nuo 5 iki 6 milijonų kilovatvalandžių energijos. Kaip teigia Tokijo technikos universiteto profesorius Akihikas Tanioka, tokį elektros energijos kiekį gamina 5-6 atominės elektrinės.

       Japonija gamina aukštų technologijų ir konkurencingas osmoso membranas, kurios išskirdamos druską iš jūros vandens, gamina išvalytą vandenį. 70% membranų pasaulinio importo, ypač kurios gėlina jūros vandenį, tenka būtent Japonijos kompanijoms. Pasak profesoriaus Tanioko, net Norvegija, 2009 metais atidariusi pirmąją pasaulyje osmoso elektrinę, pusiau laidžias membranas perka iš Japonijos. Būtent jos yra svarbiausios vystant osmoso energijos gamybą. Naudojant šviežią vandenį su priemaišomis (pavyzdžiui, nuotekas), membranas reikės saugoti nuo užsiteršimo. Dabar Japonijos mokslininkai rimtai dirba spręsdami optimalaus membranos skylės dydžio, jos tvirtumo ir sugebėjimo sulaikyti druską problemas, ir kaip teigia profesorius Tanioka, neketina sustoti ties tuo, ką pasiekė.

       Japonijos mokslininkai planuoja, kad osmosas elektros energijos gavimui bus aktyviai naudojamas jau artimiausioje ateityje. Pagal prognozes, po trijų metų ši technologija gali tapti komerciškai naudinga!

Motojuki Isidze, 2012-04-06

Šaltinis: žurnalas „Japonija: stilius ir gyvenimas“

Susiję:

Energijos naujos rūšys

Energetika, kuriai nereikia kuro. Išradimai