Balandžio pradžioje RF Federalinės narkotikų kontrolės tarnybos (FNKT) vadovas V.Ivanovaspareiškė, kad heroino gamyba Afganistane nuo NATO operacijos pradžios išaugo 40 kartų. Esant amerikiečių „Nenugalimos laisvės“ sąlygoms, dėl gaminamų narkotikų žuvo daugiau kaip milijonas žmonių. V.Ivanovas konstatavo, kad Afganistane bendroji narkotikų produkcijos vertė, pagal kukliausius skaičiavimus, viršija 100 mlrd. dolerių, „bet iš tikrųjų suma daug didesnė“.

       Šiek tiek anksčiau NATO Informacijos biuro Maskvoje direktorius Robertas Pšelis(Robert Pszel), teisindamas NATO veiksmus kovojant su narkotikų prekyba Afganistane, pasakė, kad aljansas, neva, „neatsako už narkotikų problemas Rusijoje, Afganistane arba Irane“ ir „už tai, kad į Rusiją patenka taip daug narkotikų“. 

       Reikia pasakyti, kad KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) ir ŠBO (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos) pasiūlymai dėl bendradarbiavimo su NATO kovojant su Afganistano narkotikais galioja iki šiol. Rusijos nuolatinis atstovas prie JTO Vitalijus Čiurkinas nuolat apie tai sako JT Saugumo Taryboje, bet susidomėjimo šia tema iš aljanso pusės nesimato.  

        Jau keletą metų JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC)konstatuoja kasmetinį opiumo gamybos Afganistane padvigubėjimą (2012 metais augimas 133%). Pagal JT vertinimus, metinė narkotikų apyvarta pasaulyje viršija 500-600 mlrd. dolerių, o prekyba opiumu iš Afganistano pagal pelningumą pasaulyje yra trečia po naftos ir ginklų prekybos.    

        Pagal kai kurių Vakarų ekspertų nuomonę, vienas iš didžiausių pasaulio narkotikų prekybos variklių yra JAV specialiosios tarnybos, o vienas iš svarbiausių rinkos aprūpinimo heroinu šaltinių yra JAV/NATO okupuotas Afganistanas. Viskonsino universiteto (Madisonas) istorijos profesorius Afredas Makojus (Alfred McCoy) primena, kad dar prieš 30 metų ir praėjus vos tik 2 metams nuo CŽV operacijos pradžios Afganistane, „Afganistano ir Pakistano pasienio rajonas tapo stambiausiu pasaulyje heroino gamintoju“. Pasak A.Makojaus, „Amerikos oficialūs asmenys atsisakydavo tirti kaltinimus dėl narkotikų prekybos jos sąjungininkams Afganistane, kadangi JAV narkotikų Afganistane politika buvo priklausoma nuo karo prieš sovietų įtaką interesų“. 1995 m. CŽV operacijos Afganistane vadovas Čarlzas Koganas (Charles Cogan) pripažino, kad savo laiku CŽV karą prieš narkotikus „paaukojo“ pergalės pasiekimo šaltame kare interesams.    

        Šiandien Vakaruose rašo apie aguonų plantacijų „spartų augimą“ valdant talibams, bet iš tikrųjų augimas prasidėjo tik amerikiečiams okupavus Afganistaną. Štai opiumo žaliavos gamybos duomenys per Vakarų koalicijos karių buvimo Afganistane laikotarpį:

       2001 metai – 0.185 tonos (valdant talibams)

       2002 metai – 2 700 tonų

       2003 metai – 3 400 tonų

       2004 metai – 4 200 tonų

       2005 metai – 4 100 tonų

       2007 metai – 8 200 tonų

       2008 metai – 7 700 tonų

       2009 metai – 6 900 tonų

       2010 metai –3 600 tonų

       2011 metai – 5 800 tonų…

       Tai greičiausiai sumažinti (galbūt 2-3 kartus) skaičiai, kadangi, pagal JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro ataskaitos duomenis apie opiumo aguonų pasėlius šalyje, oficialiai „rekordiškais“ 2007 metais opiumo gamybos kiekiai išaugo beveik 100 kartų. Bendras žemių plotas, kurios šiandien Afganistane naudojamos opiumo aguonų pasėliams, žymiai viršija kokos pasėlių plotus Kolumbijoje, Peru ir Bolivijoje. Grynas pelnas, kurį šio verslo organizatoriai gauna iš vieno hektaro, užsėto aguonomis, viršija 10.700 dolerių, tai skatina naujų laukų atsiradimą. Pagal JTO duomenis, Afganistano narkotikų gamintojai užtikrina daugiau kaip 93% pasaulinės opiumo pasiūlos.  

       Per 12 metų trunkančią „antiteroristinę operaciją“ amerikiečiai ir anglai Afganistane nesunaikino nė vienos heroino gamybos laboratorijos. Atvirkščiai, per keletą mėnesių po operacijų Nangarharo, Hosto, Paktijos, Gilmendo, Kunaro, Balcho, Kundūzo provincijose pradžios, išsidėstė ekstrahuoto opijaus perdirbimo į morfijų ir heroiną centrai. Buvo išvystyta bankų sistema, skolinanti už opiumo aguonų būsimus derlius, organizuoti pramoniniai mineralinių trąšų ir prekursorių (ingredientai heroino gamybai) tiekimai iš Pakistano chemijos gamyklų.

       Kalba Pakistano karinės žvalgybos vadovas generolas majoras Naushad‘as Ahmed‘as Kayani‘s: „Per „Talibano“ režimo valdymo laikotarpį opiumo gamyba Afganistane iš pradžių išaugo iki 4600 tonų per metus, bet paskutiniame talibų valdymo laikotarpyje opiumo gamyba ten krito iki 185 tonų – daugiausiai dėl kontroliuojamos anti -talibų Šiaurės aljanso Badachšano provincijos. Talibai priėmė keletą griežtų, nepopuliarių priemonių, turėdami tikslą sustabdyti gamybą. Tačiau po to į Afganistaną įėjo tarptautinės pajėgos ir jau kitais metais opiumo aguonomis buvo užsėta 76000 hektarų. Po to, pagal mūsų skaičiavimus, įvyko augimas iki 131.000 ha“.

     Šiandien Afganistane opiumo aguonų auginimu, perdirbimu ir heroino tiekimu užsiima milijonai afganistaniečių. Heroino rinkos metinė apyvarta sudaro astronominį atsilikusiai šaliai skaičių. Ypač perspektyvia pagal opiatų gamybą Afganistane yra anglų atsakomybei priklausanti zona, jau ne vieną šimtmetį besispecializuojanti opiumo karuose...

       Opiumo narkotikų ir pirmiausia heroino platinimas Europos ir Azijos valstybėse sukelia žmonių praradimus, kurie prilyginami praradimams pasauliniuose karuose. Pagrindinis narkotikų, kurie gaminami iš opiatų, pavojus yra tai, kad žmonėms greitai atsiranda fizinė ir psichinė priklausomybė. Opiumo narkotikai, įskaitant opiumą, morfiną, heroiną, išsiskiria greitu poveikiu žmogaus organizmui. Opiumo narkomanijos pavojus yra tas, kad ji sukelia negrįžtamus pakitimus ir praktiškai nepagydoma.   

       Kažkada NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis (Jaap de Hoop Scheffer)pasakė, kad aguonų plantacijų sunaikinimas ir kova su narkotikų prekeiviais „ne NATO kontingento Afganistane uždavinys“, nors jau dabar daugiau kaip 35% JAV narkotikų rinkos užimta Afganistano heroinu, o Anglijoje šis skaičius siekia apie 80%. Tačiau Vašingtonas oficialiai išbraukė „taikų“ Afganistaną iš narkotikų šalių gamintojų savo „juodojo sąrašo“: „Tai reikalauja nacionaliniai JAV interesai“, - šį sprendimą pakomentavo JAV prezidentas.   

       Narkotikų mafija Afganistane, padedant jų Vakarų kolegoms, įsisavino kokybiškai naują palydovinio ryšio rūšį, kuri garantuoja operacijos parengiamosios dalies maksimalų slaptumą permetant narkotikus per NVS respublikų sienas. Pagal JTO duomenis, Rytų Europos valstybėse toliau kuriami dideli sandėliai, iš kurių heroinas išvežiojamas po visą žemyną – pagal geriausias laisvos rinkos tradicijas, prižiūrint demokratijos saugotojams iš JAV ir NATO.

       Taigi, nematomas narkotikų karas vyksta ne tik Centrinėje Azijoje. Net nedidelėje Baltarusijoje, pagal šios respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją, narkomanija serga apie 55 tūkstančiai žmonių. Kiekvienais metais jų skaičius auga, narkomanija jaunėja. Rusijoje, pagal 2012 metų gruodžio mėnesio oficialius duomenis, narkomanijos realus indėlis į jaunimo, kurio amžius nuo 15 iki 35 metų, mirtingumo lygį yra 60-70%. Afganistano dušmanų ir jų Vakarų globėjų karas prieš jau neegzistuojančios TSRS gyventojus nesustojo, jis tik įgijo naujas formas ir praturtėjo naujais metodais.

Nikolaj‘us Mališevski‘s, 2013-05-03

Šaltinis: Fondsk

Susiję:

Pasaulio narkotikų mafija ir bankai. Temos įvadas (I)

Afganistano narkodžihadas ir Pentagono žemėlapis