Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Neturtingųjų Europa

       Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ abejoja Europos politikų pažadų rimtumu iki 2020 metų sumažinti skurdo lygį jų valstybėse iki 20 mln. žmonių. Šiandien šis rodiklis yra 120 mln. žmonių. „Eurostat“ ekspertai tvirtina, kad sumažinti šį skaičių per septynerius metus šešis kartus esant dar net besitęsiančios finansų ir ekonomikos krizės sąlygoms yra labai problematiška. Jei dar tiksliau – neįsivaizduojama.  

       „Eurostat“ pranešime spaudai sakoma, kad be adekvačios politikos, kuri galėtų visiškai pakeisti tendencijas kovoje su skurdu, Europa nieko nepasieks. Publikai pristatydamas ekspertų dokumentą, „Eurostat“ vadovas Valteris Radermacheris buvo linkęs susilaikyti nuo atsakymo į klausimą, ar Europos Sąjunga pajėgi apskritai įveikti skurdą.

       Europos Sąjungoje priimta manyti, kad didžiausią grėsmę europiečių gerovei kelia taip vadinamas monetarinis skurdas, kuris apima beveik 84 mln. žmonių. Monetarinio skurdo rodiklis atspindi piliečių skaičių, kurių realios pajamos mažiau kaip 60% šalies vidurkio. Europoje laikoma, kad toks skurdo lygis garantuoja fiziologinį išgyvenimą.

       Pavyzdžiui, Vokietijoje 2011 metais, pagal Vokietijos statistikos biuro „DESTATIS“ duomenis, 15,8% vokiečių gyveno žemiau skurdo ribos, kuri šioje valstybėje lygi tiems patiems 60% nuo vidutinių pajamų vienam gyventojui, o tai yra 940 eurų per mėnesį vienam žmogui. Nieko sau, mums tokį skurdą!– pasakys koks nors Ukrainos ar Baltarusijos gyventojas. Pasakys... ir bus neteisus, nes kainos VFR nepalyginamai didesnės, negu NVS valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje lapkričio pradžioje 95 benzino litras kainavo 1,51 eurą, duona – nuo 1 iki 5  eurų, jautienos nugarinės kilogramas - 18-25 eurų.

       Be monetarinio skurdo egzistuoja materialinis skurdas, kuris pasireiškia, pirmiausia, nepatenkinamomis būsto sąlygomis ir kokybiško maitinimosi trūkumu. Dėl materialinio skurdo Europos Sąjungoje kenčia 43 mln. žmonių.

       Be to, apie 39 mln. žmonių pripažinti „socialiai atmestais“. Šiai grupei priskiriami namų ūkių nariai, kuriuose darbo intensyvumas yra mažiau kaip 20% potencialiai galimo. Beveik 14 mln. iš jų nepriskiriami nei monetariniam, nei materialiniam skurdui, bet oficialios statistikos laikomi skurdžiais. Ir galbūt teisingai. Nes jautimas savęs, kaip nereikalingo, kartais traumuoja labiau negu materialiniai sunkumai.

                                                                     * * *

       Europoje augant skurdo mastams vis didesnę reikšmę įgauna daugiau ar mažiau patenkinamo maitinimosi problema. Neseniai Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija pateikė ataskaitą, kuri rodo, kad milijonai europiečių negali savęs išmaitinti savo lėšomis. Jie priversti kreiptis dėl labdaros pagalbos.

       Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto generalinis direktorius Ivas Dakoras sako, kad tokios didelio masto operacijos, kuria suteikiama pagalba maisto produktais, Europoje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pasak jo, dabar Europoje yra „sunkiausia humanitarinė krizė per paskutinius šešis dešimtmečius“.

       Statistika liudija, kad Europos 22 valstybėse nuo 2009 iki 2012 metų žmonių skaičius, kurie kreipiasi dėl labdaros pagalbos, nuo 2 mln. išaugo iki 3,5 mln. (75%). Net turtingoje Vokietijoje be pagalbos maisto produktais arba nemokamų pietų negali išsiversti 600 tūkst. žmonių.

       Kartais žmonėms, kaip Prancūzijoje, tenka rinktis tarp mokėjimo už būstą ir kreipimosi dėl maisto labdaros. Esant iškeldinimo grėsmei trys ketvirtadaliai skurstančių Prancūzijos gyventojų verčiau prašinėjo nemokamos sriubos, bet užtat išsaugojo stogą virš galvos.

       Žinoma, apie masinį badą santykinai sėkmingose valstybėse, kaip Vokietijoje, Beneliukse, Skandinavijoje, o ir toje pačioje Prancūzijoje niekas nekalba. O štai Pietų Europoje formuojasi grėsminga padėtis. Sunkiausia situacija yra Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, o taip pat neturtingiausiose Europos Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Rumunijoje.  

       Ispanijoje žmonių, gyvenančių visiškame skurde, skaičius nuo 2008 metų padvigubėjo ir pasiekė 3 mln. žmonių. Ypač aštri situacija susidarė Italijoje, kurioje dėl finansų ir ekonomikos krizės užsidarė daugiau kaip 100 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, tai sukėlė nedarbo šuolį ir piliečių skurdo augimą.

       Du trečdaliai Raudonojo Kryžiaus skyrių ES valstybėse dabar priversti dalinti produktus skurstantiems europiečiams. Ypač daug darbo Raudonojo Kryžiaus darbuotojai turi Ispanijoje. 2012 metais Raudonasis Kryžius badaujantiems ispanams išdalino daugiau kaip 33 tūkst. tonų pagalbos maisto produktais. Pagalbos kreipėsi 3 mln. šalies piliečių. Be to, Raudonasis Kryžius kai kuriais atvejais padėjo apmokėti už elektrą, vandenį ir būstą. Materialinę pagalbą gavo daugiau kaip 20 tūkst. Ispanijos šeimų.

       Skurde gyvena kas septintas rumunas – daugiau kaip 3 mln. žmonių. Santykinis skurdo lygis Rumunijoje per paskutinius metus išaugo iki 40%. Rumunijos Raudonasis Kryžius pagalbą maisto produktais skirsto jau ketvirtus metus. 2012 metais ją gavo daugiau kaip 80 tūkst. šeimų.

                                                                     * * *

       Šių metų balandžio pabaigoje „The New York Times“ laikraštis išspausdino reportažą iš Graikijos, kuriame pateikiamas pradinės mokyklos direktoriaus Leonidaso Nikoso pasakojimas. Jis sako, kad vaikai per pertraukas daugiau nebežaidžia, bet ištisomis dienomis slankioja aplink mokyklą ir net per pertraukas rausiasi šiukšlių konteineriuose, ieškodami maisto. Kalbama apie Pirėją, Atėnų darbininkų priemiestį. Vaikų tėvai dažnai prisipažįsta, kad darbo negali rasti jau daug mėnesių. Visos jų santaupos pasibaigė, ir visas jų maistas – ribotas kiekis makaronų ir kečupo.  

       O štai padėtis Lenkijoje, kurioje 2,5 mln. žmonių gyvena žemiau minimalaus pragyvenimo lygio. Kas penktas vaikas Lenkijoje iš savo patirties žino, kas yra skurdas. Šalyje kas dešimtas vaikas kenčia badą. O 70 tūkst. vaikų pietūs mokyklos valgykloje yra vienintelis pavalgymas per dieną, šių metų kovo mėnesį pranešė laikraštis „Dzennik - Gazeta Pravnа“.

       „Beveik 8% vaikų rytais nevalgo pusryčių ir neatsineša maisto į mokyklą, - vasario pabaigoje rašė Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.– Labiausiai nepavalgo nuo 6 iki 12 metų vaikai“. Tai gali reikšti, kad iš viso šalyje badauja 800 tūkst. vaikų – sakoma ataskaitoje „Badas ir vaikų bloga mityba Lenkijoje“, kurią parengė „Mason“ tyrimų rūmai.

       Šiandien Lenkijoje daugiau kaip 14% bedarbių. Beje, nedarbas ES rugsėjo mėnesį pasiekė rekordinius 12,2%, palietė 19,5 mln. žmonių. O jaunimo nedarbas išvis įspūdingas - 23%. Įdomu, kad Ukrainoje šie rodikliai geresni – atitinkamai 8% ir 19%.

       Aiškiai matomas ryšys tarp nedarbo lygio ir vaikų problemų. Ispanijoje nedarbas sudaro 21%, o blogai maitinasi 25% vaikų. Ispanija, Italija, Graikija - būdingiausi tuo požiūriu pavyzdžiai. Vaikai, pabaigę mokyklas ir net aukštąsias mokyklas, pasirenka gyvenimą su tėvais. Darbo nėra – kur išeisi?

       Ekonomikos katastrofa Graikijoje visiškai sunaikino „europinę“ viduriniosios klasės vartotojų sąmonę. Iš pradžių jiems sumažino darbo užmokestį ir atėmė įsidarbinimo garantijas, o po to pradėjo atleidinėti be išeitinės pašalpos. Didžioji dauguma vaikų (55%) tokiose graikų šeimose yra bedarbiai. Šeimos krenta į skurdą ir išyra. Krenta mokyklų lankomumas, kai tuo tarpu įsidarbinimo perspektyvos išnyksta, ir nedarbo iki gyvos galvos šmėkla matosi vis aiškiau. Daugelis jaunų žmonių, sulaukę 30 metų, taip ir neranda darbo.  Į pirmą planą išeina neformalus atsitiktinių gatvių grupių solidarumas. Skurdžių sūnūs šliejasi prie anarchistų. Toli gražu ne visi atsiliepia į neonacistų iš „Auksinės aušros“ partijos šūkius, bet jie jau pasirengę kovoti prieš imigrantų, ypač iš Balkanų ir Artimųjų Rytų narkotikų prekeivių ir sutenerių, antplūdį.

                                                                      * * *

       Tokie yra tik kai kurie vieningos Europos socialinio veido bruožai. ES lyderių paradinėse ataskaitose apie juos ne dažnai kalba. Briuselyje tikisi, kad „Rytų partnerystės“ posovietinių valstybių (pirmiausiai, Ukrainos) rinkų „nulaužimas“, su šiomis valstybėmis sukūrus laisvos prekybos zonas ir apribojus jų ekonominį suverenitetą, europiečiams leis jeigu ne išgelbėti jų blogėjančią padėtį, tai mažiausiai nutolinti į Europos Sąjungos valstybes artėjančias socialines bėdas...

 

Vladimir‘as Nesterov‘as, 2013-11-16

Šaltinis: Fondsk

 

Susiję:

Europos Sąjunga: žmonių sielų krematoriumas

Skurdas

Duonos kepalo metafizika

Latvija: neoliberalaus eksperimento žlugimas

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas