Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Kovo 13 d. įvykiai Donecke, kai apsiginklavusių armatūra ir kuokomis „maidanutinių“ žaliūkų įvykdyto prorusiškų demonstrantų užpuolimo metu vienas žmogus žuvo ir dešimtys buvo sužeisti, pradėjo naują etapą Ukrainos tragedijoje. Kuo pučistai grasino Kijeve, pradedama įgyvendinti. Sėdami smurtą ir chaosą, padedant pietryčių srityje į gubernatorius pasodintiems milijardieriams oligarchams, naujas režimas bando ten primesti „naują tvarką“. Donecko įvykiuose aiškiai yra matoma Sergejaus Tarutos ranka. Žmonės Donbase jau reikalauja: „Tarutą patraukti atsakomybėn!“ „Rinato Achmetovo, Vadimo Novinskio, Sergejaus Tarutos, Igorio Kolomoiskio ir kitų įmonėse, -rašo vienas iš vietinių apžvalgininkų,- dirba šimtai tūkstančių žmonių. Iš jų visiškai įmanoma organizuoti vietos savigynos būrius, be to, tai neįtakos įmonės darbui - įmonių savininkai seniai teigė, kad darbo kolektyvų skaičius yra perteklinis. Tokių būrių gyventojai nelaikys svetimais. Šiuo atveju oligarchams pakanka savo darbininkams mokėti įprastą atlyginimą, kurių dalis vietoje pamainos gamykloje patruliuos srities miestų gatvėse ir kaimuose, ir treniruosis šaudyti. Turtingiausi šalies žmonės pajėgūs išspręsti ir savo sričių aprūpinimo prekėmis, kurios reikalingos būriams (maistas, apranga, savigynos priemonės ir vaistai), klausimą, ką, pasak jų, jie ir darė prieš maidaną. Ką jie gaus mainais? Pirmiausia – galimybę „išsibalinti“. O nauja valdžia sugalvos, kaip „užgniaužti oligarchų išbuožinimo temą“. Na, o kam reikalingi tokie provokatorių būriai, parodė Doneckas. Naują režimą ir oligarchus sieja slapti susitarimai, vienas iš jų – šalį padengti privačiomis kariuomenėmis. Supriešinti žmones Rytų Ukrainoje. Pakanka čia įnešti priešiškumą ir kraujo praliejimą – ir vok, kiek tik nori. Tiesa, Vitalijus Kličko tikina, kad oligarchų paskyrimas į gubernatorių postus yra laikinas sprendimas, ir jis įsitikinęs, kad „šie žmonės yra pajėgūs normalizuoti situaciją“, bet tik, kad nėra pastovesnio nei laikina. Dabar į prieš defoltinę padėtį pateko ne Ukraina su didžiuliais pagal Europos mastelius ištekliais ir labai talentingais žmonėmis, o jos neatsakingas ir nepasotinamą godumą turintis didysis verslas. Praktiškai visi Ukrainos oligarchai tokiais gali būti laikomi tik sąlyginai, nes dauguma jų turto yra nuostolingas ir perkredituotas, o reguliarius mokėjimus mokėti nėra kuo, jeigu neskaičiuoti slaptų sąskaitų ofšoruose, bet tai yra „šventa“. Dabar jiems reikalingi dideli „gyvi“ pinigai. Rusijos pasiūlyti 15 mlrd. dolerių jų netenkino dėl tos paprastos priežasties, kad ankstesnė valdžia, kuriai tie pinigai buvo duodami, neužtikrino jų patekimo būtent į tas rankas, į kurias norėjosi. Todėl ir prisireikė puikiai įvykdytos operacijos su „anti korupcine“ ir „anti oligarchine“ revoliucija. Operacijos rezultatas yra priešingas eilinių jos dalyvių lūkesčiams. Iš pradžių tikrieji Ukrainos žemės savininkai pažaidė liberalų pusėje, paskui perėjo į pseudopatriotų pusę, bet svarbus rezultatas. Pinigų paskirstymo komanda „laikinojoje vyriausybėje“ užpildyta savais žmonėmis, biudžetų srautai atskiriems regionams paimti tiesiogiai, liko tik palaukti, kol užtarėjai Vakaruose plačiau atvers savo pinigines. Tiesa, dėl to iškart iškilo problemos. Ukrainos verslo bendruomenėje dabar atvirai svarsto klausimą apie tai, kas, jeigu Jaceniukas nesusitvarkys su didelių pinigų gavimo artimiausioje ateityje užduotimi, ji teks skubiai pašalinti. Todėl Jaceniukas ir stengiasi. Pensijos dirbantiems pensininkams bus sumažintos 50% jau kovo mėnesį. Bet ar to užteks kreditoriams? Ir kuo atsakys žmonės, sužinoję, kad žadėtas auksinis lietus iš Vakarų pradės lyti ne virš jų, o griežtai nustatytuose taškuose? Kol kas, žmonių dėmesį nukreipdami karinių būgnų triukšmu, lėlininkai dalijasi užgrobtu trofėjumi. Kai kurie bijo prarasti savo gabalą. „Atsėdentas“ už valstybės lėšų iššvaistymą, buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka pareiškia: „Masinis kadrų paskyrimas neatlaiko jokios kritikos ir verčia kalbėti apie partinės politikos nepriimtinumą“. Moritcas Gatmanas iš „Die Zeit“ mano, kad beveik tikriausiai suskaičiuotos Viktoro Janukovičiaus „Šeimos“ buvimo oligarchijos gretose dienos. Jo sūnui Aleksandrui, pagal paskutinius duomenis turinčiam 500 mln. eurų turto, ir VETEK grupės įmonių savininkui Sergejui Kurčenkai, kuris laikomas Janukovičiaus „pinigine“, teko palikti Ukrainą. Beje, į „Glavkom“ tinklalapio adresą elektroniniu paštu buvo atsiųstas naujo Dnepropetrovsko srities gubernatoriaus Igorio Kolomoiskio ir Sergejaus Kurčenkos telefoninių pokalbių įrašas. Juose Kolomoiskis žada Kurčenkai padėti ginant jo interesus Ukrainoje mainais į atitinkamas paslaugas Maskvoje. O juk, prisimenu, kad paskiriant gubernatoriumi Dnepropetrovske, Kolomoiskis žadėjo naujame poste verslu neužsiiminėti, o tik rūpintis žmonėmis. Tai yra ir dėl Kurčenkos rūpintis, kai į jo VETEK su naftos realizavimo schemomis atsiranda dar vienas pretendentas – Dmitrijus Firtišas. Apsimesdamas Kurčenkos palaikymu, Kolomoiskis tuo metu kuria jo turto paėmimo planą. O Firtišą stebuklingu būdu suima Vienoje, nepaisant jo nuopelnų maidanui. Tokios klastos tas, žinoma, nesitikėjo. Bet tikriausiai Kolomoiskio nuopelnai „nacionalinei revoliucijai“ buvo svaresni. Būdamas pagrindiniu „maidano“ revoliucijos beneficiaru, Kolomoiskis taip pat nusitaikė į valstybinio „Naftogaz“ ir Odesos chemijos gamyklos privatizavimą, siekdamas sustiprinti savo „Privat“ grupės (šiuo metu grupė kontroliuoja stambiausią šalies naftos išgavimo kompaniją „Ukrnafta“, o taip pat tris naftos perdirbimo gamyklas – Kremenčiugo, Nadvorniansko ir Drogobyčio, keletą naftos bazių ir degalinių tinklų) naftos sparną. Jeigu visai trumpai, tai Kolomoiskis sugalvojo tapti absoliučiu visos Ukrainos naftos karaliumi, tai yra jos faktiniu „etmonu“. Kai kurie Ukrainos žurnalistai širdyse šaukia: „Nauja valdžia veikia taip akiplėšiškai, kad jeigu jau juos nušluos, tai nepavyks pasislėpti, kaip Janukovičiui, todėl kad žmonės paprasčiausiai juos sudraskys“. Žinoma, tikrumo tuo nėra, nes jie labai vikrūs. Na, skraido privačiu lėktuvu į Charkovą VRM ministras Avakovas, nepaisant Jaceniuko pažadų nuo šiol visiems - išimtinai tik ekonomine klase. Na, aptiko, kad tik Didžiojoje Britanijoje yra dar 85 dešimčių milijonų svarų Tymošenkos šeimos sąskaitos. Taigi tai yra „nusipelnę revoliucionieriai!“ O didžiausias klausimas – Ukrainos pirmojo oligarcho Rinato Achmetovo likimas (turtas 14,5 mlrd. dolerių). Galbūt reikalas prieis prie pasikėsinimo ir į jo imperiją, nors jis taip pat turi nuopelnų revoliucijai. Achmetovas - pagrindinis naujo režimo nekenčiamos Regionų partijos sponsorius – pakankamai greitai susiorientavo susiklosčiusioje padėtyje. Kaip rašo “Der Spiegel“,Janukovičiaus „pabaigos pradžia“ tapo masinis deputatų bėgimas iš Regionų partijos. Straipsnyje sakoma, kad norint šiuos žmones patraukti į savo pusę, revoliucionieriams reikėjo surasti bendrą kalbą su Achmetovu ir Firtašu, kuriems priklauso pusė liaudies deputatų balsų iš regionalų skaičiaus (atitinkamai 60 ir 30). Be viso to naujas režimas nei reikalingus balsavimo rezultatus Radoje būtų galėjęs turėti, nei Vakarų palankumo tikėtis. Tačiau visa tai dabar tapo nesvarbu. Achmetovo gali laukti toks pat likimas, kaip ir Firtašo, - jau labai daug godžių akių, prasibrovusių į valdžią, bet dar neprisivogusių revoliucionierių, žiūri į jo gamyklas ir šachtas. Jiems taip pat reikia mokėti. Todėl iliuzijų Achmetovas su kiekviena diena turi vis mažiau. Dabar Ukrainoje pildosi blogiausios prognozės. Muštynės Donecke parodė, kokiais metodais iš šešėlio išėję oligarchai, skubiai apginklavę privačias kariuomenes, pabandys šalyje įtvirtinti „naują tvarką“. Belieka tik tikėtis, kad Ukrainos žmonės suras savyje jėgų pasipriešinti barbarų invazijai į savo žemę, įtraukiančiai juos į brolžudišką nesantaiką. Dmitrij‘us Minin‘as, 2014-03-17 Šaltinis: Fondsk
Susiję: Kodėl milijardieriai apmoka akcijas prieš save? Šiukšlių revoliucijos, kaip verslas
|
Komentarai
Skelbti naują komentarą