Gruodžio 5 d. prieš Tarptautinį baudžiamąjį teisma (TBT) Hagoje stojo šių metų balandžio mėnesį prancūzų intervencijos metu nuverstas Dramblio Kaulo Kranto prezidentas Loranas Gbagbas. TBT kaltinimų fone, kurie pateikti keletui valstybės vadovų, naujas kaltinimo faktas L.Gbagbui jau neatrodo neįprastu. Tačiau šioje byloje yra ir kažkas naujo. L.Gbagbo suėmimas pirmą kartą buvo įvykdytas pagal slaptą kaltinamąjį aktą. Tai pirmas slaptas kaltinimas TBT praktikoje – iki šiol visi kaltinamieji aktai buvo skelbiami viešai. Kaip dabar  paaiškėjo, suėmimo orderis buvo išduotas dar lapkričio 23 d., tačiau nepaisant to, kad L.Gbagbas kalėjime yra jau daugiau kaip 9 mėnesius, Hagai jis buvo išduotas tik lapkričio 30 d.

       Dramblio Kaulo Kranto prezidentas stojo prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kuriam vadovauja teisėja iš Argentinos Silvija Fernandes. Į teismo sudėtį taip pat įeina teisėjai Odio Benitas iš Kosta Rikos (beje, buvęs šios valstybės viceprezidentu ir Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai teisėju) ir Adrianas Fulfordas iš Britanijos. Į klausimą, kokios jo laikymo kalėjime sąlygos, prezidentas L.Gbagbas atsakė: „Laikymo sąlygos normalios, bet štai mano sulaikymo aplinkybės buvo nenormalios. Aš buvau suimtas mano rezidencijoje, siaučiant prancūzijos tankų ugniai. Šaudymai vyko keletą savaičių. Prezidento rūmai buvo sugriauti iki pamatų. Žuvo daug žmonių. Mano akyse buvo nužudytas mano vyriausybės vidaus reikalų ministras“. Prezidentas Gbagbas papasakojo ir apie savo pervežimo į Hagą aplinkybes, kas rodo, kaip viskas yra toli nuo tinkamos teisinės procedūros.

       Kuo gi kaltinamas Dramblio Kaulo Kranto prezidentas? Pagal suėmimo orderį Loranas Gbagbas kaltinamas dėl žudymų, prievartavimų ir kitų formų seksualinių nusikaltimų, persekiojimų ir nežmoniško elgesio, kurie įvykdyti neramumų, susijusių su prezidento rinkimais 2010 metų lapkričio mėn., metu ir po jų. Žinoma, kalbama ne apie tai, kad prezidentas šiuos nusikaltimus įvykdė asmeniškai, tačiau apie jo gynybos ir saugumo jėgų veiksmus, o taip pat „prezidento jaunimo miliciją ir samdinius” visoje valstybės teritorijoje (1).

       Apie TBT prokuroro objektyvumą parodo argumentacija, kurią jis pateikė į teismo rūmus dėl Dramblio Kaulo Kranto bylos tyrimo pagrindimo. Pateikdamas faktinę bylos pusę, prokuroras rašo: „Gruodžio mėnesį Nepriklausomos rinkimų komisijos vadovas pranešė, kad A.Ouattara gavo 54,1 % balsų, o L.Gbagbas 45,9%. Tačiau kitą dieną Konstitucinės tarybos pirmininkas pakeitė rinkimų komisijos sprendimą ir laimėtoju paskelbė L.Gbagbą. Abu kandidatai pasiskelbė prezidentais. Tarptautinė bendruomenė greitai priėmė A.Ouattaros, kaip vienintelio legitimaus prezidento, pusę... Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų, įtikinti L.Gbagbo atiduoti valdžią nepavyko. Balandžio 11 d., per karinę operaciją, kurią vykdė jėgos, lojalios A.Ouattarai, padedant JTO misijai ir Prancūzijos kariams, L.Gbagbas buvo suimtas ir prezidento A.Ouattaros vyriausybės pasodintas į kalėjimą“ (2). Kaip matyti iš teksto, prokuratūra klaidina teismą, bandydama parodyti, kad būtent A.Ouattara yra teisėtas valstybės prezidentas. Ir esmė čia ne tik tame, kad į jo pusę stojo „tarptautinė bendruomenė“, o tai, kad prokuroras bando rinkimų teisėtumą susieti su „nepriklausomos“ rinkimų komisijos sprendimu. Tačiau pagal valstybės konstituciją, kai yra ginčas dėl rinkimų rezultatų, galutines išvadas pateikia būtent Konstitucinė taryba, o ne rinkimų komisija. Tai yra prokuratūra nuo teismo slepia svarbiausią informaciją, kuri turi svarbiausią reikšmę ir įvykių, ir kaltinamojo statuso teisiniam kvalifikavimui!Pagal Dramblio Kaulo Kranto konstituciją būtent  L.Gbagbas, o ne A.Ouattara yra teisėtai išrinktas prezidentas.

       Įdomus faktas, kad TBT jurisdikciją Dramblio Kaulo Krantas pripažino būtent, kai vadovavo L.Gbagbas. 2003 metų balandžio 18 d. valstybės užsienio reikalų ministras pasirašė Deklaraciją, kurioje šalis iškilmingai pažadėjo visišką bendradarbiavimą su Teismu. L.Gbagbo vyriausybės rimta klaida – Teismo jurisdikcijos pripažinimas neapibrėžtiems nusikaltimams ir neribotam laikui: dokumentas skelbia, kad valstybė bendradarbiaus vykdant tyrimus „veikų, įvykusių Dramblio Kaulo Kranto teritorijoje“, įvykdytų „po 2002 metų rugsėjo 19 d.“ (3). Kaip matome, toks pripažinimas pastatė valstybę į priklausomą nuo Teismo padėtį, kuris dabar gali pats spręsti, ką ir už ką teisti. Septynerių metų bėgyje (nuo 2003 iki 2011) TBT prokuroras nedarė nieko, kad ištirti perduotą jam situaciją, o po teisėto valstybės vadovo nuvertimo ir į valdžią atėjus TVF atstovui, tyrimas buvo atliktas iš karto – kelių savaičių bėgyje.

       Tikriausiai L.Gbagbo byla taps gera pamoka toms valstybėms, ir pirmiausia, Afrikos valstybėms (entuziastingai priėmusioms tarptautinio teisingumo idėją ir tapusioms pagrindine greito TBT Statuto ratifikavimo ir jo įsigaliojimo varomąja jėga), kurios dar tikisi teisingumo tarptautiniuose reikaluose, padedant „baltųjų teismui“... 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

(1) Žiūr. 2011 metų lapkričio 23 d. Lorano Gbagbo suėmimo orderis, // Tarptautinio baudžiamojo teismo oficialus tinklalapis internete. 

(2) Situation in the Republic of Cote-d’Ivoire. Request for Authorization of an Investigation Pursuant to Article 15, 23 June 2011,  // Tarptautinio baudžiamojo teismo oficialus tinklalapis internete.

(3) Žiūr.: Declaration de reconnaissance de la competence de la Cour Penale Internationale. Republique de Cote d’Ivoire, // Tarptautinio baudžiamojo teismo oficialus tinklalapis internete.

Aleksandr‘as Meziajev‘as, 2011-12-06

Šaltinis: Fondsk

Susiję:

Planinis tarptautinės teisės demontavimas – globalios valdžios nauja strategija