Kai NATO strategai kalba apie Bašaro Asado „autokratinio režimo“ nepriimtinumą, jie turi galvoje ne tik šiuolaikinės Sirijos valstybės santvarkos sunaikinimą. Jų planuose prezidento Asado laukia toks pats tragiškas likimas, kaip ir Muamaro Kadafio. Kaip ištikimas valstybės suvereniteto saugotojas, NATO politikos kūrėjų akyse Sirijos prezidentas neturi teisės gyventi...

       Šiandien atvirai, viso pasaulio akyse, kūriamas Bašaro Asado politinio režimo sunaikinimo ir jo paties medžioklės scenarijus. Vakarų politikos virtuvė dar vieną nacionalinį lyderį nurašė faršui.

       Bašaras Asadas yra ne tik legendinio Sirijos valstybės veikėjo Hafezo Asado, kuris suvienijo Sirijos tautą, sudarytą iš daug genčių ir įvairių konfesijų, savarankiškam vystymuisi, sūnus. Šiandien jis įkūnija kovą prieš „amerikietišką globalizaciją“ Artimuosiuose Rytuose. Bašaras Asadas žino: jeigu jis tik leis sau būti silpnu, jeigu pasiduos malonei tiems, kurie jį medžioja, jeigu NATO lėlininkams leis savo valstybėje įkurti „demokratinį režimą“, tai Sirijos tauta neturės ateities.

       Sekmadienio (lapkričio 21 d.) Bašaro Asado interviu britų laikraščiui „Sunday Times“ sukėlė NATO vadovų įsiūtį. „Konfliktas ir spaudimas, turint tikslą pavergti Siriją, toliau tęsis, - pasakė Sirijos prezidentas. – Aš jus patikinu, kad Sirija nepalūš ir priešinsis spaudimui“. B.Asadas apkaltino AŠL dėl to, kad ji kuria pretekstą intervencijai, kuri „sukels žemės drebėjimą visuose Artimuosiuose Rytuose“. Jis aiškiai leido Vakarų valstybėms suprasti: „Jūs norite pilietinio karo Sirijoje, jūs gausite karą visame Artimųjų Rytų regione“. Tą pačią dieną nuvilnijo manifestacijos palaikančios prezidentą.

       Kaip žinoma, prieš keletą dienų Arabų šalių lyga be jokių ceremonijų pareikalavo į Siriją įleisti 500 stebėtojų, jiems suteikti neribotą judėjimo ir bendravimo laisvę. Damaskui bandant pateikti pataisas dėl stebėtojų statuso (kas norėtų, kad opozicija gautų tokį kiekį instruktorių?) AŠL atsakė grasinimais. Lapkričio 24 d. AŠL užsienio reikalų ministrai susirinks Al Rijade, turėdami tikslą nuspręsti, kaip įgyvendinti sankcijas, kurios suplanuotos tuo atveju, jeigu Sirija atsisakys paklusti diktatui.

       Atvirais išpuoliais Ankara skubėjo atsakyti į Sirijos perzidento interviu. Iš Turkijos sostinės nuskambėjo žodžiai, kad Sirija – „paskutinis autoritarizmo bastionas“ prie Viduržemio jūros krantų. Tuoj pat prie to prisijungė didelė artilerija. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Viljamas Heigas (William Hague) susitiko su Sirijos opozicijos vadovais, apie tai  garsiai pranešta viso pasaulio bendruomenei. Šiame susitikime buvo sprendžiami principiniai klausimai apie smogiamosios „medžiotojų“ grupės sudarymą.

       V.Heigas pareiškė, kad Jos Didenybė negali pripažinti jų, kaip politinės jėgos, kadangi jie yra susiskaldę ir nekoordinuojami. „Aš pabrėžiau, kad Sirijos opozicijai reikia siekti vieningos platformos ir vieningo valdymo, - pasakė Heigas.- Šiuo ypač atsakingu momentu nacionalinėje istorijoje opozicijai ypač svarbu į šoną atidėti visus nesutarimus ir susitarti dėl vieningo judėjimo pirmyn plano“.

       Londone gavę instrukcijas, opozicijos atstovai dabar rengiasi susitikti su AŠL vadovais, kur jiems bus pasiūlyta vienybės pasiekimo schema. AŠL vadovų įtikinėjimai, kad nei apie jokį kišimąsi į Sirijos reikalus negali būti ir kalbos, atrodo kaip pasityčiojimas, juk karinis Sirijos opozicijos sparnas – „Sirijos laisvės armija“ – šioje valstybėje kiekvieną dieną sėja mirtį.

       Kol kas Heigui tenka bendrauti su dviem grupuotėmis, pretenduojančiomis į valdžią Damaske – su Sirijos nacionaline taryba (SNT) ir Nacionaliniu koordinaciniu komitetu (NKK). Skirtingai nuo Libijos opozicijos, turėjusios būstinę Bengazyje, Sirijos opozicija neturi vieningo valdymo centro, jos būstinės išmėtytos Turkijoje, Artimuosiuose Rytuose, Paryžiuje, Londone. Jie nekontroliuoja Sirijos teritorijos, kaip tai darė Libijos Kadafio priešininkai. Pagrindinė jėga yra Sirijos nacionalinė taryba. Ji suformuota Turkijoje ir susideda iš profesionalių emigrantų, kuriems vadovauja Burhamas Galjūnas, sociologas, seniai gyvenantis Paryžiuje. Dabar po susitikimo su V.Heigu, B.Galjūnui teks suformuoti vykdomąją instituciją ir sukurti bazę operacijai Sirijoje. Pagal pasiektus susitarimus galima daryti išvadą, kad pagrindine suplanuotos operacijos dalyvių sponsore yra Jos Didenybės Elžbietos II vyriausybė.

       Nacionalinis koordinacinis komitetas yra mažesnis ir susideda iš kairiųjų intelektualų ir žurnalistų. Skirtingai nuo SNT, jis mano, kad yra galimybės derėtis su B.Asadu. 

       Kad profesionalūs emigrantai pabaigtų vidaus kovas ir užsiimtų reikalu, V.Heigas buvusį Didžiosios Britanijos ambasadorių Beirute Fransisą Gajų paskyrė „ryšiams“ su jais, kas praktiškai reikš, kad jie turės „dėdę“, skirtą tvirtam perversmo parengimo vadovavimui.

       Abi grupės viešai pažymi, kad jos yra prieš užsienio karinį įsikišimą ir abejoja karinės kovos efektyvumu valstybės viduje. Tokie tvirtinimai neverti ir grašio, nes visa perversmo konstrukcija pastatyta ant karinės provokacijos. Šiandien SNT ir NKK reikalingi, kaip antras politinis ešalonas, kuris yra parinktas Vakarų, ir kuris įeis į Damaską po vyriausybės rezidencijos šturmo, kurį vykdys „dezertyrai“ ir jų „sąjungininkai“ – anglų ir prancūzų specialios paskirties padalinys.

       Tarptautiniai stebėtojai išskiria V.Heigo frazę apie tai, kad “vis daugiau ir daugiau vyriausybių visame pasaulyje išreiškia norą bendradarbiauti su opozicija, siekdamos pagerinti bendradarbiavimą ir padidinti spaudimą Sirijos režimui, nes jo elgesys yra nepriimtinas“. Tikriausiai, kalbama apie naują bandymą sukurti frontą prieš Siriją JTO rėmuose. 

       Kaip rezonansas britų ministrui nuskambėjo prancūzų premjero Fransua Filono balsas, kuris sugrįžo iš V.Putino, nepasiekęs reikalingų rezultatų. Neradęs paramos Maskvoje, F.Filonas pradėjo įtakoti JTO, pareikšdamas, kad „spaudimo Sirijai sustiprinimas neišvengiamas ir rezoliucijos projektas jau guli ant Saugumo tarybos stalo“.

       Alermo buvo pakelta Islamo bendradarbiavimo organizacija (IBO), kuri susideda iš 57 valstybių. Lapkričio 26 d. ji turi užsiimti Sirijos krizės nagrinėjimu ir Vakarai nori, kad ji taip pat pabandytų priversti B.Asado režimą „nutraukti kraujo praliejimą“. Šios įtakingos organizacijos pozicija greitai paaiškės. Šiandien IBO atmeta intervenciją į Siriją ir ieško galimybių, kurios sustabdytų regiono destabilizavimą.

       Naujame informaciniame mūšyje ypač garsiai nuskambėjo šūviai iš Tel Avivo ir Vašingtono. Izraelio gynybos ministras E.Barakas visam pasauliui paskelbė, kad „B.Asadas savo politikoje pasiekė „tašką, kai nėra kelio atgal“ ir pilietinis karas prasidės artimiausiais mėnesiais“. JAV valstybės sekretorė H.Klinton išsireiškė dar konkrečiau: „Sirijoje prasidės pilietinis karas režimo prieš gerai motyvuotą, gerai ginkluotą ir gerai finansuojamą opoziciją, kuri jei ne valdoma, tai bent jau dezertyrų įkvėpiama.

       Matyt amerikiečių valstybės sekretorė kažką žino, ko nežino visas likęs pasaulis.

       Dabar Vakarai rodo tradicinį numerį – sukuria „budelio Asado“ įvaizdį. Nuo Jugoslavijos karo laikų, kai Miloševičiui buvo prikabinta „Belgrado mėsininko“ etiketė, šis būdas iš informacinio karo arsenalo žinomas, kaip „objekto demonizavimas“.

       Kitas numeris bus „bejėgis pyktis prieš B.Asado nusikaltimus“, po kurio seks reikalavimai taikyti „priemones užkirsiančias kelią Sirijos tautos genocidui“. Taikius švepliavimus pakeis naikintuvų triukšmas.

       Ir kai kas nors iš JTO ST narių užblokuos rezoliuciją, leidžiančią taikyti karines priemones prieš Siriją, šios karinės priemonės bus priimtos „opozicijos“ frontu, galinčiu, kaip paaiškės, nugalėti vyriausybės kariuomenę. Visi jau girdėjote Hilary žodžius – „gerai motyvuoti, gerai apginkluoti, gerai finansuojami“...

       Tai bus paskutinis Bašaro Asado režimo sunaikinimo aktas ir jo paties medžioklė.

       Kas šiandien belieka Asadui? Jam lieka tik viena – nepasiduoti silpnumui.

Dmitrij‘us Sedov‘as, 2011-11-24

Šaltinis: Fondsk

       Kaip pranešė arabų televizijos kanalas "Al Arabiya", pirmadienį, lapkričio 21 d. trys Rusijos laivyno laivai įplaukė į Sirijos teritorinius vandenis Tartuso uosto rajone, kuriame yra vienintelė tolimame užsienyje Rusijos karinė bazė ir, kuri Rusijai yra labai svarbi.

       Kaip pranešė britų radijo stotis BBC, JAV į Persijos įlanką prie Sirijos krantų permeta atominį lėktuvnešį „Džordžas Bušas“. Lėktuvnešis gali plukdyti 48 naikintuvus, bendras aviacijos technikos kiekis, kurį gali sutalpinti lėktuvnešis, 70 vienetų.

Lapkričio 16 d. įvykusi spaudos konferencija, kurios tema: „Išėjimas iš krizės be užsienio karinio įsikišimo yra Sirijos ir Artimųjų Rytų tautų labui“.