Gruodžio 13 d. Aleksandras Lukašenka davė interviu radijo stočiai „Ruskaja služba novostei“. Interviu ėmė žinomas Rusijos žurnalistas Sergejus Dorenka.

       Interviu pradedamas tema apie mirties bausmę. Joje žurnalistas pasidomėjo, ar nebus suteikta malonė tiems, kurie susprogdino metro. Lukašenka atsakė: „Aš nei malonės suteikimo, nei išimtinės bausmės įsakymo dar nepasirašiau, dokumentai man dar neatėjo. Aš apie tai galvoju kiekvieną dieną. Jūs žinote, šiandien aš galvoju, atvirai pasakysiu, labiau ne apie tai, ar pasirašyti mirties bausmę ar nepasirašyti, o manau, kad nagrinėju viešosios nuomonės reakciją. Ir ne todėl, kad per daug pasiduodu visuomenės nuomonei, įtakai, - ne todėl. Aš pergyvenu, kad yra dalis žmonių, ne tai, kad jie nori, nenori... Mūsų visuomenės nuomonė, vienareikšmiai galima sakyti, kad didžioji dauguma jau apsisprendė, tačiau yra žmonės, kurie pradeda tuo žaisti, vėl politiniais tikslais: tai valdžios užsakymas, dar kažkas ir taip toliau. Aš žmogus muštas, aš visą tai suprantu, tačiau su tuo iki šiol niekaip negaliu susitaikyti, kai pradeda kaltinti dėl visų nuodėmių.

       Baisu, kad tai yra anomalija Baltarusijai, to negalėjo būti ir negali būti. Aš kai su Putinu tą dieną ir kitą dieną apie tai kalbėjau, jis paskambino, išreiškė užuojautą. Man iš galvos neišeina jo žodžiai, jis pasakė: klausyk, bet ko jiems iš jūsų reikia?“

      Pokalbio metu A.Lukašenka atskleidė, kad nemėgsta, kai yra garbinamas: „... Aš kategoriškai draudžiu savo portretus demonstracijose ir šaukti „Valio, valio Lukašenka!“ ir panašiai. Net jeigu kur nors masiniuose renginiuose – suvažiavimuose, oficialiuose renginiuose, ne duok Dieve, kas nors savo pasisakyme per daug pradės kalbėti apie mane, aš jį pertraukiu. Aš pirmininkauju arba nepirmininkauju, sėdžiu šalia, kaip prezidentas visada turiu mikrofoną. Aš jį pertraukiu. Sakau, kalbėkime apie reikalo esmę. Jokio vadizmo neturi būti. Išskyrus portretą valdininko kabinete jūs niekur Baltarusijoje nepamatysite vadizmo. Pagal genus man tai yra nepriimtina, aš to negaliu pakęsti...“

       Žurnalistas pasidomėjo, kaip A.Lukašenka įsivaizduoja Baltarusiją ir save po daugelio metų.

       „S.Dorenka: ir vis tik, kalbant apie numerį vienas ir numerį du. Po 50 metų, imu su atsarga, jūs – šiuolaikinio Baltarusijos valstybingumo tėvas, po 50 metų Baltarusija yra suvereni valstybė? Antra, ar vienoje iš centrinių aikščių bus paminklas Lukašenkai, Lukašenkos - Baltarusijos valstybingumo tėvo-  prospektas ar ne? Supraskite, bet kuriuo atveju, rusų tradicijoje bet kurios naujos valdžios pagrindinė veikla yra apspjaudyti buvusią valdžią. Užmerkęs akis, jūs matote, kas bus po 50 metų?

       A.Lukašenka: Labai rimtas klausimas, ir aš apie tai galvojau. Negalima sakyti, kad apie tai negalvojau. Pirma, aš pasirengęs tam, kad to nebus, ir net daugiau, kaip man nebūtų baisu (skaudu), aš net pasirengęs, aš nekalbu apie apspjaudymą, o lazdas į langus mėtys, jeigu aš dar būsiu gyvas ar negyvas. Aš tam pasirengęs. Todėl, kad suprantu, kad gali būti situacija, man labai nesinorėtų, bet ji gali būti tokia.

       S.Dorenka: O gali būti taip, kad jūs pensininkas ir vaikštote, maitinate balandžius? Ar gali taip būti?

       A.Lukašenka: Ne.

       S.Dorenka: Jūs su kastuvu žemėje?

       A.Lukašenka: Tai ne man. Aš arba su ledo rutulio lazda bėgiosiu, arba su pačiūžomis čiužinėsiu, bet balandžių nemaitinsiu: Aš myliu žvėris, paukščius, bet ne mieste, tai neleistina. Aš sėdėsiu kur nors tyliai...

       S.Dorenka: Žiūrėkite, ukrainiečiai, Kravčiukas vaikšto po miestą. nors jis prisidirbo, vaikšto po miestą. Kučma gali ramiai vaikščioti mieste. O štai Rusijoje tai negalima. Baltarusijoje galima?

       A.Lukašenka: Ramiai eiti per miestą buvusiam? Manau, taip.

       S.Dorenka: Bet dėl to jums reikalingas įpėdinis.
       A.Lukašenka: Ne, aš nesuprantu to, tai neįmanoma. Man daug priekaištauja: štai sūnūs ir pan. Supraskite, aš labiausiai nenoriu, kad mano sūnus po manęs būtų prezidentu. Pirma, kam? Aš šiandien turiu sveikatos dirbti ir taip toliau. Kam? Jis padeda man, kiek galima. Žiūrėdami į mane, mano vaikai atsivalgė prezidentavimo. Pas mus prezidentas – tai ne kaip pas jus. Pas jus – tai turtas, pinigai...

       S.Dorenka: Tai šventas turtas.

       A.Lukašenka: O ką aš turiu? Parodykite. Tai juk ne problema – surasti pas prezidentą. Net jūs galite pamatyti, kokiomis kelnaitėmis jis vaikšto. Kas pasakė, kad Lukašenka kažką paėmė, pavogė ir jis kažkur turi milijardą, du arba tris. Parodykite man tuos pinigus. Todėl mano vaikai tai gerai supranta. Aš dabar galvoju: gerai, aš esu, o staiga manęs nėra? Štai jie gyvena už tvoros su manimi, tai jiems nebus kur dėtis. O jie turi mažų vaikų. Todėl, atleiskite, dėl ko? Bet aš nenoriu taip, kaip Juščenka ir Kučma. Kodėl? Juk Juščenka buvo pasirengęs būti prezidentu, bet netapo. Kučma labai norėjo likti prezidentu, ir jūs žinote, prašė tų ir kitų palaikymo, bet jis netapo. Ir išėjo į gatvę. Aš to nenoriu. Aš noriu, kad tai būtų gražiai, normaliai: aš pavargau, aš negaliu, tegul dirba kitas. Aš taip turiu pasielgti, tai mano ideologija ir filosofija. Taip, aš ne pirmus metus esu prezidentu, ir lyg peržengiau tą normalų terminą, duokite kitiems pavadovauti ir panašiai. Nors tai vėlgi kvailystė – duokite jam pavadovauti. Ką reiškia vadovauti? Ką reiškia – duokite jam padirbėti? Tai reikia ateiti ir įrodyti rinkimuose, savo vertę ir tapti prezidentu. Tik taip, o ne kitaip. Jeigu tave Sergejau Dorenka paprasčiausiai pasirinktų, štai mano įpėdinis, eik. O jeigu tu ne prezidentas? O juk prezidentas ne tik mokantis gražiai kalbėti įvairiomis kalbomis, gražus ir panašiai. Jis turi, pirmiausia, būti charizmatiškas žmogus, tu turi būti ne tam tikra kopija, o grubiai pasakysiu, išsigimęs iš tautos. Tu iš tos tautos, tauta tave turi pajausti vidumi. Jūs turėjote tokį prezidentą – tai Jelcinas.
       S.Dorenka: Pagal instinktą.

       A.Lukašenka: Jis tai viską turėjo. Tačiau aš jau sakiau, kas jam nutiko, o ir sveikata, žinoma, pavedė. Štai šio įpėdiniu nepadarysi, sutinkate?

      Pokalbio metu buvo kalbama apie Baltarusijos ir Rusijos santykius, bendradarbiavimą su Kinija, prisiminti Jelcino laikai, išsakyta nuomonė apie įvykius Libijoje ir Artimųjų Rytų regione,  apie Baltarusijos penktąją koloną ir kt. Visa tai galima išgirsti interviu vaizdo įraše.

2011-12-17

Susiję:

A.Lukašenkos šou

A.Lukašenkos spaudos konferencija (2011-10-07)

A.Lukašenkos spaudos konferencija (2011-06-17)