Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nenorėtų, kad darbo atlyginimai ir pensijos garantuotų orų gyvenimą, kad žmonės turėtų darbą, pajamas ir būtų garantuoti dėl savo ateities, kad kaimai ne nyktų, bet klestėtų, mokslas ir gydymas būtų kokybiški ir nemokami, kad valstybė žmogui duotų daugiau nei jai duoda žmogus, kad korupcija būtų kiek įmanoma mažesnė, kad valstybėje egzistuotų teisingumas, žmogus būtų gerbiamas ir t.t.   

       Gražios kai kurių partijų rinkiminės deklaracijos apie kovą prieš korupciją, neteisingumą ir t.t. yra bevertės, jeigu nėra siūlomi mechanizmai, kurie pažabotų tūkstančius metų egzistavusius žmogiškos prigimties trūkumus ir silpnybes.

      Norint išspręsti Lietuvoje egzistuojančias problemas, pasiekti partijų programose žadamus tikslus, reikalingos atitinkamos priemonės:

       1) Politinės sistemos pertvarkymas. Lietuvoje daugelio problemų priežastis yra ne tai, kaip kai kas mano, jog Lietuva ilgą laiką gyveno tarybinėje sistemoje, ne rinkimų sistema ar kt., bet tai, jog Lietuvoje nėra tikros demokratijos. Visose valstybėse, kuriose veikia tik atstovaujamoji demokratija, o tiesioginės demokratijos nėra arba ji yra silpna, valdo oligarchinis kapitalas, klesti korupcija, neteisingumas ir kitos blogybės. Todėl svarbiausia yra valstybės valdymo formos pakeitimas: greta atstovaujamosios demokratijos turi veikti stipri tiesioginė demokratija, kuriai esant, piliečiai, pasinaudodami referendumais, galėtų dalyvauti valstybės, savivaldybės valdyme, priimti sprendimus ir įstatymus, taip pat kontroliuoti išrinktųjų atstovų darbą. Tiesioginė demokratija yra atstovaujamosios demokratijos klaidų ir trūkumų ištaisymo instrumentas bei daugelio Lietuvos problemų išsprendimo priemonė.

       Pavyzdžiui, tiesioginė demokratija galėtų panaikinti partijų visagalybės problemą, galėtų suvienyti žmones, kurie natūraliai susiskaldė jiems išsiskirsčius po politines partijas.

       Stipri tiesioginė demokratija, suteikianti galimybę piliečiams priimti sprendimus, dalyvauti šalies, savivaldybių valdyme, leistų jiems pasijausti svarbiais, reikalingais, savo šalies šeimininkais.

       2) Valstybės vaidmuo. Turi būti atsisakyta liberalaus požiūrio į valstybės vaidmenį. Reikalingas aktyvus valstybės dalyvavimas ūkyje. Niekas kitas tik valstybė turi tokias dideles galimybes ir išteklius- tiek materialinius, tiek žmogiškuosius ūkio vystymui.

       Daug metų kalbama apie užsienio investicijas, dabar vėl kai kurių partijų programose svajojama apie tai, kaip upeliais pradės plaukti investicijos iš užsienio. Klausimas dėl kokios priežasties, kas dabar staiga pasikeis, kad investuotojui būtų pelninga. Juk nėra labdara užsiimančių investuotojų, jie investuoja tik matydami, kad iš to pasipelnys. Ir lengvai pasitraukia iš Lietuvos, kai tampa nepelninga, paskutiniai pavyzdžiai- tai „Estrella Baltics“, „Coca-cola“- laisvas kapitalo judėjimas.

       Tai ar nereikės dar primokėti, kad užsienio investuotojas ateitų.

       Nesant išsamios analizės apie užsienio investicijų naudą Lietuvai, yra neatmestina, kad gali būti, jog ne tokią ir didelę naudą valstybė gauna iš tokių investicijų.

       Todėl vietoje to, kad būtų laukiama investicijų, kaip manos iš dangaus, valstybė pati turėtų investuoti, miestuose ir kaimuose sukurdama valstybines įmones, kurios būtų valdomos demokratiniu principu. Kiekvienas darbuotojas turėtų vienodą dalį įmonės turto, kuris suteiktų teisę spręsti įmonės klausimus, o paskirstant pelną gauti dalį pelno, ir kuris, išėjus iš įmonės, atitektų arba valstybei, arba į jo darbo vietą dirbti atėjusiam asmeniui. Kiekvienas darbuotojas būtų suinteresuotas kontroliuoti, kaip valdomas įmonės turtas, ir tokią teisę turėtų. Toks valdymas galėtų išspręsti vogimo iš įmonės problemą. 

       Valstybės aktyvus dalyvavimas ūkinėje veikloje išspręstų nedarbo ir daugelį kitų problemų, kurios atsirado dėl globalizacijos, laisvo kapitalo judėjimo, kai kapitalas turi visas galimybes lengvai išeiti ten, kur yra maži mokesčiai, maži darbo užmokesčiai ir kitos palankios sąlygos, taip pat išspręstų problemas, kurios neišvengiamos dėl spartaus technologinio vystymosi.

       3) Mokesčių sistemos pertvarkymas. Turi būti įvesti visame civilizuotame pasaulyje taikomi progresiniai mokesčiai. Tai leistų ne tik tolygiau ir socialiai teisingiau paskirstyti mokestinę naštą, bet ir valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų, kurios reikalingos viešojo sektoriaus (sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, teisėtvarka ir kt.) finansavimui.

       Progresiniai mokesčiai yra labai svarbūs, norint sumažinti socialinę atskirtį.

      4) Užsienio politika. Sugadinti politiniai, ekonominiai santykiai su Rusija, dėl to kenčia Lietuvos ūkis, prarastos rinkos, patirti milijoniniai nuostoliai. Dėl ko visa tai, dėl kieno intereso tai daroma? Tikrai ne dėl Lietuvos ir jos žmonių gerovės.

       Greta Lietuvos visada buvo galinga kaimyninė šalis, ir niekas to nepakeis, tokia tikrovė. Elementari taisyklė: nori ramiai gyventi – padaryk priešą draugu. Tačiau dabar Lietuvos politikai vykdo tokią užsienio politiką, kuri net draugą gali padaryti priešu. Ginklavimasis, kuris neša pelną Vakarų karo pramonei, svetima kariuomenė ir ginklai Lietuvos valstybėje, nieko gero Lietuvai nežada. Galimas Vakarų karas su Rusija Lietuvai reikštų tik pralaimėjimą, galbūt net išnykimą. Išvengti nelaimės galėtų padėti tik neutralitetas, nesikišimas į didžiųjų valstybių tarpusavio konfliktus dėl dominavimo pasaulyje.

       Užsienio politikoje turi būti vadovaujamasi išmintinga diplomatija, naudingumo Lietuvos valstybei, o ne atskiriems asmenims ar užsienio valstybėms, korporacijoms principu.

       Tai 4 pagrindinės priemonės, kurios padėtų išspręsti daugelį Lietuvos problemų. Be jų dar reikėtų, kad visuomenė turėtų dorovines vertybes. Kuo labiau visuomenė tolsta nuo moralės ir dorovės normų, tuo labiau pasireiškia tautos naikinimosi procesas. Visuomenė, kurioje negerbiamas žmogus, kurioje klesti patyčios, nėra kultūros, pažeidžiamos moralės normos ir kt., yra be ateities.

      Reikalingas dorovinis asmenybės ugdymas, pradedant nuo vaikų ir baigiant suaugusiais. Doroviniame ugdyme svarbų vaidmenį vaidina ne tik šeima, mokykla, bet ir aukštos moralės ir dorovės valstybės politiniai lyderiai.

       Kalbant apie programinius siekius, vadovausiuosi Liaudies partijos programoje nurodytomis nuostatomis. Partijos programa yra reali ir įgyvendinama.

       Papildyčiau vienu siekiu: padaryti, kad apmokėjimas už darbą būtų pagal profesijos svarbą visuomenei ir valstybei. Pavyzdžiui tokios visuomenei reikalingos profesijos, kaip gydytojai, mokytojai, policininkai ir pan. turėtų būti aukštai vertinamos  Tas pats ir su pensijomis, skaičiuojant pensijos dydį turėtų būti atsižvelgta į tai, kad atitinkamų profesijų žmonės gavo nepelnytai mažus atlyginimus, dėl to gaunamos mažos pensijos.

       Partijos programoje yra punktas, kuriame pateikti siūlymai Konstitucijos pakeitimui. 2010 metais esu parašiusi Konstitucijos pakeitimus ir papildymus. Buvo mintis sukurti naują Konstituciją, bet taip ir neprisirengiau.

        Mano pasiūlymuose buvo pateikti tokie Konstitucijos keitimai, papildymai:

       1) Konstitucijoje įteisinti vietos referendumą. Tai leistų savivaldybių, miestų gyventojams priimti sprendimus vietoje politikų, referendumo institutu kontroliuoti deputatų darbą, taisyti jų netinkamus sprendimus. Įteisinus tiesioginę demokratiją vietose, galimas variantas, kad savivaldybėje galima būtų atsisakyti atstovavimo, bet tai nuspręstų patys konkrečios savivaldybės gyventojai: reikia jiems deputatų ar patys tiesiogiai dalyvaus savivaldybės valdyme.

       Kai kas baiminasi, kad vietos referendumo institutas kitataučių gyvenamose teritorijose galėtų sukelti pavojų Lietuvos valstybei, bet tam yra įstatyminiai saugikliai, kurie neleistų Lietuvos valstybei kenkiančių referendumų.

       2) Papildyti, kad valstybės referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso ne

tik Seimui ir piliečiams, bet ir Prezidentui.

      3) Mirties bausmės sugrąžinimas. Šis klausimas yra prieštaringiausias. Pagal apklausas lyg ir daug žmonių pasisako už tokią bausmę, bet vis tik nugali tie, kurie gina nusikaltėlių gyvybes, nes jų pusėje yra ES galia.

       Gerai žinoma, kad 1998 metais priimtas Konstitucinio teismo nutarimas, kuriame sakoma, jog mirties bausmė prieštarauja atitinkamiems Konstitucijos straipsniams, buvo ne teisinis, bet politinis, tai yra kaip politikams reikėjo dėl stojimo į ES, taip Konstitucinis teismas teisės normas ir išaiškino.

       Teisininkas A.Vaišvila apie Konstitucinio teismo išaiškinimą rašo: „Asmens teisę gyventi čia bandyta interpretuoti taip, kad šią teisę asmuo turi tiek vykdydamas pareigą gerbti kito asmens teisę gyventi, tiek ir šios pareigos nevykdydamas. Kitaip sakant, teisė gyventi tapo nepriklausoma nuo pareigos pripažinti kito asmens teisę gyventi. Tačiau teisė, atsieta nuo pareigos, kaip žinome, nustoja buvusi teise ir virsta savo priešybe – agresyvia privilegija. O Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis draudžia privilegijas, nes jos pamina piliečių lygiateisiškumą, šiuo atveju – reikalavimą, kad vieno asmens teisė gyventi nebūtų laikoma svarbesne už kito asmens tokią pat teisę“.

       4) Stambaus masto ekonominiams – finansiniams nusikaltimams, padarytiems po 1990 m. kovo 11 d., senaties terminai netaikomi.

      5) Samdomiems darbuotojams teisė į poilsį užtikrinama nustatyta darbo savaitės trukme, neviršijančia 40 valandų, sutrumpinta darbo trukme nakties metu. Tokia teisės norma yra Baltarusijos Konstitucijoje.

        6) Rinkėjų atšauktas Seimo narys negali būti renkamas Seimo nariu 10 metų nuo atšaukimo dienos. Tas pats taikoma prezidentui, savivaldybės deputatui.

      7) Pirmalaikiai Seimo rinkimai skelbiami, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių. Pirmalaikių Seimo rinkimų referendumą skelbia Prezidentas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 200 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.

       8) Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir savo rinkėjų priesakais.

       Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas: „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų". O tai reiškia, kad negalimas imperatyvus mandatas, kuris leistų atšaukti Seimo narį, pavyzdžiui, dėl to, kad jis nevykdo rinkėjų priesakų ar jį iškėlusios partijos ar organizacijos programos. Todėl norint, kad būtų galima atšaukti Seimo narį, reikia keisti šią Konstitucijos nuostatą. Siūloma žodžius „negali būti varžomi jokių mandatų" pakeisti žodžiais „vykdo savo rinkėjų priesakus“. Gali būti ir kitokie variantai. Pavyzdžiui, mandatas gali būti atimamas ne tik dėl rinkiminių pažadų nevykdymo, bet pavyzdžiui, ir dėl to, kad rinkimuose dalyvavo vienos partijos sąrašuose, o vėliau, jau būdamas Seimo nariu, perbėgo į kitą partiją.

       9) Iš Konstitucijos išbraukti sakinį: „Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru”.

       Neįmanoma gerai dirbti sėdint ant dviejų kėdžių.

      10) Piliečių aktyvumo didinimui siūlau mažinti įstatymo leidybos iniciatyvos teisei reikalaujamą piliečių skaičių, vietoj 50 tūkst., įrašyti 5 tūkst.

        11) Priimant įstatymus posėdyje turi turi būti ne mažiau  kaip 2/3 Seimo narių.

       Pagal dabar galiojančią konstitucinę teisės normą teoriškai įstatymas gali būti priimtas posėdžių salėje dalyvaujant, pavyzdžiui, trims Seimo nariams.    

       12) Seimas neturi leisti įstatymų, kurie prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia valstybės ir visuomenės interesus, kurie suteikia įstatymų leidybos funkcijas vykdomosios valdžios institucijoms. 

      Reikia nurodyti reikalavimus, kurių turi laikytis Seimo nariai leisdami įstatymus. Juos pažeidus, Seimo narys pažeistų Konstituciją ir sulaužytų priesaiką, kuria prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Konstituciją, sąžiningai tarnauti Tėvynei ir žmonių gerovei.

       13) Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, arba perduoda Konstituciniam Teismui, kuris turi Respublikos Prezidentui atsakyti į klausimą, ar įstatymas arba atskiros jo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
            Respublikos Prezidentas neturi pasirašyti Konstituciniam Teismui perduoto įstatymo, kol negauna sprendimo iš Teismo. Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kad įstatymas ar jo atskiros nuostatos prieštarauja Konstitucijai, Respublikos Prezidentas privalo atsisakyti pasirašyti Seimo priimtą įstatymą.

       Tai yra labai svarbus Konstitucijos papildymas, ne tik suteikiantis Prezidentui didesnes galias įgyvendinant savo priesaiką – būti Konstitucijos garantu, bet galintis užkirsti kelią korupcinių, pažeidžiančių valstybės ir tautos interesus, įstatymų įsigaliojimui. Dabar esanti veto teisė neturi galios sutrukdyti antikonstitucinių įstatymų įsigaliojimui, o kol įstatymas patenka į Konstitucinį teismą, praeina nemažai laiko (arba gali išvis nepatekti į teismą), per kurį valstybei padaroma žala.

      14) Dėl įstatymo ar norminio akto bei administracinės institucijos sprendimo prieštaravimo Konstitucijai, sprendimų pažeidžiančių Konstitucijoje įtvirtintas teises, laisves ir pareigas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

       Suteikus teisę žmonėms kreiptis į Konstitucinį teismą, jieturėtų didesnes galimybes tiesą surasti Lietuvoje, jiems mažiau reikėtų kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.